- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- ATP-63-190/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11228-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
- Pažeidėjas
- K. B.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimo, kuriuo K. B., a/k (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d., ir jam skirta administracinė nuobauda – 4000 Lt (keturi tūkstančiai litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. nubaustas už tai, kad 2013-09-26 23.48 val. Ukmergės g.- Paribio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW X6“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,88 promilių girtumo laipsnis, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadino abu automobilius, automobilis „BMW 520“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio užvažiavo ant kelio bortelio. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 158 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d.
Šalies argumentai
K. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trejiems) metams, neskiriant šios papildomos administracinės nuobaudos arba paskiriant trumpesnį nei numatyta LR ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą
Nurodo, kad teismas, spręsdamas jo atsakomybės klausimą, turėjo atkreipti dėmesį ne tik į tai, jog jis iš karto pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi padaręs administracinį teisės pažeidimą, nors prieš vairuodamas automobilį labai nedidelį kiekį alkoholio buvo vartojęs tik pietų, vykusių apie 14.00 val., metu, todėl vėlų vakarą automobilį vairavo būdamas visiškai tikras, kad yra blaivus, tačiau, anot apelianto, administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti jos dar net nepaskyrus - jis ypač atsakingai laikosi visų teisės aktų reikalavimų bei jų nepažeidinėja, visai nevartoja alkoholio, automobilį vairuoja ypatingai dėmesingai bei preciziškai laikydamasis kelių eismo taisyklių reikalavimų. K. B. sutinka, jog, nors vairuodamas automobilį dėl susiklosčiusių aplinkybių jis pažeidė teisės aktų reikalavimus, tačiau mano, kad šioje byloje aptariamas eismo įvykis kilo ne dėl jo, kad ir labai nežymaus, bet neblaivumo, o todėl, jog sankryža, kurioje įvyko aptariamas eismo įvykis, nėra tradicinė. Be to, transporto priemonėms, važiuojamųjų dalių sankirtoje, važiuojant beveik greta, automobilis BMW 520, kažkuriuo metu buvo vadinamojoje aklojoje veidrodėlių matymo lauko zonoje, kurioje esanti transporto priemonė nesimato nei per vieną iš jo vairuoto automobilių veidrodžių.
K. B. pažymi, jog jis šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ chirurgu onkologu ir generaliniu direktoriumi ir atlikdamas savo tiesiogines pareigas jis privalo nuolat lankytis įvairiose valstybės institucijose, pas bendrovės klientus bei bendrovės padaliniuose, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jam būtina naudotis automobiliu. Be to, gydytoju chirurgu jis dirba ir UAB „Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centre“, esančiame J. Zembrickio g. 16, Klaipėdoje, bei konsultuoja onkologinėmis ligomis sergančius pacientus UAB Šeimos medicinos centrui „Alsavita“, esančiam Vytauto g. 145, Šiauliuose, todėl privalo nuolat lankytis minėtose gydymo įstaigose, o tam vėl gi būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat jis šiuo metu rūpinasi ir neįgaliu, praktiškai savarankiškai nejudančiu, bičiuliu D. S. - 2 kartus per savaitę lanko, automobiliu veža į gydymo įstaigas gydymo procedūrų atlikimui, o šių visuomeninių funkcijų vykdymui jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones.
Svarbu, anot apelianto, paminėti ir tai, jog šalia ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatytų aplinkybių egzistuoja ir ATPK 31 str. 1 d. 2 p. nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šioje byloje aptariamo eismo įvykio metu jo vairuoto automobilio savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta draudimo bendrovėje Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filiale. Po šio eismo įvykio jis ne tik pranešė draudimo bendrovei apie įvykusį įvykį, bet ir iš karto įsipareigojo geranoriškai atlyginti visą savo veiksmais padarytą žalą ir 5771,00 Lt dydžio žalos atlyginimą nukentėjusiajam išmokėjo 2013 m. spalio 25 d.
Aukščiau nurodyti argumentai bei į bylą pateikti juos pagrindžiantys įrodymai, K. B. manymu, patvirtina išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, egzistavimą todėl skundžiamas nutarimas keistinas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
K. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apylinkės teismas K. B. už padarytą teisės pažeidimą paskyrė minimalų sankcijoje numatytos baudos dydį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Nubaustasis prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį nei numatyta LR ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje šios papildomos administracinės nuobaudos terminą. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).
K. B., vairuodamas neblaivus transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jo elgesys yra pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Pirmosios instancijos teismas, tinkamai parinkdamas K. B. minimalią administracinę nuobaudą, atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau taip pat pagrįstai akcentavo, kad pažeidimo padarymo metu K. B. turėjo 12 galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. K. B. teigimu, savo tiesioginių pareigų atlikimui ir visuomeninių funkcijų vykdymui jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra aiškinama, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011), todėl dar labiau švelninti K. B. paskirtą nuobaudą, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba sumažinant jos terminą, nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. B. administracinę nuobaudą, įvertino visas jos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o teisės vairuoti transporto priemones neskyrimas ar termino sumažinimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimą K. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimą nepakeistą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.