Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. D., nukentėjusiajam J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2016-11-21 apie 20.30 val. Vilniuje, Žemynos gt.14 kieme, vairuodamas automobilį Dacia Dokker, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, pravažiuodamas pro stovintį automobilį VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino nukentėjusiajam J. V. priklausantį automobilį. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 417 str. 8 d.

Be to, administraciniu teisės pažeidimo protokolu vairuotojui J. D. buvo inkriminuojama tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (galiojusio iki 2017-01-01).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. D. dėl faktinių eismo įvykio aplinkybių paaiškino teismui, kad protokole dėstomus kaltinimus supranta, tačiau nori paaiškinti, jog minėtą vakarą, dirbdamas avarinėje tarnyboje, prie minėto namo atvyko darbo reikalais, bendravo su sargu. Išvažiuodamas tarnybiniu automobiliu Dacia Dokker manevravo į priekį ir atgal, nes aplinkui buvo daug automobilių. Kontakto su kitu automobiliu nepajuto ir nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį. Niekas jam jokių ženklų nerodė, stovinčio automobilio signalizacija nesuveikė. Jeigu būtų suvokęs, kad vairuojamu automobiliu įbrėžė kitą transporto priemonę, tikrai būtų išlipęs ir pranešęs apie įvykį. Tikslo pasišalinti nebuvo, nes vairavo darbo metu blaivus, jo automobilis apdraustas Kasko draudimu. Išvažiavo ir po kiek laiko sužinojo, kad įvykį tiria policija. Nuvyko su automobiliu. Kaip matė policijos įstaigoje, kontakto pasekmės ant automobilio VW Sharan itin nežymios, vos matoma dėmė.

Nukentėjusysis J. V. parodė, kad automobilį VW Sharan paliko Žemynos g.14, Vilniuje, kieme 2016-11-21 vakare. Kitą dieną rado ant jo raštelį, jog automobilis buvo apgadintas, buvo nurodytas automobilio, kuris kontaktavo, valstybinis numeris. Įvykio aplinkybių nežino. Kadangi buvo įbrėžtas galinis bamperis dešinėje pusėje bei laikikliai, draudimas paskaičiavo apie 120 eurų žalą. Mano, kad vairuotojas galėjo nesuprasti, jog įvykdė įvykį, kiek atsimena, tą vakarą buvo blogas matomumas.

Liudytoja J. J.-Ž. parodė, kad buvo vakaras, apie 20.30 val. Prie mokyklos yra aikštelė, ėjo iš darbo prie savo mašinos ir matė, kaip išvažiuodamas baltas automobilis kliudė kitą stovintį automobilį. Kontakto garso negirdėjo. Vairuotojas išlipęs nebuvo. Įsidėmėjo valstybinį numerį ir paliko raštelį ant stovinčio automobilio lango, po valytuvais. Ar turėjo suvokti kontaktą vairuotojas, pasakyti negali, kiekvienas jaučia ir mato skirtingai.

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu nustatyta, kad VW Sharan apgadintas galinis bamperis dešinėje pusėje. Automobilius Dacia Dokker – galinis sparnas kairėje pusėje. Rasti įbrėžimai. Padaryta išvada, kad apgadinimai galėjo būti abiejų automobilio kontakto pasekmė (b.l. 17-19).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Byloje surinktų įrodymų visuma: paties J. D. paaiškinimu, nukentėjusiojo J. V. bei liudytojos J. J.-Ž. parodymais, automobilių apžiūros rezultatais įrodyta, kad J. D., vairuodamas automobilį buvo neatidus, išvažiuodamas iš kiemo Žemynos g.14, Vilniuje, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė bei apgadino nukentėjusiajam J. V. priklausantį automobilį. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų reikalavimus. Jo veiksmai teismo perkvalifikuojami iš LR ATPK 127 str. 2 d. (galiojusio iki 2017-01-01) į ANK 417 str. 8 d., kadangi ANK 423 str. redakcija nustato atsakomybę vairuotojams tik už eismo įvykį, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, o už išvardintas pasekmes bei už turto sugadinimą pažeidžiant KET reikalavimus - tik neturintiems teisės vairuoti, neblaiviems asmenims, jeigu jų girtumas neviršija 1,5 promilių bei vengiantiems tikrintis blaivumą asmenims. Tokiu būdu nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame ANK neliko administracinės atsakomybės turinčiam teisę vairuoti transporto priemones ir blaiviam vairuotojui už eismo įvykį, sukėlusį tik turtinę žalą kitiems asmenims. Vairuotojas gali būti baudžiamas tik už konkretų KET reikalavimų pažeidimą, nulėmusį eismo įvykį. KET reikalavimus vairuotojas J. D. pažeidė, nes nepaliko saugaus tarpo išvažiuodamas iš kiemo ir kliudė kitą transporto priemonę, tačiau jis turi teisę vairuoti, nėra duomenų apie tai, kad jis vairavo neblaivus, todėl jis negali atsakyti už turto sugadinimą, atsako tik už padarytą KET pažeidimą.

Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau –ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad J. D. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK, tačiau, kaip minėta, įrodyta jo kaltė padarius kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vadovaujantis ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, J. D. veika, kuri protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. J. D. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad vairuotojo J. D. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis nesuvokė buvęs jo dalyviu. Teismas įvertina tai, kad abiejų automobilių apgadinimai nežymūs, slystamojo pobūdžio. Liudytoja J. J.-Ž. patvirtino, kad po eismo įvykio automobilio Dacia vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio, neapžiūrinėjo apgadinimų, taip pat, kad ji pati negirdėjo automobilių kontakto garso ir vairuotojui neparodė jokių ženklų, kad šis manevruodamas kontaktavo su svetimu automobiliu. Nukentėjusysis nurodo, kad pagal esamus apgadinimus vairuotojas galėjo nesuvokti sukėlęs eismo įvykį. Automobilis tarnybinis, J. D. dirbo, Dacia apdrausta Kasko draudimu, automobilis techniškai tvarkingas. Vairuotojo stažas - 38 metai, šiurkščių pažeidimų jis per minėtą laikotarpį nepadarė. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad J. D. nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, padarė kitam asmeniui turtinę žalą Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad vairuotojas tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino.

Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko J. D. veikoje nenustatyta.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojo veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima. Kadangi teismas J. D. veikoje nenustatė ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių visumos, klausimas dėl galimybės jo veiką perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį LR ANK nesvarstytinas ir teisena šioje dalyje nutrauktina pagal LR ATPK nuostatas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto KET pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kuris dirba, galiojančių nuobaudų neturi. Gailisi dėl savo neatsargios veikos, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Skirtina minimali įstatymo sankcijoje už padarytą nusižengimą numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., ANK 9 str., 417 str. 8 p., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 644 str.,

nutarė:

J. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d. (perkvalifikavus iš ATPK 127 str. 2 d.) ir nubausti 10 eurų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant J. D. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16064025238.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.