Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-532-360/2013

Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00947-2012-1

2013 m. birželio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. U. (S. U.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2010 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš S. U. priteista 495 Lt „Maxima LT“ UAB turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2012-06-16 apie 22.00 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia spyrė į parduotuvės „Maxima“ išėjimo durų stiklą, taip jį sudaužydamas ir sugadindamas svetimą „Maxima LT“, UAB priklausantį turtą už 495 litus.

Teismo posėdyje gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde iš esmės kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo skirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Spręsdamas dėl kaltininkui skirtinos bausmės, teismas turi atsižvelgti į Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. U., šių nuostatų nepažeidė.

Sankcijoje numatytos bausmės, už BK 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymą, yra alternatyvios, t. y. viešieji darbai arba bauda, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. S. U. už padarytą nusikalstamą veiką Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai), teismas įvertino tai, kad nusikalstamą veiką S. U. padarė būdamas teistas 7 kartus, nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė neatlikęs visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, todėl S. U. apylinkės teismo pagrįstai laikytas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), tai yra asmeniu, keliančiu didesnį pavojų visuomenei, kuriam, paprastai, skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko nuteistajam griežčiausią inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Būtina pažymėti, jog nors nuteistojo padaryta nusikalstama veika ir yra laikoma nesunkia, tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, ypatingai įžūliai, o jo neteisėta veika buvo nukreipta ne tik į viešąją tvarką, bet svetimo turto sugadinimą.

Apylinkės teismas nustatė ir skirdamas bausmę atsižvelgė į S. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl paskyrė apeliantui laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę už BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį, pastebėtina, jog beveik artimą minimaliai sankcijos ribai (laisvės atėmimo vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Taip pat atsižvelgta į S. U. charakterizuojančią medžiagą, t. y. kaltininkas niekur nedirba, nusikaltimu padarė žalą, kurios neatlygino.

Nustatytos ir aukščiau išvardintos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, rodo, jog apeliantas yra linkęs nusikalsti, nesistengia gyventi dorai, paisyti visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl yra socialiai pavojingas. Anksčiau taikytos bausmės nebuvo efektyvios, jos neužtikrino bausmės tikslų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apeliantui paskirta bausmė – 5 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri daug mažesnė nei sankcijos vidurkis už padarytą nusikalstamą veiką, nėra per griežta, todėl skirti dar švelnesnę bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu S. U. paskirta bausmė – 5 mėnesiai laisvės atėmimo, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi bei galutinė bausmė skirta 9 mėnesiai laisvės atėmimo (BK 64 str. 1 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas reglamentuojančias bausmių bendrinimą. Tiek už nuteistajam inkriminuotą nusikaltimą paskirtoji bausmė, tiek ir galutinė subendrinta bausmė yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus, dar labiau jas švelninti nėra įstatyminio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai minėtos išvados nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo S. U. apeliacinį skundą atmesti.