Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1168-478/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-29
Bylos Nr.
1S-1168-478/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Algirdas Remeika
Nuteistasis
M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1168-478/2016Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. rugpjūčio 1 d. priimtą nutarimą Nr. 93-521 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. R. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2006 m. vasario 24 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 24 d.2016 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-521 nutarta taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistajam tai pirmasis teistumas, bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. M. R. įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad bausmės atlikimo metu M. R. elgesys nebuvo nepriekaištingas, jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, negeba paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. R. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Skunde nuteistasis M. R. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neatkreipė dėmesio, jog Komisija jo elgesį įvardijo kaip pavyzdingą, o taip charakterizuojama tik išimtiniais, pelnytais atvejais. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo padarytus pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Jam skirtos drausminės nuobaudos yra nebegaliojančios, todėl turi būti laikoma, kad jis nuobaudų neturi. M. R. skunde pažymi, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas labai jauno amžiaus. Nors veika sukėlė negrįžtamas pasekmes, tačiau jis šias pasekmes labai gerai įsisąmonino. Atlikdamas bausmę, jis brendo kaip žmogus, jo mąstymas ir elgesys yra visiškai pasikeitę, jis nebepalaiko jokių ryšių su buvusiais pažįstamais, draugais. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 42 balų, t. y. yra visiškai arti žemos rizikos. Nuteistojo teigimu, pritaikius jam lygtinį paleidimą, būtų pasiekti šie tikslai: nuteistojo pataisymas ir reintegracija į visuomenę, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo įgyvendinimas, kalinių skaičiaus mažinimas, valstybės lėšų taupymas, teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principo įgyvendinimas, nuteistųjų pozityvaus elgesio kalinimo įstaigose skatinimas. Skundžiama nutartis prieštarauja valstybės pasirinktai baudžiamosios, bausmių vykdymo politikos krypčiai ir strategijai. Nuteistasis skunde nurodo savo asmeninius motyvus: greičiau integruotis į visuomenę tampant pilnaverčiu jos nariu, savo gyvenimu ir elgesiu įrodyti šių dienų siekiamų tikslų įgyvendinimą, tapus pilnaverčiu nariu, kurti pridėtinę vertę ne tik savo poreikiams, bet ir visuomenės labui.Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Pateiktoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – 42 balai. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.Nors skunde apygardos teismui M. R. teigia, kad bausmės atlikimo metu jis pasikeitė, subrendo ir nori savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis, nes atlikta bausmės dalis jam padarė pakankamą poveikį, tačiau tokius teiginius aukštesnysis teismas vertina tik kaip deklaratyvius. Nuteistojo nurodyti asmeniniai motyvai apie pridėtinės vertės kūrimą, veikimą visuomenės labui yra abstraktūs, ką konkrečiai planuoja veikti paleistas lygtinai, M. R. skunde nenurodo. Taigi, apygardos teismas vertina objektyvius byloje esančius duomenis, kurie atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia jo puoselėjamas vertybes bei pasiruošimą integruotis į visuomenę. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, M. R. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Sutiktina, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų pataisos aspektų, tačiau jie nepersveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos ir visuomenės intereso gyventi saugioje aplinkoje.Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga liudija, kad M. R. pastaruoju metu stengiasi elgtis pavyzdingai, laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, administracijos nurodymų, priima specialistų siūlomas paslaugas. Pataisos namuose jis mokėsi, įgijo baldžiaus ir staliaus specialybes, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir nuo 2009 m. pabaigos buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ staklininko pareigose. M. R. taip pat dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas dvylika kartų, pareiškiant padėką, suteikiant papildomą trumpalaikį pasimatymą ar panaikinant gautą drausminę nuobaudą prieš terminą. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau šios aplinkybės tik parodo, jog M. R., atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir vien tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, jog socialinio tyrimo išvadoje padaryta klaida ir aprašyta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kurios M. R. nepadarė. Jis bausmę atlieka už BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas veikas. Nuteistasis pasikėsino nužudyti kitą asmenį, tačiau veikos neužbaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – laiku suteikus medicininę pagalbą užpultasis asmuo išgyveno, nors ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Minėti nusikaltimai yra padaryti veikiant bendrininkų grupėje ir būnant apsvaigus nuo alkoholio. Taigi, aukštesnysis teismas itin atidžiai įvertina nuteistojo elgesio bei mąstymo pokyčius, susijusius su smurtiniu elgesiu bei alkoholinių gėrimų vartojimu.Iš pateiktos medžiagos matyti, kad teisės pažeidėjas vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Minimi reti nekontroliuojamo pykčio protrūkiai bei pasitikėjimas savo „sveiku protu“. Duomenų, jog M. R. būtų lankęs pataisos programas, susijusias su smurtinio elgesio prevencija, bylos medžiagoje nėra. Taip pat stebima alkoholio vartojimo problema, kurios sprendimui nuteistasis nededa aktyvių pastangų. Bausmės atlikimo metu jis baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, ši drausminė nuobauda panaikinta tik 2015 m. lapkričio mėnesį. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog nebegaliojančiomis nuobaudomis teismas neturėtų vadovautis, tačiau tai tik patvirtina, kad M. R. ne visada atpažįsta savo problemas, ne visada stengiasi jas tinkamai spręsti, savo elgesį yra linkęs pateisinti, kaltinti aplinką. Drausminės nuobaudos, nors ir negaliojančios, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, parodo, jog pavyzdingą elgesį M. R. pavyksta išlaikyti tik tam tikrą laiką, pastovus, ilgalaikis pozityvus elgesys kolkas nuteistajam yra tik siekiamybė. Gauti paskatinimai nuteistojo nemotyvuoja išlaikyti nepriekaištingo elgesio, priešingai, M. R. tuomet įsidrąsina daryti draudžiamas veikas. Du kartus nuteistasis buvo uždarytas į baudos izoliatorių, o tai rodo, jog neleistini poelgiai buvo itin šiurkštūs.Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistajam yra išskiriami keturi kriminogeniniai rizikos veiksniai – netinkamų draugų/pažįstamų pasirinkimas; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; pilnai nepadengtas ieškinys; mąstymas ir elgesys (problemų sprendimo įgūdžių stoka, savitvardos praradimas nusikaltimo metu, visų savo elgesio pasekmių neįvertinimas, netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės). Šių veiksnių mažinimui M. R. aktyvių veiksmų nesiima, jis iš esmės yra pasyvus bausmės atlikimo subjektas, kas nesiderina su siekiu greitai ir sėkmingai integruotis į visuomenę.Nors nuteistasis pataisos namuose dirba, planuoja įsidarbinti ir paleistas lygtinai, tačiau aktyvių pastangų ieškantis darbo laisvėje nededa. Teigia, jog lygtinio paleidimo atveju kreiptųsi į darbo biržą. Pažymėtina, kad jokių santaupų nuteistasis neturi, tačiau turi priteistą civilinį ieškinį, kurio padengta tik nedidelė dalis. Nusikalstama veika padaryta siekiant lengvai pasipelnyti, t. y. dėl savanaudiškų paskatų, todėl finansinis nestabilumas, pastovaus darbo neturėjimas M. R. yra reikšmingi faktoriai, galintys daryti įtaką jo tolesniam nusikalstamumui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo socialiniai ryšiai yra silpni, pataisos namuose jis nėra lankomas, šeimos nėra sukūręs, taigi, artimųjų pagalbos bei paramos stoka taip pat gali apsunkinti sėkmingą probaciją. Nors M. R. motina A. R. sutinka, jog po bausmės atlikimo sūnus grįžtų gyventi į namus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau gyvenamosios vietos turėjimas pakartotinio nusikalstamumo rizikos nemažina, juo labiau, kad planuojama grįžti į tą pačią aplinką, kurioje buvo gyvenama iki sulaikymo.Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuo ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo M. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pakito, t. y. sumažėjo, tačiau iš šiuo metu nustatytų 42 balų pagal OASys metodiką tik 10 balų yra statiniai, likę 32 balai – dinaminiai. Taigi, koreguoti savo elgesį bei mąstyseną, tokiu būdu mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, yra visos galimybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika