- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- eAS-100-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04049-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutuojantis uždaroji akcinė bendrovė „Kulautuvos vaistinė“, atstovaujama bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Tavix“) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Z. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7004; 2) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus raštą Nr. (7.16) DV_S-43060; 3) įpareigoti atsakovus į draudiminį stažą įtraukti laikotarpį nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. kovo 1 d. ir panaikinti sprendimą dėl senatvės pensijos paskaičiavimo ir išmokėjimo; 4) priteisti 150 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2019 m. gruodžio 16 d. suformuluoti konkretų ir aiškų reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo; patikslinti proceso šalis; nurodyti aplinkybes, lėmusias termino skundui paduoti praleidimą, ir pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus; pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė teismui patikslintą skundą, pridėjo santuokos liudijimą, įsakymus dėl socialinės pašalpos sutuoktiniui skyrimo, skolos raštelį ir teismo nutartį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei kitus dokumentus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundo dalį dėl VSDFV 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7004 ir VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (7.16) DV_S-43060 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus (į draudiminį stažą įtraukti laikotarpį nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. kovo 1 d. bei panaikinti sprendimą dėl senatvės pensijos paskaičiavimo ir išmokėjimo) laikė nepaduotu, o skundo dalį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priėmė nagrinėti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos skundžiamas VSDFV sprendimas priimtas 2019 m. spalio 1 d., todėl atsižvelgiant į ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas terminas skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti (teisme pareiškėjos skundas gautas 2019 m. lapkričio 27 d.) buvo praleistas, t. y. nuo skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei vienas mėnuo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos patikslintame skunde nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių sprendimo gavimo datą (pareiškėjos teigimu, sprendimas gautas 2019 m. lapkričio 13 d.), taip pat nėra pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo.
Įvertinęs pareiškėjos patikslinto skundo turinį, teismas sprendė, kad pareiškėja nepašalino 2019 m. gruodžio 3 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, todėl pareiškėjos skundo dalį dėl VSDFV 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7004 ir VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (7.16) DV_S-43060 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teismas akcentavo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra savarankiškas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo pareiškėjos reikalavimo panaikinti minėtus sprendimus. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos skundo dalis dėl 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės atitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, todėl ši skundo dalis buvo priimta nagrinėti.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties, tačiau minėto prašymo nepagrindė objektyviais duomenimis (nepateikė duomenų, kurie atspindėtų asmeninę turtinę padėti, pajamas, pašalpas ar pan.). Teismas vertino, kad pareiškėjos pateikti įrodymai apie jos sutuoktiniui paskirtas vienkartines pašalpas, nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjos turtinę padėtį ir negalėjimą sumokėti žyminio mokesčio. Teismas sprendė, jog pareiškėja nesumokėjo nustatyto žyminio mokesčio ir nepagrindė prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ABTĮ 37 straipsnio pagrindu.
III.
Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėja nurodo, kad skundžiama nutartimi užkirstas kelias pažeistą teisė ginti teisme, netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, teismo rezoliucinėje dalyje nenurodant, kad skundas paduodamas per 7 dienas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji nepašalino skundo trūkumų, netinkamai vertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl termino skundui paduoti nepraleidimo ir atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV atsiliepime prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog skundžiamas VSDFV sprendimas priimtas 2019 m. spalio 1 d., todėl terminas skundui dėl šio sprendimo panaikinimo paduoti yra praleistas. Patikslintame pareiškėjos skunde nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys sprendimo gavimo datą, taip pat nėra pateiktas prašymas minėtą terminą atnaujinti. VSDFV 2019 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. (6.5) I-7004 pareiškėjai buvo siunčiamas registruota siunta ir Lietuvos paštui pateiktas 2019 m. spalio 2 d. Šiai siuntai Lietuvos paštas suteikė brūkšninį kodą Nr. RE018656485LT ir 2019 m. spalio 14 d. siuntą įteikė gavėjai. Atsakovo teigimu, šie duomenys pavirtina, kad pareiškėja jai adresuotą VSDFV 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7004 gavo 2019 m. spalio 14 d., todėl pareiškėja praleido terminą skundui paduoti dėl šio sprendimo panaikinimo.
Atsakovai VSDFV Vilniaus skyrius ir Kauno skyrius atsiliepimuose prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažymėdami, kad byloje pateikti įrodymai apie pareiškėjos sutuoktiniui paskirtas vienkartines pašalpas nėra pakankamas pagrindas spręsti apie pareiškėjos sunkią turtinę padėtį, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nepagrindė.
Atsakovai taip pat sutinka su teismo vertinimu, kad patikslintame skunde nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys skundžiamo VSDFV 2019 m. spalio 1 d. sprendimo gavimo datą, taip pat nėra pateiktas prašymas atnaujinti sprendimo apskundimo terminą, todėl teismas vadovaudamasis ABTĮ įtvirtintais procesiniais reikalavimais pagrįstai dalį pareiškėjos skundo laikė nepaduotu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties dalis, kuria teismas pareiškėjos skundo dalį dėl VSDFV 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7004, VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (7.16) DV_S-43060 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ skundui nustatytų reikalavimų, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2019 m. gruodžio 16 d. suformuluoti konkretų ir aiškų reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo; patikslinti proceso šalis; nurodyti aplinkybes, lėmusias termino skundui paduoti praleidimą, ir pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus; pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties turinio matyti, jog teismas nurodė, kokių reikalavimų neatitinka skundas ir kodėl bei kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškino pareiškėjai, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.
Šalindama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus pareiškėja 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė patikslintą skundą, pridėjo santuokos liudijimą, įsakymus dėl socialinės pašalpos sutuoktiniui skyrimo, skolos raštelį ir teismo nutartį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei kitus dokumentus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos patikslinto skundo ir prie jo pridėtų įrodymų turinį (b. l. 41–74), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino. Pareiškėja, teigdama, jog VSDFV 2019 m. spalio 1 d. sprendimą gavo 2019 m. lapkričio 13 d., patikslintame skunde nepateikė duomenų, patvirtinančių minėto sprendimo gavimo datą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą skundui dėl VSDFV 2019 m. spalio 1 d. sprendimo panaikinimo paduoti, tačiau prašymo šį terminą atnaujinti patikslintame skunde nepateikė. Be to, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos pateikti dokumentai, kuriais jį įrodinėja prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumą, nepagrindžia jos sunkios turtinės padėties.
Pažymėtina, kad pareiškėjai buvo išaiškinta, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjai įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėja teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino, dėl ko teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, priešingai nei teigia pareiškėja, neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ keliamus reikalavimus. Be to, skundžiamojoje nutartyje buvo nurodyta jos apskundimo tvarka.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.