Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( toliau – Institucija arba Apeliantas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas G. G. (toliau – Pažeidėjas) surašytas už tai, kad jis 2017 m. kovo 20 d., apie 15 val. 56 min., Panevėžyje, Nemuno gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, automobilių stovėjimo aikštelėje manevruodamas atbuline eiga automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. G., nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos G. G. pasišalino bei vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, t. y. 17 val. 32 min. jam buvo nustatytas 1,93 promilės girtumas. Šiais savo veiksmais G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 221, 222 punktų reikalavimus.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutarimu G. G. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, bei paskyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą. Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą ( toliau - ANK ) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nutraukė. Įpareigojo G. G. atlyginti D. A. padarytą 273 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų) turtinį nuostolį.Apeliantas kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su apeliaciniu skundu, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutarimą – paskirti G. G. ne tik ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje, bet ir ANK 423 straipsnio 3 dalies bei 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas bei administracinio poveikio priemones.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesilaikė ANK 563 straipsnyje ir 567 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymus, o kaltieji asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog G. G. veikoje nėra jam inkriminuotų ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų teisės pažeidimų sudėties.Teigia, kad skundžiamu nutarimu, teismas įrodydamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumą pagal ANK 417straipsnio 8 dalį ir nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, rėmėsi vien G. G. parodymais ir nurodytomis aplinkybėmis, neatsižvelgė į liudytojo, tiesiogiai mačiusio visas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, parodymus.Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.Apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pažeidėjo kaltė pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra įrodyta visiškai ir nėra jokių abejonių, jog G. G. 2017 m. kovo 20 d., apie 15 val. 56 min., Panevėžyje, Nemuno gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, automobilių stovėjimo aikštelėje manevruodamas atbuline eiga automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. G., nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip apgadindamas abu automobilius. Tai buvo įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdžio metu išreikštu prisipažinimu, jog stovėjimo aikštelėje manevruodamas kliudė kitą automobilį, tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo P. V. S. apklausos protokolu, nukentėjusiųjų D. A. parodymais, liudytojo policijos pareigūno P. M. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultatu, fotonuotraukų bei kita byloje esančia rašytine medžiaga. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė pagal 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nėra įrodyta. Teismas pažymi, kad vien tai, jog Pažeidėjas prisipažino, kad padarė administracinį nusižengimą, ir šis faktas buvo įrodytas byloje esančiais įrodymais, rodo, jog jis turėjo suprasti, kad savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisykles ( toliau – KET), nors ir nenorėjo, tačiau apgadino svetimą turtą ( Volkswagen Golf automobilį ) ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors Pažeidėjas nurodo, kad jokio automobilių kontakto nepajuto ir dėlto pasišalino iš įvykio vietos, tačiau tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo P. V. S. parodymai apklausos protokole (b.l. 16) prieštarauja nurodytai aplinkybei. P. V. S. teigė, kad jis betarpiškai stebėjo kontaktą tarp transporto priemonių, įvykus susidūrimui, eismo įvykio vietoje priėjo prie pažeidėjo, kalbėjo su juo, pasakė apie stovinčio automobilio sugadinimą, tačiau G. G., pasakęs, kad nieko nežino, nuėjo poliklinikos link. Aukštesnis teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojo parodymais, nes jokių aplinkybių, dėl kurių šis asmuo galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi ar suinteresuotas neteisingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, byloje nenustatyta, tuo tarpu G. G. parodymai teismo posėdžio metu buvo nenuoseklūs ir nepatikimi. Iš teismo posėdžio įrašų galima girdėti, kaip pažeidėjas nurodė, kad su liudytoju P. V. S. nebendravo, kad iš toli ar praeidamas jam rėkė, kad jis nemoka manevruoti, bet teismui paklausus, ką jis gali pasakyti į tai, jog liudytojas teigia, kad buvo priėjęs ir pasakė apie sugadinimą, patvirtino, kad pokalbis buvo - jie pasiginčijo.Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino tik G. G. parodymus, kaip jį išteisinančius įrodymus ir atmetė liudytojo P.V. S. parodymus, iš kurių labai aiškiai matyti, kad P. V. S. priėjęs prie G. G. automobilio, jam pasakė, kad jis kliudė kitą automobilį, tai išgirdęs G. G. skubiai pasišalino iš automobilio (b.l.16). Pirmos instancijos teismas rėmėsi liudytojo A. B. parodymais, kad G. G. pas jį atėjo blaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas ir konstatavo, jog tuo pagrindu G. G. neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Šie parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes A. B. ne specialistas, kad nustatyti asmens blaivumą ar neblaivumą. Tačiau pažymėtina, kad A. B. patvirtino, jog jie abu vartojo alkoholį, tai yra G. G., nors ir nesakė liudytojui apie eismo įvykį, tačiau iš karto po jo vartojo alkoholį. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad G. G. suprato, kad atbuline eiga vairuodamas automobilį apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, matė, kad apgadino ir suprato savo pareigą ( privalo pasilikti eismo įvykio vietoje), tačiau to nepadarė bei ignoruodamas šią pareigą, pasišalino iš įvykio vietos. Žinodamas, kad padarė eismo įvykį, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtino, kad G. G. 2017 m. kovo mėn. 20 d. 15 val. 56 min. vairuodamas automobilį stovėjimo aikštelėje manevravo jį atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį, bei pažeisdamas KET pasišalino iš įvykio vietos. Po eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir 17 val. 32 min. nustatytas 1.93 promilių girtumas. Ta aplinkybė, kad Pažeidėjas vartojo alkoholį nėra ginčijama. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nekilo ir pagrindo įrodinėti administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Šiuo nagrinėjamu atveju, įrodžius G. G. kaltę, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, numatytus administracinius nusižengimus, yra įrodytas ir administracinio nusižengimo padarymas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Kaip jau minėta aukščiau, įvertinus visumą bylos reikšmingų aplinkybių, kurios ištirtos teisme, nekyla abejonių, jog pažeidėjas suprasdamas, jog padarė administracinį nusižengimą, turėjo vykdyti pareigą pasilikti įvykio vietoje iki bus nustatytos įvykio aplinkybes, tačiau to nepadarė ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos vartojo alkoholinį. Šiais savo veiksmais, G. G. turėjo suprasti, kad daro administracinį nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, todėl yra baustinas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje nutarimo dalyje teismas netinkamai vertino faktinių aplinkybių visumą, todėl nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų atitikties ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtims. Nutarimas šioje dalyje naikinamas ir G. G. baustinas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. G. galiojančių nuobaudų neturi, neteistas.ANK 426 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukiant baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. ANK 423 straipsnio 3 dalis numato baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Aptariamo straipsnio 4 dalyje inter alia (be kita ko) nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. G. nuoširdžiai gailisi, netrukdė policijai išsiaiškinti įvykio aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, mano, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskiriant administracinę nuobaudą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį - baudas, kurių dydžiai artimi sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui, o pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, pritaikius 4 dalį ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, savo trukme artimą įstatyme numatytam minimaliam.ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl šiuo atveju galutinė administracinė nuobauda G. G. skirtina ANK 3 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose.Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutarimu nepagrįstai G. G. atžvilgiu nutraukė administracinę teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ir ANK 423 straipsnio 3 dalį, todėl ši nutarimo dalis naikinama, priimamas naujas nutarimas G. G. atžvilgiu.