- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-10
- Bylos Nr.
- eA2-28921-955/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03436-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Agnė Gulbinaitė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo V. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2VP-8355-1172/2023, pagal pareiškėjos antstolės Raimondos Pauzienės pareiškimą dėl baudos paskyrimo už įpareigojimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0183/21/00901, suinteresuoti asmenys – V. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas V. V. (toliau – pareiškėjas) prašo: 1) atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2VP-8355-1172/2023; 2) atnaujinus procesą, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-8355-1172/2023, ir priimti naują nutartį, kuria antstolės Raimondos Pauzienės 2023 m. kovo 27 d. pareiškimo dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą netenkinti arba suinteresuotam asmeniui V. V. skirti vienkartinę, ne didesnę negu 100 Eur dydžio baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad apie byloje priimtą nutartį, kuria jam buvo paskirta bauda, sužinojo tik tada, kai jo atstovė advokatė Agnė Gulbinaitė gavo prieigą prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. e2VP-17305-475/2025, kuri buvo užvesta gavus antstolės Raimondos Pauzienės 2025 m. balandžio 22 d. pareiškimą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą, ir ji supažindino su vykdomojoje byloje Nr. 0183/21/00901 esančia medžiaga, t. y. 2025 m. gegužės 15 d., todėl pareiškėjo vertinimu, jis CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesio termino prašymui atnaujinti procesą pateikti, nepraleido. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis bylos nagrinėjimo metu buvo išvykęs gyventi ir dirbti į Norvegiją, todėl jokių siunčiamų procesinių dokumentų savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje negavo ir dėl to apie vykstantį teisminį procesą Lietuvoje nieko nežinojo.
Pareiškėjas procesą prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad teismas jam atsakomybę taikė nesant jokios kaltės, kadangi jis iš savo pusės buvo padaręs viską, ką galėjo padaryti – su architekte I. K. S. atsiskaitė už kapitalinio remonto projekto parengimą, pateikė visus projekto rengimui reikalingus dokumentus. Privalomojo nurodymo V. V. iki šiol nėra įvykdęs dėl to, kad pasitikėjo architekte I. K. – S. bei tikėjo, kad ji laiku ir tinkamai vykdys savo įsipareigojimus, t. y. parengs rūsio patalpų kapitalinio remonto projektą, užsakys jo ekspertizę ir pateiks įrodymus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai apie įvykdytą Privalomąjį nurodymą, tačiau architektė to nepadarė. Pareiškėjo įsitikinimu jis dėjo maksimalias pastangas Privalomajam nurodymui įvykdyti, todėl bauda jam buvo paskirta nepagrįstai.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas taip pat padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kadangi nesprendė klausimo apie kuratoriaus paskyrimo galimybę, nors turėjo tą daryti. Pareiškėjo nuomone, visų pirma turėjo būti sprendžiamas kuratoriaus paskyrimo klausimas ir tik nustačius, jog jo paskyrimas negalimas, tik tada procesinius dokumentus pareiškėjui galėjo įteikti viešo paskelbimo būdu. Iš bylos medžiagos matosi, jog kuratoriaus paskyrimo klausimo teismas nesprendė.
Taip pat pareiškėjas nurodė, kad teismas parinko netinkamą baudos formą (vietoje periodinės baudos turėjo būti taikoma vienkartinė bauda). Nurodo, kad baudos skyrimas yra teismo diskrecijos teisė. Teismas gali skirti baudą, tačiau gali jos ir neskirti. Kadangi pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas Privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas turėjo atmesti prašymą dėl baudos paskyrimo. Net ir teismui nusprendus, jog pagrindas skirti baudą už Privalomojo nurodymo neįvykdymą V. V. yra, teismas neprivalėjo skirti periodinės baudos už kiekvieną Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, nes jis turėjo diskrecijos teisę skirti ir vienkartinę baudą.