Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, laikinai atliekantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje H. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2016 m. rugsėjo 9 d. gauta baudžiamoji byla, kurioje H. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje. Susipažinus su nurodyta baudžiamąja byla nustatyta, kad nukentėjusiuoju joje yra pripažintas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. V..

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, o kartu ir vienas iš sąžiningo teismo proceso reikalavimų. Teisė į objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą sudaro vieną reikšmingiausių tinkamo teismo proceso principo aspektų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Viena iš garantijų, siekiant užtikrinti teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje. Nurodytoje normoje įtvirtinta nuostata, pagal kurią tais atvejais, kai teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra įstatyme nurodyti teisėjo giminaičiai.

Remiantis teismingumo taisyklėmis baudžiamoji byla, kurioje H. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, yra teisminga Kauno apygardos teismui. Tačiau susipažinus su baudžiamąja byla nustatyta, kad šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas V. V. yra Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis imperatyviomis Teismų įstatymo nuostatomis, ši byla turi būti perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos - apygardos teismui. Klausimo dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendimas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai, todėl baudžiamoji byla Nr. 1-338-493/2016 perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui procesiniam sprendimui dėl teismingumo priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, laikinai Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas atliekantis teisėjas,

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-338-493/2016, kurioje H. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalyje, padarymu, perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui priimti.

Apie baudžiamosios bylos perdavimą informuoti proceso dalyvius.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.