Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2015 m. gruodžio 26 d. apie 17:30 val. Ateities g. 17A, Vilniuje, vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,05 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, iš antros eismo juostos rikiavosi į pirmą eismo juostą į dešinę, nepraleido pirma eismo juosta tiesiai važiuojančio automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, tokiu būdu eismo įvykio metu apgadino du automobilius. Šiais veiksmais L. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas L. D. dėl pažeidimo prisipažino visiškai ir gailėjosi. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 26 d. važiuodamas antra eismo juosta, norėjo persirikiuoti, tačiau kliudė kitą automobilį. Vairavo namo, būdamas neblaivus. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jo sugyventinei E. S.. Kadangi jam ryte reikėjo važiuoti į darbą, paėmė jos automobilio raktelius, ir išvažiavo. Tai ne pirmas kartas, kada naudojosi jos automobiliu, tačiau pirmas kartas, kada padarė avariją. Automobilio rakteliai būdavo ant spintelės. Eismo įvykio metu neturėjo teisių.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. S. paaiškino, kad L. D. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 3 m. Apie tai, kad sugyventinis paėmė automobilį, sužinojo atsikėlusi ryte. Dėl to ji susisiekė su sugyventiniu ir jį išbarė, kad paėmė jos automobilį. Po įvykio su juo nekalbėjo 2 savaites. Paaiškino, kad nežinojo, kad jis važiuos girtas. Paprastai jis į darbą važiuoja autobusu, o iš darbo negrįžta išgėręs. Šiuo atveju išgėrė, nes buvo naujo darbuotojo įdarbinimas darbe.

Motyvuojamoji dalis

Be paties L. D. prisipažino apie pažeidimą, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai.

Iš byloje esančio L. D. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-47148817-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, ją taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio M. K. (M. K.) 2015 m. gruodžio 26 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2015 m. gruodžio 26 d. gavo pranešimą, kad Ateities g. 17A susidūrė automobiliai Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Oper Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus į eismo įvykio vietą, automobilio Opel Signum vairuotoja S. G. paaiškino, kad važiuojant Ateities g. link Laisvės pr., iš antros eismo juostos rikiavosi automobilis Opel Vectra ir kliudė jos vairuojamą automobilį; patikrinus automobilio Opel Vectra vairuotojo L. D. blaivumą, nustatytas lengvas 1,05 promilių neblaivumas, vairuotojas pažeidimą pripažino (b. l. 7), išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 8-10), eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodytas transporto priemonių išsidėstymas ir apgadinimai (b. l. 11-12), S. G. paaiškinimas (b. l. 15), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 19), alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 26 d. 18:19 val. L. D. nustatytas 1,05 prom. girtumas (b. l. 17).

Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 104 punktas nėra susijęs su pažeidimu, todėl jis šalintinas iš kaltinimo, jį pakeičiant į KET 109 punktą.

Padarius administracinį teisės pažeidimą, skirtina administracinė nuobauda (LR ATPK 21 str.).

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, gali būti skiriama bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

L. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis dėl pažeidimo prisipažino ir gailėjosi, tačiau iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad asmuo sistemingai daro vis naujus pažeidimus, o tai reiškia, kad reikiamų išvadų nedaro, nesitaiso, skiriamos nuobaudos nepasiekia savo tikslų (LR ATPK 20 str.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (LR ATPK 30 str.), teismas įvertina L. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Skiriant nuobaudą, įvertintinas ir pažeidimo pobūdis bei pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), pažeidėjo asmenybė (ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, byloje duomenų apie teistumą nėra). Kadangi padarytas administracinis pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas nusprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti L. D. paskyrus didesnę kaip vidurkio dydžio baudą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje, todėl jam skiriama 1 550 Eur bauda.

LR ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims įtvirtintas transporto priemonės konfiskavimas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir suinteresuotas asmuo nuosekliai tvirtino, kad L. D. automobilio, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, raktelius iš E. S. paėmė savavališkai, jos neatsiklausęs, o tokią galimybę turėjo, nes kartu gyvena (yra sugyventiniai). Atsižvelgiant į tai bei aplinkybes, kad iš paaiškinimų nustatyta, jog E. S. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad L. D. vairuos automobilį išgėręs, todėl teismas konstatuoja, kad konfiskuoti transporto priemonę (Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 550 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (LR ATPK 313 str.). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą (1001).

Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.