Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2019-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-940-416/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-06
Bylos Nr.
1-940-416/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kaltinamasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-940-416/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27877-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.7.2.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 6 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiima individualia veikla, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui: 2019 m. liepos 2 d., apie 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), pro atvirą namo langą tyčia sudavė vieną kartą kumščiu sėdinčiam prie lango broliui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), į veido sritį, dėl ko M. M. buvo prakirstas kairės pusės antakis. M. M. dėl smūgio jautė fizinį skausmą.

D. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) savivaldybėje su mama L. M. ir broliu M. M.. Gyvena atskirame kambaryje, į kurį yra atskiras įėjimas iš lauko, o mama su M. M. gyvena kitoje namo dalyje. 2019 m. liepos 2 d., apie 19 val., buvo namuose ir jam prireikė degtukų. Nutarė nueiti pas mamą jų pasiskolinti. Virtuvėje rado mamą ir M. M., jie abu buvo neblaivūs. Mamos paprašė paskolinti degtukų. Tada M. M. ėmė jį vyti iš virtuvės, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. M. M. tuo metu sėdėjo ant kėdės ir supykęs artinosi link jo, todėl su koja bandė M. M. nustumti nuo savęs. Jam nespyrė, tik koją įrėmė į pilvą M. M.. Tačiau jis vis vien sugriebė rankomis. Pajuto smūgį į galvą, tada irgi M. M. sudavė ranka į galvą, į kurią vietą - nematė, nes buvo susikibę. Tada jis M. M. parstūmė ant lovos ir M. M. liko gulėti ant lovos, o jis išėjo iš virtuvės į savo kambarį. Pilnai pripažįsta, jog sudavė M. M. smūgius ir dėl to labai gailisi. Jis M. M. dėl suduoto smūgio į galvą pretenzijų neturi, jam žala nepadaryta, civilinio ieškinio byloje nereikš. Jis M. M. atsiprašė (b.l. 73-74).

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiama šiais rašytiniais duomenimis:

Nukentėjusiojo M. M. parodymais, kad su mama L. M. ir broliu D. M. gyvena (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Jis su D. M. dažnai konfliktuoja. 2019 m. liepos 2 d., apie 19 val., jiems būnant namuose, virtuvėje tarp jo ir D. M. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis eilinį kartą prašė degtukų. D. M. koja spyrė į jam pilvo sritį, tada jis jį griebė ir abu parkrito ant lovos. Tada mama juos išskyrė ir D. M. išprašė iš virtuvės. Po to jis atsisėdo prie atviro virtuvės lango. Matė praeinantį D. M. ir kažką jam dar sakė, tačiau ką neatsimena. D. M. praeidamas kumščiu vieną kartą sudavė jam į galvą, pataikė į kairį antakį, kurį prakirto ir ėmė bėgti kraujas. Po šių smūgių jis jautė fizinį skausmą. Visas įvykio aplinkybes matė mama L. M.. Jis broliui dėl sumušimo pretenzijų neturi, materialinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 26-27).

Liudytojos L. M. parodymais, kad ji (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su sūnumis M. M. ir D. M.. Abu sūnus yra sudėtingų charakterių, dažnai nesutaria. 2019 m. liepos 2 d., apie 19 val., būnant namuose į virtuvę atėjo D. M. ir M. M. bei jos paprašė degtukų. M. M. atsakė, kiek jis gali prašyti įvairių daiktų ir papriekaištavo D. M., kad jis nuolat tai daro. D. M. supyko ir sėdinčiam M. M. spyrė į pilvo sritį. Tada M. M. D. M. griebė rankomis ir jie parkrito ant lovos. Liudytoja brolius išskyrė. D. M. išvedė iš virtuvės į lauką, užrakino lauko duris. M. M. tuo metu sėdėjo virtuvėje prie atviro lango ir kažką kalbėjo. Matė, kaip priėjęs D. M. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį M. M. į galvą. Po smūgio M. M. iš kairio antakio bėgo kraujas (b. l. 40-41).

2019 m. liepos 2 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, jog smurtą patyręs asmuo - M. M.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai - kraujuojanti žaizda kairiajame paakyje. Smurtu įtariamas asmuo - D. M., kuris pasišalinęs iš įvykio vietos. M. M. atvykusiems pareigūnams nurodė, jog fizinį smurtą prieš jį naudojo kartu gyvenantis brolis D. M. dėl ko jam buvo sužalotas veidas (b. l. 13-16).

Policijos duomenų bazės išrašu ROIK 0119000342783 kuriuo nustatyta, kad policijoje 2019 m. liepos 2 d., 19.57 val. gautas L. M. telefoninis pranešimas, kuriame nurodyta, jog namuose (duomenys neskelbtini) mušasi du broliai (b. l. 20-23).

Specialisto išvada Nr. G 1710/2019(02) kurioje fiksuojama, kad M. M. konstatuotas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, muštinė paviršinė žaizdelė kairio antakio srityje. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, galimai 2019 m. liepos 2 d. (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad D. M. 2019 m. liepos 2 d. d., apie 19 val. 15 min., adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą brolio M. M. atžvilgiu – tyčia kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam konstatuotas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, muštinė paviršinė žaizdelė kairio antakio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 88-90).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau neteistas (b. l. 51-54), metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 55-63), užsiimantis individualia veikla, registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 48-50). Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė - viešieji darbai.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikintina.

Proceso išlaidų ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

įsako:

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį nemokamai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį nemokamai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Laimondas Noreika