Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. P., jo atstovei Julijai Žukienei, vertėjai Violetai Marčiulionienei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Edvardui Šveikauskui ir Algiui Kaziui Plaušiniui, suinteresuoto asmens atstovui S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. P. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Priežiūros skyrius) nutarimo panaikinimo (suinteresuoti asmenys – M. P. ir J. L.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priežiūros skyriaus įgaliotas pareigūnas surašė 2009-11-18 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (100)-11.46-16 (b. l. 31) dėl J. P. padaryto pažeidimo, nustatyto LR ATPK 159 str. 5 d., nes jis savavališkai įvykdė statybos darbus – pastatė: a) skeltų plytų mūro tvorą J. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 9, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r.; b) gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 11, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. Tuo J. P. pažeidė LR statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. ir 4 p., Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p.

Priežiūros skyriaus įgaliotas pareigūnas 2009-12-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (100)-11.46-14 (b. l. 9, 30) (toliau – Nutarimas) J. P. už LR ATPK 159 str. 5 d. nustatyto pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 2 500 Lt baudą. Nustatė, kad J. P. savavališkai įvykdė statybos darbus: a) pastatė skeltų plytų mūro tvorą J. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 9, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r.; b) pastatė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 11, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. Tuo J. P. pažeidė LR statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. ir 4 p., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal LR ATPK 159 str. 5 d. statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statyba (griovimas) miestelyje ar kaime neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.

Pagal Statybos įstatymo 12 str. 1 d. statytojas (užsakovas) privalo: 3) turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; 4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą.

STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p. nustatyta, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, išskyrus [9.2]: 2.1. nesudėtingus (tarp jų – laikinus) statinius [9.25]; 2.2. statinio paprastąjį remontą (kai šis remontas vykdomas saugomose teritorijose Reglamento 41 punkte nurodytais atvejais reikalingi jame nurodyti raštiški pritarimai [12]); 2.3. statinio (patalpos) pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties keitimą, taip pat naujų kadastro objektų formavimą statinio (patalpos) padalinimo, atidalinimo, sujungimo ar amalgamacijos būdu, kai šiais atvejais nereikia atlikti jokių statybos darbų arba atliekamas tik paprastasis remontas; 2.4. savavališkų statinių [9.1], [9.2] griovimą, kai jį vykdo (organizuoja) pats statytojas (užsakovas), arba kai tokie statiniai griaunami vykdant teismų sprendimus, bešeimininkių griautinų (pripažintų nereikalingais ar netinkamais naudoti [9.16]) statinių, teismų sprendimais perduotų valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, taip pat nebaigtų statinių griovimą, kai jie griaunami statytojo arba teismo sprendimu; šiais atvejais privaloma nustatyta tvarka parengti statinio griovimo projektą (ypatingo statinio griovimo atveju) ar statinio griovimo darbų technologijos aprašymą (neypatingo statinio griovimo atveju).

J. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už pažeidimo, nustatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t. y. už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statybą (griovimą) miestelyje ar kaime neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, padarymą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 15) nurodyta, kad J. P. savavališkai įvykdė statybos darbus – pastatė: a) skeltų plytų mūro tvorą J. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 9, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r.; b) gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 11, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r.

Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto 2009 m. lapkričio 18 d. surašytuose Savavališkos statybos akte Nr. (100)-11.39-20 (b. l. 32-33), Reikalavime dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (b. l. 10) bei Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (100)-11.46-14 (b. l. 30).

Pats J. P. teigia, kad statybos darbai buvo baigti 2004 m., dar iki jo motinos mirties. J. P. motina J. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Pažymėtina, kad 2000-09-01 Žemės sklypo ribų paženklinimo akte (b. l. 78) nurodyta, kad žemės sklype yra J. P. priklausantys pastatai – mūrinis gyvenamasis namas (statomas) ir mūrinis ūkinis pastatas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vėliausiai galimas pažeidimas buvo baigtas iki J. P. mirties (duomenys neskelbtini).

Teismų praktikoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurioje nurodoma, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tai prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, tai būtų aiškiai neteisinga. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jeigu gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Darytina išvada, kad nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamoje byloje turi būti pradedamas skaičiuoti vėliausiai nuo to laiko, kai buvo užbaigti statybos darbai, o ne nuo tada, kai institucija 2009-11-18 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ar nuo tada, kai 2009-11-08 surašė savavališkos statybos aktą (b. l. 32).

Patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal šį teisinį reguliavimą nebegalimas, pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminams ir administracinė byla nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 250 straipsnio 7 punktu – kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei institucijos Nutarime nenurodyta, kada statybos buvo baigtos, tokių duomenų nėra ir byloje, todėl teismas negali nustatyti, ar skiriant nuobaudą nepasibaigė LR ATPK 35 str. nustatyti terminai.

Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo naikintinas, byla grąžintina Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri įpareigotina atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir nustatyti, kada buvo baigtos statybos.

Be to, J. P. prie skundo pridėjo įrodymus, iš kurių matyti, kad gyvenamojo namo valdos valdytoja ginčo teritorijoje buvo pareiškėjo motina J. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimo priėmimo data – 2009 m. spalio 19 d. (b. l. 49).

J. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už pažeidimo, nustatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t. y. už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statybą (griovimą) miestelyje ar kaime, neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu buvo susietas su Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 punktų, nustatančių, kad Statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma, arba savo iniciatyva (12 str. 1 d. 3 punktas) ir šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą (12 str. 1 d. 4 punktas), reikalavimų pažeidimu. Šios teisės normos dispozicijoje atsakomybės subjektas įvardijamas kaip „asmuo“. Statytojo sąvoka yra nurodyta Statybos įstatymo 2 str. 41 dalyje ir ja statytojas (užsakovas) apibūdinamas kaip Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui), o 52 dalimi statinio statybos valdytojas yra fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, veikiantys kaip įgaliotojo - statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija. Pagal įstatymo 3 str. 1 dalį teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys ir ši teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Taigi: 1) subjektinę teisę būti statytoju aptariamoje situacijoje turėjo J. P. kaip namų valdos valdytoja, o J. P. įgijo teisę būti statytoju tik po to, kai priėmė palikimą po motinos mirties, t. y. 2009-10-19, arba pagal cituotus teisės aktus galėtų būti laikomas statinio statybos valdytoju, jei turėjo atitinkamus J. P. įgaliojimus ir, aiškinant teisės aktus teoriškai, gali būti aptariamos administracinės atsakomybės subjektu.

Minėta, kad ATP protokolas ir skundžiamas nutarimas surašyti J. P., kaip asmeniui, išpildžius minėtus teisės aktų reikalavimus, galinčiam būti teisėtu statytoju, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad J. P. turėjo įgaliojimus veikti savo motinos vardu.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai ir institucijos surašančios administracinių teisės pažeidimų protokolus, privalo užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės užtikrinamos tinkamai surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nutarimus, kuriuose turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyta, kokius teisės aktus pažeidė asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus asmenims, pažeidusiems ATPK. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Kadangi proceso dalyvių parodymai yra prieštaringi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kada buvo baigtos statybos ir kas buvo statytojas, t. y. byloje yra prieštaravimų, kurių teismui nepavyko pašalinti, būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir nustatyti, kada buvo baigtos statybos ir kas buvo statytojas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 124 str. 1 d. 4 p. ir 128 str.,

nutarė:

panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. (100)-11.46-14 dėl J. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Grąžinti bylą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (teisių perėmėja), įpareigojant ją atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.