Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1143-464/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-24
Bylos Nr.
2A-1143-464/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-07905-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.), Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
L. V.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1143-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07905-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui D. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos pakeitimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. V. 2010-04-26 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, ir jį patikslinusi (b.l. 2-6, 81-82) prašė pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-05-05 sprendimu priteistą sūnui L. 200 Lt išlaikymą, padidinat jį iki 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisto išlaikymo dydį indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo sudarė naują santuoką su V. V., šioje santuokoje gimė du vaikai, dėl ko jai padidėjo išlaidos vaikų išlaikymui. Po santuokos su atsakovu nutraukimo jų sūnus paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, todėl padidėjo jo poreikiai, atsirado išlaidos, susijusios su mokymusi, užklasine veikla: sūnus lanko karate treniruotes, vaikas yra gabus menams, muzikai, nori lankyti muzikos būrelį, groti, šokti popstudijos Re-Mi-Do scenos vokalo ir judesio grupėje, tačiau leisti sūnų į muzikos mokyklą neturi pinigų. Todėl mano, kad yra pagrindas kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo.

Atsiliepimas

Atsakovas D. B. atsiliepimu (b.l. 38-42, 107-112) prašė ieškovės reikalavimus patenkinti iš dalies ir padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki 250 Lt per mėnesį. Atkreipė dėmesį į tai, kad po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko dvigubai daugiau turto, tame tarpe ir trijų kambarių šeimos butas (duomenys neskelbtini) centre. Ieškovė gyvena Vilniuje, todėl šį butą gali išnuomoti ir gauti papildomas pajamas. Priešingai nei ieškovė, jis neturi jokio nekilnojamo turto, visą turtą sudaro muzikos instrumentai ir 1991 m. gamybos automobilis VW PASSAT, gyvena tėvams priklausančiame name. Ieškovė nėra sąžininga, teikdama duomenis apie vaiko būtinus poreikius, jos paskaičiavimui yra nepagrįstai per dideli. Be to, atsakovui 2010-07-15 taip pat gimė sūnus M., turintis specialių poreikių, taigi jis turi skirti papildomų išlaidų ir šio sūnaus išlaikymui.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-10-19 sprendimu (b.l. 136-139) ieškinį patenkino iš dalies: Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-05-05 sprendimą, kuriuo iš atsakovo D. B. sūnaus L. B. išlaikymui buvo priteista po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pakeitė; priteisė iš atsakovo D. B., sūnaus L. B. išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-04-27; priteisė iš atsakovo D. B. 162 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą už ieškinio reikalavimą pakeisti išlaikymą; priteisė iš atsakovo D. B. ieškovei L. V. 138 Lt išlaidų, sumokėtų už advokato teisinę pagalbą, o iš ieškovės L. V. atsakovui D. B. - 92 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2006-05-05 sprendimu šalių santuoką bendru sutikimu nutraukė, priteisė iš atsakovo sūnui L. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl jo poreikiai išaugo, be to, po santuokos nutraukimo ieškovei atsirado papildomų išlaidų, kadangi kitoje santuokoje ji augina dar du nepilnamečius vaikus. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra nedarbingas, todėl būdamas darbingas ir sveikas, privalo tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Net ir nesant byloje tiesioginių įrodymų, teismas sutiko su ieškovės teiginiu, kad atsakovas dalyvauja vestuvėse ir kituose organizuojamuose kultūriniuose renginiuose ir gauna papildomų pajamų. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog ir atsakovas turi dar vieną išlaikytinį - antroje santuokoje (duomenys neskelbtini) jam gimė sūnus, todėl sumažino ieškovės prašomą priteisti 650 Lt išlaikymą iki 450 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas D. B. 2010-11-22 apeliaciniu skundu (b.l. 141-144) prašo pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimą ir sumažinti iš jo priteistą nepilnamečio sūnaus L. išlaikymą iki 350 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų. Teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas įrodymais, kiek konkrečiai yra išleidžiama vaikui per mėnesį, ieškovė pateikė tik savo pačios paskaičiavimus. Byloje nepateikta ir įrodymų, pagrindžiančių, kad vaikas lanko papildomo ugdymo užsiėmimus, kurie yra mokami, kad vaikui buvo nustatytas stuburo sutrikimas. Vertinant sūnaus stuburo sutrikimus, abejones kelia karate būrelio lankymo tikslingumas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo argumentų, susijusių su ieškovės turtine padėtimi. Ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo žymiai pagerėjo, ji turi vertingo nekilnojamojo turto, gauna socialinio draudimo išmoką, todėl jos finansinės galimybės yra geresnės, nei atsakovo. Atsakovas iš dalies sutinka, kad padidėjo nepilnamečio sūnaus poreikiai, todėl mano, kad 350 Lt suma būtu pakankamo dydžio. Atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad santuoką nutraukiant šalys susitarė dėl 200 Lt dydžio išlaikymo, kadangi ieškovei atiteko didesnė bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalis. Atsakovui po santuokos nutraukimo atiteko tik kai kurie buities daiktai, automobilis, muzikos aparatūra, o ieškovei atiteko 3 kambarių butas(duomenys neskelbtini) . Toks nelygus bendrosios jungtinės nuosavybės turto pasidalinimas buvo šalių nustatytas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė gyvena Vilniuje ir butu nesinaudoja, tačiau ji turi galimybes iš šio nekilnojamojo turto gauti pajamas ir skirti jas nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Atsakovas neigia gaunantis papildomų pajamų, ieškovė tokių aplinkybių neįrodė. Be to, atsakovas išlaiko ir kitą savo nepilnametį vaiką, kuris turi sveikatos sutrikimų, yra alergiškas, todėl taip pat turi specialiųjų poreikių. Atsakovės sutuoktinės E. B. pajamos taip pat yra mažesnės, nei ieškovės. Tvirtina, kad 350 Lt išlaikymo suma, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, būtų pakankama, o ši suma priteistina nuo 2010-09-15, t.y. nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos, juo labiau, kad ieškovė savo turtinės padėties galimą pablogėjimą nukreipia tik į ateitį.

Atsiliepimas

Ieškovė L. V. 2010-12-27 atsiliepimu (b.l. 150-154) prašo atmesti apeliacinį skundą, o Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nustatytas vaikui išlaikymas turi būti pakankamas, kad būtų patenkinti ne tik vaiko būtinieji poreikiai, bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos priemonėms, lavinami jo gabumai. Neįmanoma visų vaikui skiriamų sumų pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau ieškovė pagal galimybės renka čekius, pagrindžiančius išlaidas ir, esant būtinybei, dalį jų gali pateikti teismui. Ieškovė turi išlaikyti ne tik nepilnametį sūnų L., bet ir dar du mažamečius vaikus - (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų G., ir (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. Motinystės pašalpa, kuri bus mokama iki 2012-02-12, yra vienintelis ieškovės pajamų šaltinis. Nuo 2010-09-01 iki 2011-01-31 pašalpa sudarė 2025,91 Lt, tačiau 2010-07-29 pagal perskaičiavimo sprendimą išmoka mažės ir 2012 sudarys tik 676,16 Lt. Šiuo metu pašalpa vidutiniškai siekia 1250 Lt. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, negu atsakovo. Šalys, nutraukdamos santuoką, sutarė, kad atsakovui atiteks profesionali garso aparatūra. Nepilnamečiui sūnui buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, o ne turtu. Todėl nesutinka su atsakovo skundo argumentais, susijusiais su šalių susitarimu nustatyti mažesnį išlaikymo dydį dėl ieškovės naudai palikto buto. Vidutinė šio buto vertė yra 57 200 Lt, o didžiausia kaina, už kurią jį būtų galima parduoti, 67 000 Lt. Šis ieškovei priklausantis butas yra vienintelis jos turimas nekilnojamais turtas, todėl laikytinas šeimos turtu, pardavus jį būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Šiuo metu šeima gyvena Vilniuje pas vyro motiną, strategiškai patogioje vietoje - netoli nuo vyro darbovietės. Atsakovas gauna pajamų, groja vestuvėse ir pan., viešoje erdvėje jis siūlo savo paslaugas, tačiau savo pajamų nedeklaruoja. Šiais metais atsakovas įsigijo naują transporto priemonę, kurios vertė 60 000 Lt, atliko namo remontą. Išlaikymas vaikui priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, kuri yra laikoma pradinio ieškinio pateikimo diena.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme keliamas klausimas dėl atsakovo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų dydžio, t.y. kokia apimtimi šis turėtų prisidėti prie sūnaus poreikių patenkinimo, taip pat nuo kada tokia jo pareiga mokėti didesnį išlaikymą sūnui atsiranda. Teisėjų kolegija dėl šių skundo argumentų ir pasisako.

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus absoliutumas pats savaime dar nereiškia, kad išlaikymo dydis turi būti siejamas išimtinai tik su vaiko poreikiais, kaip tą traktuoja ieškovė, tvirtindama apie tėvo pareigą tenkinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius – sportuoti, muzikuoti, vaidinti, ugdyti jo muzikinius ir meninius gabumus. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tėvams išlaikymo pareigą, įtvirtina tėvų ir vaikų interesų derinimo taisyklę - išlaikymas turi būti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau būtinosios vaiko vystymosi sąlygos privalo būti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo, atveju (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja aiškinimą, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus ir lygiaverčius faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėtų teisiškai reikšmingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir išlaikymo dydį, t.y. jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimalius) vaiko poreikius. Taigi teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimą.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui pareigą teikti sūnui L. didesnį, nei buvo nustatytas 2006 m. šalių susitarimu (b.l.31), išlaikymą. Bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad CK 3.201 str. numatytos sąlygos pakeisti išlaikymo dydį susiklostė: šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko jo poreikiai išaugo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Teismas tinkamai įvertino objektyviai (dėl vaiko amžiaus) padidėjusius L. poreikius, jo sveikatą bei amžių, kitų nepilnamečių išlaikytinių pas kiekvieną iš vaiko tėvų atsiradimą. Taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, jog duomenų apie apelianto darbingumo apribojimą nesama. Nurodytais motyvais teismas sprendė, jog abiejų tėvų galimybes teikti vaikui išlaikymą iš esmės yra vienodos, o vaiko poreikiams patenkinti apeliantas turėtų mokėti kas mėnesį po 450 Lt išmoką. Pačiai ieškovei prisidedant tokia pačia suma, vaiko poreikiai 900 Lt suma per mėnesį, teismo nuomone, būtų užtikrinami.

Teisėjų kolegija negali sutikti su sprendimo priėmimo metu buvusios apelianto finansinės situacijos vertinimu, grindžiamu išimtinai internetinių puslapių ištraukomis (b.l. 120-124) bei prielaidomis, kad šis galimai turi ir kitų, oficialiai nedeklaruojamų nuolatinių pajamų. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į buvusį šalių susitarimą dėl turto pasidalijimo būdo, nutraukiant šalių santuoką. Tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas išlaikymo teikėjo nerūpestingu arba nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vieno iš tėvų turtinės padėties nustatymas vertintinas ne tik pagal jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir pagal tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-05-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Jokių įrodymų apie apelianto nepagrįstą vengimą dirbti ir gauti didesnes nuolatines pajamas, kurie paneigtų jo teiginius, jog šiuo metu galimybių (duomenys neskelbtini) (gyvenamojoje vietoje) gauti kitą darbą ar užsidirbti daugiau, nei šiuo metu uždirba (b.l. 131-132, 146), jis neturi, į bylą nebuvo pateikta. Priešingai ieškovės tvirtinimui, brangios transporto priemonės apeliantas taip pat neįgijo (b.l. 113). Todėl vertinti internetiniame tinklalapyje esančios informacijos „Muzikinių fonogramų darymas“ (b.l.121), ar juo labiau, tiesiogiai su pačiu apeliantu net nesusijusio skelbimo apie parduodamus sodinukus (b.l. 120) kaip vaiko tėvo gaunamų nuolatinių kasmėnesinių pajamų, įtakojančių išlaikymo periodinės išmokos dydžio nustatymą, nėra teisinių prielaidų (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamojoje byloje atkreipia dėmesį ir į tokią reikšmingą aplinkybę, kad apeliantas santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – 3 k. buto, esančio(duomenys neskelbtini) , jam priklausančią dalį neatlygintinai perleido ieškovei, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams aptarus, kad tokiu atveju jam priklausančios kompensacijos apeliantas atsisako būtent nepilnamečio vaiko L. B. interesais. Teismui šią sutartį patvirtinus ( b.l.31), susitarimas įgyja šalims privalomą galią, taigi šio jų susitarimo esmė negali būti paneigiama ar traktuojama kitaip, nei buvo sulygta. Ir nors tokia aplinkybė tiesiogiai neįtakoja apelianto pareigos teikti vaikui išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, nes išlaikymo konkrečiu nekilnojamuoju turtu forma vis tik nebuvo sutuoktinių pasirinkta, tačiau ji priimtina domėn nustatant periodinės išmokos dydį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tokiu atveju vaiko poreikiai, kurių, neįskaitant būtinųjų poreikių, užtikrinti abu tėvai dėl savo turtinės padėties objektyviai neišgali, gali būti kompensuojami ir šio turto sąskaita – ji nuomojant, parduodant ir pan. Ieškovės atsiliepimo į skundą argumentų, kad tai vienintelis jos turimas nuosavybės teise nekilnojamasis daiktas, turintis šeimos turto statusą, todėl jo parduoti nenorinti, nesuponuoja kitokio šios situacijos vertinimo. Viena vertus, apelianto finansinė padėtis šio buto pardavimo atveju netaptų geresnė ar pranašesnė, nei ieškovės, nes jis, kaip ir ieškovė, turi nepilnametį vaiką, o jokio nuosavo nekilnojamojo turto, išskyrus ieškovei paliktąjį butą, neįgijo. Kita vertus, ieškovė šiuo turtu nesinaudoja, gyvena ne (duomenys neskelbtini) , o Vilniuje. Kaip ji pati teisme pripažino, (duomenys neskelbtini) esantį butą naudoja panaudai, t.y. jame neatlygintinai gyvena jos brolis, susimokėdamas tik už komunalines paslaugas. Ieškovės teigimu, ji gyvenanti praktiškai tik iš vaikų pinigų, kadangi bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu buvo vaikų priežiūros atostogose (b.l. 130), o tai reiškia, kad ir pati ieškovė negalėtų iš gaunamos išmokos už vaikus prisidėti prie sūnaus L. išlaikymo lygiaverte 450 Lt suma ir tokiu būdu tenkinti tuos vaiko poreikius, kuriuos nurodo esant. Tokios išvardintos faktinės bylos aplinkybės patvirtina teisėjų kolegijos padarytą išvadą, kad visų nurodomų sūnaus L. poreikių (b.l.86-88) dabartinė abiejų tėvų materialinė padėtis patenkinti neleidžia.

Koks išlaikymo dydis, užtikrinantis vaiko vystimosi sąlygas, yra būtinas ir pakankamas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir jau minėtą tėvų bei vaikų interesų derinimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į faktorius, dabartiniu laikotarpiu ribojančius apelianto galimybę teikti išlaikymą sūnui po 450 Lt kas mėnesį, be to, kaip minėta, visiškai neįvertino buvusio šalių susitarimo dėl turto padalijimo teisinės reikšmės. Todėl teismo sprendimas pakeistinas – išlaikymo dydis sumažintinas iki 350 Lt išmokos per mėnesį (CPK 329 str. 1 d.). Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, t.y. atsiradus vaiko išlaikymo papildomų išlaidų ar ženkliau pasikeitus abiejų tėvų turtinei padėčiai, ieškovė galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas ir nustatyto didesnio išlaikymo vaikui priteisimo momentas. Dėl didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios nustatymo pirmosios instancijos teismo sprendime argumentų nesama, apsiribojant nuoroda, kad toks išlaikymas priteisiamas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Teisėjų kolegija šią situaciją vertina per prioritetinius vaiko interesus. Antai jau sumokėtas išlaikymas, iki ginčas dėl jo dydžio pakeitimo nagrinėjamas teisme, negalėtų būti išieškomas atgal, tokio atgręžtinio reikalavimo teisės normos nenumato. Tai paaiškinama tuo, kad naujo ginčo teisme dėl išlaikymo dydžio pakeitimo inicijavimo atveju įpareigoto teikti išlaikymą asmens pareiga laikinai nepasibaigia (nenutrūksta), o sumokėtas iki šio ginčo galutinio išsprendimo išlaikymas jau būna panaudotas vaiko interesais. Todėl pareiškus CK 3.201 str. pagrindu naują ieškinį, turi būti įvertinama kokio teisino rezultato juo siekiama, t.y. ar šis ginčas yra dėl išlaikymo sumažinimo, ar dėl išlaikymo padidinimo. Jeigu ginčo esmė – išlaikymo dydžio sumažinimas, tai prievolė mokėti mažesnį, nei anksčiau buvo nustatytas, išlaikymą vaiko tėvui ar motinai atsiranda nuo tuo klausimu priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, kuomet konstatuojamas išlaikymo sumažinimo reikalingumas. Tačiau išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Apibendrinant kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju išlaikymo nauju dydžiu momentą teismas nustatė tinkami, ir teismo sprendimo dalis, kuria didesnis, nei buvo, išlaikymas nustatytas nuo kreipimosi į teismą su tokiu reikalavimu dienos, paliktina nepakeista.

Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, atsižvelgiant į patenkintų (54 proc.) ir nepatenkintų (46 proc.) ieškovės reikalavimų proporcijas (CPK 93 str. 2 d. ir 5 d.). Tokiu atveju ieškovei už atstovavimą pirmosios instancijos teisme priteistina 108 Lt (200 Lt x 54 proc.), atsakovui – 460 Lt (1000 Lt x 46 proc.). Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė bylos nesudėtingumo ir advokato laiko sąnaudų, atstovaujant tokio pobūdžio byloje, aspektais, sumažindamas atlygintinas apeliantui išlaidas 30 proc., tačiau, pastebėtina, suklydo jas paskaičiuodamas ir priteisė ne trečdaliu mažesnes, o vos 30 proc. šių išlaidų. Kolegija, sutikdama su teismo vertinimais dėl išlaidų sumažinimo trečdaliu, sprendžia, kad apeliantui turi būti kompensuota 322 Lt (460 Lt - 138 Lt) šių išlaidų dalis (CPK 98 str.). Kolegija atlieka priešpriešinių priteistinų sumų įskaitymą ir priteisia iš ieškovės 214 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme apelianto naudai (322 Lt - 108 Lt).

Atitinkamai pakeistinas ir žyminio mokesčio, priteistino iš apelianto, dydis, sumažinant jį iki 126 Lt sumos ([350 Lt x 12 mėn.] x 3 proc.) (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė ir tai, kad šios instancijos teisme susidarė 18,97 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, tačiau šių išlaidų valstybei nei iš vienos šalies nepriteisė. Kadangi ieškinys dėl periodinės išmokos vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) yra pripažintas iš esmės pagrįstu, pašto išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Sutinkamai su CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d. ir 3 d. nuostatomis, apelianto naudai iš ieškovės priteistinos ir apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (b.l. 140) – 36 Lt žyminio mokesčio, apskaičiuoto nuo ginčo apeliacinės instancijos teisme sumos ([100 Lt x 12 mėn.] x 3 proc.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 162), todėl pagal CPK 92 str.. 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei pašto bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisto šiuo teismo sprendimu D. B. sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini) , mokamo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis išlaikymo 450 Lt dydį sumažinti iki 350 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. balandžio 27 d. mokamų išmokų.

Pakeisti sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje ir priteisti iš L. V. 214 (du šimtus keturiolika) litų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų D. B. naudai.

Priteisti iš D. B. 126 (šimtą dvidešimt šešis) litus žyminio mokesčio iš 18 (aštuoniolika) litų 97 centus pašto valstybės naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. V. 36 (trisdešimt šešis) litus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų D. B. naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Andrutė KalinauskienėVirginijus Kairevičius