- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-28
- Bylos Nr.
- 1-490-1142/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05831-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Kaltinamasis
- N. B.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297–307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti profesinį išsilavinimą, vykdanti individualią veiklą, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. B. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2023 m. gruodžio 31 d., apie 11.47 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepastebėjo per pėsčiųjų perėją ėjusios V. S. ir ją partrenkė. Eismo įvykio metu sužalota nukentėjusioji V. S., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais N. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji N. B. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gruodžio 31 d., apie 12 valandą atvyko į prekybos centrą „Norfa“ apsipirkti, ten užtruko apie 10-15 minučių, atėjo į savo automobilį BMW, susidėjo daiktus ir pajudėjo link namų. Turėjo atlikti posūkį į kairę, prieš pėsčiųjų perėją pristojo ir pasižiūrėjo, tačiau tikrai nieko nematė, todėl pradėjo judėti. Tada iš karto išgirdo šauksmą. Sustojusi išlipo ir pamatė moterį, sėdinčią prie jos automobilio ties ratu. Suprato, kad kliudė pėsčiąją. Kiek galėjo suteikė jai pirmąją pagalbą. Tą dieną buvo saulėta, švietė saulė, eismo sąlygos buvo geros. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės. Vairuoja 20 metų ir pirmą kartą patenka į tokį eismo įvykį. Dėl to labai gailisi. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jos seserį, su kuria ji labai gerai sutaria ir dažnai bendrauja.
Šalies argumentai
Teisiamajame posėdyje laiduotoja pageidaujanti būti S. J. parodė, kad yra N. B. sesuo. Ji pateikė teismui prašymą dėl laidavimo taikymo, prašo paskirti ją sesers laiduotoja. Ji supranta laidavimo esmę ir patvirtina, kad gali daryti savo sesei teigiamą įtaką. Jos sesuo yra geras žmogus, jos dažnai kalbasi ir bendrauja, nors ir gyvena skirtinguose miestuose. Ji neteista, administracine tvarka nebausta. Šiuo metu jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Prašo laidavimą skirti be užstato, nes šeimos turtinė padėtis nėra gera, šeimoje iš viso yra penki asmenys, o dirba tik vyras.
Kaltinamajai prisipažinus kalta padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorei, kaltinamajai ir jos gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis). Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji V. S. parodė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. apie 11-12 val., tikslaus laiko neprisimena, ėjo į prekybos centrą „Norfa“, esantį (duomenys neskelbtini). Matomumas buvo geras, nelijo, nesnigo. Ji vilkėjo juodos spalvos paltą. Priėjusi reguliuojamą pėsčiųjų perėją, ji perėjo į kitą Šventosios gatvės pusę ir šaligatviu ėjo link minėto prekybos centro. Eidama šaligatviu, ji priėjo prie automobilių stovėjimo aikštelės, prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Automobiliai, norėdami išvažiuoti iš prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelės, turi praleisti pėsčiuosius. Priėjusi pėsčiųjų perėją, ji sustojo, apsidairė. Tuo metu iš „Norfos“ automobilių stovėjimo aikštelės, jai iš dešinės pusės, išvažiavo automobilis. Modelio, spalvos neprisimena. Ji šį automobilį praleido ir pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją. Eidama per pėsčiųjų perėją ji pamatė link jos atvažiuojantį automobilį. Modelio, spalvos nežino. Pamačiusi link jos atvažiuojantį automobilį ji išsigando, sustojo vietoje ir pajuto smūgį į dešinę koją, maždaug blauzdos srityje. Automobilio vienas ratas (nežino kuris) jai kliudė dešinės kojos pėdą. Nuo smūgio ji nukrito ant asfalto. Krisdama ji kaire ranka atsirėmė į asfaltą. Nukrito ant nugaros. Nukritusi ji pajuto didelį skausmą kairėje rankoje, skaudėjo dešinę koją. Suprato, kad ją kliudė automobilis. Prie jos priėjo automobilio vairuotoja, paklausė, kaip jos savijauta ir pasakė, kad jos nepastebėjo. Kažkas iškvietė greitąją med. pagalbą, ji buvo pristatyta į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Įvykio metu ji buvo blaivi. Įtariamoji dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu jos neatsiprašė, nebuvo su ja susitikusi. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 39-40, 43).
Liudytojas D. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. apie 11.30 val., tikslaus laiko neprisimena, nuvykęs į prekybos centrą „Norfa“, esantį (duomenys neskelbtini), savo automobilį pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais šaligatvį, kuris skirtas pėstiesiems eiti į prekybos centrą. Išvažiuojant iš automobilių aikštelės yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Jo automobilis stovėjo koks ketvirtas automobilių stovėjimo aikštelėje nuo nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Apie 11.45 val., tikslaus laiko neprisimena, apsipirkęs priėjo prie savo automobilio, atsidarė automobilio bagažinę ir pradėjo į ją dėti pirkinius. Tuo metu išgirdo žmogaus šauksmą „Aaaaaaaa“. Žmogus šaukė labai garsiai, šauksmas sklido nuo nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Nuėjęs pažiūrėti, kas nutiko, pamatė ant pėsčiųjų perėjos stovintį automobilį BMW, 5 klasės, juodos spalvos. Šalia šio automobilio, pėsčiųjų perėjoje, jis pamatė gulinčią ant nugaros senyvo amžiaus moterį. Moters kojos buvo atsuktos į kairę automobilio pusę, už priekinio rato, link priekinių kairės pusės durelių. Moteris buvo sąmoninga. Jis paklausė moters, kas nutiko, moteris jam pasakė, kad automobilis pervažiavo jai pėdas. Šalia stovėjo jauna moteris, kaip jis suprato, automobilio BMW vairuotoja, kuri buvo šoke, nesuprato, kas įvyko. Pamatęs ant pėsčiųjų perėjos gulinčią moterį, jis suprato, kad automobilio BMW vairuotoja nepastebėjo per pėsčiųjų perėją ėjusios moters, ją kliudė ir partrenkė. Jis iškvietė greitąją pagalbą. BMW vairuotoja, kiek atsigavusi nuo šoko, pradėjo bendrauti ir pasakė „aš nepamačiau, nepastebėjau, kad ji čia buvo“ (b. l. 73-74).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. vasario 12 d. specialisto išvadoje Nr. G 132/2024(03) nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje V. S. konstatuotas (duomenys neskelbtini). Tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje konstatuotas skausmingumas dešinės blauzdos ir pėdų pirštų srityje; politraumos protokole Nr. 352/166p. atžymėti sužalojimai kairio riešo srityje, kairės pėdos pirštų srityje ir dešinės blauzdos išorinėje dalyje, nenurodant sužalojimų priklausomybės. Sužalojimai patirti eismo įvykio metu nukentėjusiąją V. S. kliudžius pravažiuojančio automobilio išorės detalėmis ir suteikus pagreitį nukentėjusiajai krentant ant kairės ištiestos rankos, dėl ko susidarė tipinis lūžimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku, iki patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimai patirti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje į dešinės blauzdos ir kairio riešo sritis. Dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl V. S. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 55-56).
Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato tyrėjo V. B. 2023 m. gruodžio 31 d. tarnybinio pranešimo apie eismo įvykį, vaizdo įrašo „PSS-20231231-120231UTC+0200.mp4“ iš įvykio vietos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 31 d. 11.47 val., dirbant kartu su tyrėju E. N., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Norfa“, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kliudė vyresnio amžiaus moterį, ėjusią per pėsčiųjų perėją, moteriai sužeista koja. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pažymėtu namu, automobilio BMW 5 ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja N. B., išvažiuodama iš prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelės, nepraleido per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios V. S., ją kliudė ir sužalojo. Pėsčioji V. S. vizualiai buvo blaivi, tačiau dėl senyvo amžiaus, alkoholio matuokliu patikrinti nepavyko. V. S. paaiškino, kad einant per pėsčiųjų perėją, vienas automobilis pravažiavo, o jam iš galo važiuojantis kitas automobilis ją kliudė. Nukentėjusi V. S. apžiūrai išvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Nustatyta diagnozė – politrauma, moteris paguldyta į reanimacijos skyrių. Automobilio vairuotoja N. B. dėl didelio išgąsčio bei patirto šoko eismo įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo, tik paminėjo, jog pėsčiųjų perėjoje buvusios pėsčiosios nematė (b. l. 1).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele, 2023 m. gruodžio 31 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad į prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), patenkama nuo (duomenys neskelbtini) važiuojant vakarų kryptimi. Važiuojant į aikštelę, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje matomas išvažiavimas iš aikštelės ir ten esanti pėsčiųjų perėja. Išvažiavimas iš aikštelės vyksta viena kryptimi. Šioje pėsčiųjų perėjoje iš pietų pusės yra kelio ženklai Nr. 301 (įvažiuoti draudžiama), iš šiaurės pusės Nr. 533 (pėsčiųjų perėja). Leistinas greitis 20 km/h. Kelio dangos būklė – šlapias asfaltas. Daugmaž pėsčiųjų perėjos viduryje matomas stovintis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis stovi priekiu į pietų pusę (išvažiavimo kryptimi). Išvažiavimo plotis yra 8,30 m, tokio pat ilgio yra ir pėsčiųjų perėja. Pėsčiųjų perėjos plotis yra 2,10 m. Nuo (duomenys neskelbtini) pusėje esančio šaligatvio iki automobilio priekinio rato yra 2,10 m, iki galinio 2,90 m. Nuo priekinio kairiojo rato iki namo Nr. 27 yra 27,30 m, nuo priekinio dešinio rato iki pietų pusėje esančio šaligatvio (palei namą Nr. 27) yra 8,90 m. Apžiūrint automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kairiojo priekinio sparno, apatinėje dalyje matomos ant dulkių likusios slydimo žymės, kurių kryptis yra iš priekio link galo. Apžiūrint automobilį apgadinimų nepastebėta. Automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja N. B. su eismo įvykio vietos schema sutiko, sutikimą patvirtindama parašu (b. l. 23-30).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad lengvasis automobilis BMW 5 ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draustas, turintis galiojančią techninę apžiūrą; ant automobilio išorinių sugadinimo požymių nestebima; ant automobilio priekinio kairiojo sparno, apatinėje dalyje, ant dulkių matomos slydimo žymės; automobilio padangų ir techninė būklė atitinka kelių eismo taisyklių reikalavimus (b. l. 81-86).
Dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį taikoma nustačius šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių visumą: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Vadinasi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, pasireiškiančią kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu, jos padarinius, t. y. eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017). Veikai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti taip pat turi būti nustatytas ir subjektyvusis šiame straipsnyje numatytos veikos požymis – neatsargi kaltė.
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji N. B. pripažįsta padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios duoti parodymai, taip pat anksčiau aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir įrodymais pripažintini duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku vairuodama automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. B. nepastebėjo per pėsčiųjų perėją ėjusios V. S. ir ją partrenkė. Tokiais savo veiksmais N. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktuose numatytas pareigas. Minėti N. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – veiką, pasireiškiančią kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiančiais veiksmais ar neveikimu.
Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad aptariamo eismo įvykio metu buvo sužalota per pėsčiųjų perėją ėjusi V. S.. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados matyti, kad dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų V. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina ir kito būtinojo BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo sudėties požymio buvimą – padarinius, t. y. eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Pažymėtina, kad nesant Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų pažeidimo, t. y. N. B. ėmusis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, sustojus ir praleidus per pėsčiųjų perėją einančią nukentėjusiąją, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog N. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ir yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais.
Bylos duomenys patvirtina, kad N. B. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. ji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgdamas į byloje surinktus ir įrodymais pripažintinus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinime nurodyti kaltinamosios veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai.
Kaltinamosios N. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.
Byloje buvo gautas S. J. prašymas atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąją jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji, jos gynėjas ir asmuo, prašantis perduoti jai kaltinamąją pagal laidavimą, šį prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė neprieštaravo, kad teismas taikytų laidavimo institutą ir prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nagrinėjamu atveju laiduotoja prašoma skirti S. J., kuri yra kaltinamosios sesuo. Ji sutinka būti N. B. laiduotoja, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę. Teisiamojo posėdžio metu S. J. nurodė, kad su kaltinamąja sutaria gerai, dažnai bendrauja, N. B. atsižvelgia į jos nuomonę ir patarimus įvairiais gyvenimo klausimais, todėl mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. S. J. neteista, nebausta administracine tvarka. Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad S. J. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamoji N. B. pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltinamoji anksčiau neteista, buvo bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Kaltinamoji N. B. prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai, išgyvena dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių, iš karto po įvykio suteikė pagalbą nukentėjusiajai. Kaltinamoji šiuo metu vykdo individualią veiklą, augina nepilnametį vaiką. Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji N. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jos elgesio pasekmė.
Kaltinamajai civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje nėra pareikštas, nukentėjusiajai padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos S. J. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Įvertinus teisiamojo posėdžio metu S. J. pateiktus paaiškinimus apie jos šeimos sudėtį ir turtinę padėtį, taip pat įvertinus kaltinamosios N. B. padarytos veikos pobūdį ir jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, laidavimas paskirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nustatomas laidavimo terminas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes bus pakankamas laidavimo instituto tikslams pasiekti ir neskiriant užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – (ne)skyrimo
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl poreikio taikyti baudžiamojo poveikio priemones.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad N. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau nėra teista, per pastaruosius 3 metus keturis kartus buvo bausta administracine tvarka už sąlyginai nedidelio pavojingumo administracinių nusižengimų padarymą, paskirtas baudas yra sumokėjusi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad N. B. yra linkusi nusikalsti ar sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus, todėl jos veika vertintina kaip atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jos elgesio pasekmė. Eismo įvykio metu transporto priemonę N. B. vairavo būdama blaivi. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad tuo atveju, jeigu nebūtų atsiradę baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, t. y. nebūtų kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, už inkriminuotų KET reikalavimų pažeidimą jai būtų taikoma administracinė atsakomybė, kurią taikant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra numatytas.
Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, remdamasis proporcingumo principu, teismas daro išvadą, kad teisingumo principas šiuo atveju gali būti įgyvendintas ir neskiriant N. B. baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiajai V. S. teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė A. Z.. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 12 d. pažymos matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokatės dalyvavimą procese (ikiteisminio tyrimo metu) sudaro 166,67 Eur. Nors gynėjas prašė šių išlaidų valstybei nepriteisti, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusioji neprivalėjo naudotis advokato pagalba, tačiau pažymėtina, jog nukentėjusioji turėjo teisę būti atstovaujama proceso metu ir kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo. Kadangi prašomos priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos yra pagrįstos, pagal šios bylos pobūdį nėra akivaizdžiai per didelės, šios valstybės išlaidos susidarė dėl kaltinamosios N. B. kaltės, nurodytos išlaidos priteistinos valstybei iš N. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajai N. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kompaktinis diskas (1 vnt.), pridėtas prie bylos, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
N. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos S. J. atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti N. B., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti S. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Priteisti valstybei iš N. B. 166,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.