Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertui Mantui Juodakiui,

teisiamajame posėdyje baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista, perduota teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kaltinant padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., sirgdama lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suvokti savo veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui bei grasino nužudyti, o būtent:

ji 2016 m. spalio 20 d., apie 16:40 val., (duomenys neskelbtini)-o namo kieme, Vilniuje, vieną kartą delnu sudavė mažamečiui A. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., per veidą, tuo sukeldama pastarajam fizinį skausmą, bei grasino jį papjauti rankinėje turėtu peiliu, po ko A. A. motinai A. A. išėjusiai į kiemą ir bandžiusiai išsiaiškinti dėl sūnui suduoto smūgio ir grasinimų jo atžvilgiu, A. J. iš rankinės ištraukė peilį, keikdamasi necenzūriniais žodžiais bei mosikuodama peiliu, grasino A. A. sukapoti ją į gabalus, tuo sudarydama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Nukentėjusioji A. A.-R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad minėtą dieną buvo namuose. Iš kiemo atėjo jos 10 metų sūnus, vaikas buvo susijaudinęs, pasimetęs, buvo nukritusi ant šono kepurė. Ji paklausė sūnaus, kas nutiko, jis atsakė, kad nieko. Ji dar kartą paklausė sūnaus, kas nutiko, ir pamatė raudoną žandą. Ji trečią kartą paklausė, kas nutiko ir sūnus pasakė, kad jį užpuolė moteris. Ji paprašė, kad sūnus viską pasakotų ir jis papasakojo, kad jie buvo trise lauke, t.y. sūnus su draugu K. ir mergaitė, kuri viską matė. Jie suposi su draugu ant sūpynių. Prie jų priėjo šaukianti moteris ir paklausė, ar sūnus turi jausmus ar sąžinę, trenkė jam per veidą, sūnui nukrito akiniai. Mergaitė teigė, kad sūnus net suklupo. Sūnus taip pat pasakė, kad moteris turi peilį ir ji pasakė, jog jį paskers. Moteris nuėjo, o mergaitė padėjo rasti akinukus ir palydėjo sūnų iki laiptinės. Ji paėmė vaiką ir nuėjo į kiemą aiškintis. Jie apėjo namą ir kieme susitiko tą moterį. Ji paklausė sūnaus, ar tai ta pati moteris. Jis įsikibo jai į ranką ir prašė eiti namo. Iš sūnaus reakcijos ji suprato, kad tai būtent ta pati moteris. Ji paklausė moters, kas atsitiko, kodėl ji taip elgiasi. Ji pasitraukė už automobilių ir atsakė, kad nieko nežino, pasakė, kad ko jie prie jos prikibo. Ji atsakė moteriai, kad jeigu ji ateityje dar kabinėsis prie vaikų, tai bus kviečiama policija. Tada moteris pradėjo ieškoti kažko rankinėje, išsitraukė peilį, pradėjo juo mosikuoti ir pasakė jai prieiti, kad ji supjaustys ją (A. A.-R.) į gabalus ir pasileido eiti aplink namą. Ji liepė sūnui eiti namo ir pasakyti močiutei, jog kviestų policiją. Ji tuo metu taip pat kvietė pareigūnus, į lauką išėjo kita moteris. Po to ji vėl pamatė tą moterį, kuri rinko laiptinės kodą. Ji pasakė A. J., kad iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jos ieškojo toje laiptinėje, jiems padėjo ten gyvenantys žmonės, kurie nurodė, kur gyvena A. J.. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir nukentėjusioji matė, kaip A. J. su antrankiais vedė į greitąją. Jos manymu, A. J. peilį išmetė į šiukšlių konteinerį. Nukentėjusioji nurodė, jog tame name gyvena jau 13 metų, tačiau tai atsitiko pirmą kartą.

Liudytoja J. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji dirba vyriausiąja patrule. Parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog gatvėje, namo kieme, neadekvati moteris vaikšto su peiliu, užpuolė vaiką. Policijos pareigūnams atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad jos vaiką užpuolė nepažįstama moteris, grasino, kad užmuš. Pranešėjos žodžiais, ji tą moterį matė, bendravo, nurodė jos požymius ir namą, į kurį galimai ta moteris pasišalino. Jie užėjo į namą, kaimynai nurodė, kur ta moteris gyvena. Buto duris atidarė moteris, kurios pareigūnai paklausė, ar bute gyvena pagal jų požymius nurodyta moteris. Buto duris atidariusi moteris atsakė, kad tai yra jos dukra ir kad ji turi psichinių sutrikimų, su ja sunku susikalbėti. Pareigūnai klausė moters, ar ji buvo kieme, ar grasino. Ji pradėjo kalbėti savo kalba. Motina pasakė, kad moteris buvo kieme. Pareigūnai ieškojo informacijos apie peilį, nes jiems buvo pranešta, kad peilį galėjo išmesti. Tos moters motina patvirtino, kad jos duktė galėjo taip pasielgti, kaip teigė į policiją skambinusi moteris. Liudytoja dabar tiksliai neatsimena, kas jiems pranešė apie peilį, pranešėja pasakė, kad ta moteris kažką numetė prie konteinerio. Jiems atvykus, A. J. buvo susijaudinusi, kalbėjo nebūtus dalykus, užsipuolė liudytoją. Matėsi, kad ji yra neadekvati, jos kambaryje buvo netvarka, prirūkyta, užkalti langai.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas A. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., paaiškino, kad tą dieną jis lauke su savo draugu žaidė. Draugas nebuvo pasakęs savo močiutei, kad jis lauke. Pro šalį ėjo moteris ir jis klausė draugo, ar tai ne jo močiutė, kuri jo ieško. Ta moteris, eidama pro šalį, klausė jo, kur yra jo motina, kažką rėkė, sumalė kažką ir priėjusi prie jo su delnu sudavė jam per veidą, jam nukrito akiniai. Jis buvo labai išsigandęs, pats vos nenukrito. Mergaitė jam padėjo surasti akinius. Jis viską papasakojo mamai. Su mama išėjo ir ieškojo tos moteris. Pamatė tą moterį. Moteris grasino mamai su peiliu. Moteris sakė, kad turi peilį ir paskers, grasino. Mama pasakė, kad iškvies policiją, tada ji pabėgo. Mama jam pasakė bėgti namo, tada jis pamatė, kad ta moteris slepiasi prie konteinerių. Vienas vyras padėjo mamai jos ieškoti ir vėliau ją pagavo. Moteris dar melavo, kad jo mama narkomanė. Viskas vyko 2016 rudenį, jam atrodo buvo antras rudens mėnuo, tiksliai neatsimena datos. Viskas vyko netoli jo namų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), šalia namo yra aikštelė. Aikštelėje yra supynės, ratas, kur vaikai susirenka žaisti, dar yra karstymosi vieta. Jie su draugu buvo ant akmenukų. Jis tada žaidė su K., jo pavardės neatsimena. Jam atrodo, kad jis tą moterį matė pirmą kartą. Ta moteris ėjo pro šalį, kai jis klausė K., ar tai ne jo močiutė. Moteris kažką šaukė, klausė jo kur jo motina. Dar sakė, ar jis turi jausmus, dar kažką sakė, ir su delnu jam trenkė į dešinę veido pusę. Jam atrodo, kad į dešinę pusę trenkė. Kai ji jam trenkė, jis vos išsilaikė, bet nenukrito. Ji dar sakė, kad turi kažkokį peilį, dar kažką sakė ir nuėjo. Vėliau su šiuo peiliu ji mamai grasino. Ji to peilio jam nerodė. Sakė paskers. Žodis grasina reiškia tai, kad tai gali padaryti. Vėliau ta moteris nuėjo. Jam padėjo surasti akinius mergaitė ir jis nuėjo namo. Kai jam trenkė per veidą, jis buvo labai išsigandęs, jam skaudėjo, nežinojo ką daryti. Kai ji pasakė, kad turi peilį, jis pagalvojo, ar tikrai ji turi peilį. Ji turėjo didelę rankinę. Kai nuėjo namo, mama klausė jo, kodėl jo veidas toks raudonas. Mamai papasakojo viską, kad būtų drąsiau jis pasiėmė tušinuką ir nuėjo į lauką. Su mama išėjo į lauką ir ieškojo tos moters, ją surado. Mama klausė jos, ar matė šį vaiką, ji atsakė, kad nematė ir pradėjo greičiau eiti. Mama jai sakė, kad prie jo daugiau nelįstų. Moteris mamai sakė, kad mama prieitų arčiau ir traukėsi peilį. Mama pasakė, kas kvies policiją, tada ji viską susidėjo ir pabėgo. Moteris turėjo didelę rankinę ir su rankine vaikščiojo. Ji iš rankinės išsitraukė peilį. Jis matė, kaip moteris išsitraukė peilį, bet kaip tas peilis atrodė, nežino. Kai ji išsitraukė peilį, mama pasakė jam bėgti. Tas peilis, jam atrodo buvo nelabai mažas. Kai moteris išsitraukė peilį, jam mama sakė bėgti. Moteris buvo išsitraukusi peilį, bet kai mama pasakė, kad kvies policiją, ji pradėjo bėgti. Ji nespėjo nieko padaryti su peiliu, jam atrodo, kad norėjo mamą pradurti. Ji laikė peilį atkišusi į priekį. Kai mama sakė jam bėgti, jis bėgo namo. Bėgdamas namo, jis matė, kad ta moteris irgi bėgo ir matė, kad pasislėpė prie konteinerio. Mama irgi bėgo paskui moterį, moteris matė, kad mama bėga ir pradėjo bėgti prie savo namų. Mama prašė vyro padėti pagauti tą moterį. Vėliau tą moterį sugavo. Vyras klausė mamos ką ta moteris padarė, mama papasakojo. Ta moteris išsilaisvino ir bėgo prie durų ir prašė, kad atidarytų. Kai atvyko policija, ją pagavo. Jis beveik viską, kas ten vyko matė pats. Jis namo parbėgo, kai vyras padėjo mamai, vėliau žiūrėjo pro langą (t. 1, b.l. 64-66 ).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. P. paaiškino, kad tai buvo maždaug prieš metus, ji grįžo iš mokyklos ir ėjo pasivaikščioti su šuniu. Ji ėjo tiesiog per kiemą, prie jų namų iš karto ir kieme buvo berniukas ir jo draugas. Ji prie jų priėjo ir tiesiog pamatė, kad ta moteris, kuri jam trenkė per veidą, pro ją praėjo ir išgirdo, kaip A. savo draugui pasakė, ar tai ne tavo močiutė. Ta moteris išgirdusi priėjo prie jo, ji negirdėjo ką ji jam pasakiusi, tiesiog trenkė jam per veidą. A. tie akinukai nukrito tiesiog ant lapų, liudytoja prie jo priėjo ir paklausė kas atsitiko. Jis viską paaiškino. Ji truputį nuėjo, priėjo prie moters ir paklausė, kodėl ji trenkė berniukui, kodėl taip padarė. Moteris pasakė paklausti pas jį (berniuką). Liudytoja dar tada nuėjo prie A., jo veidas buvo paraudęs. Ji padėjo berniukui surasti akinukus ir nuvedė jį namo. Kieme buvo A. ir jo draugas, jo vardo nežino. Jie kažką veikė kieme, jai atrodo, kad jie buvo po mokyklos su kuprinėmis. Ankščiau tą moteriškę matė, tai jų kaimynė, gyvena jų laiptinėje. Ką ta moteriškė priėjusi prie A. jam sakė negirdėjo, nes tarp jų buvo atstumas. Bet pamatė, kaip ta moteris, jos vardo, kitų duomenų nežino, trenkė A. per veidą. Kiek ji matė, trenkė delnu bet tiksliai nežino. Trenkė vieną kartą. Jai atrodo, kad jį dar kažkiek jį pakratė, klausė, kodėl ją pavadino močiute. A. dar atsiprašė. Tada ji pasakė, kad jos daugiau taip nevadintų ir išėjo. Ji tiksliai neatsimena, ar moteris buvo su rankinuku. Jos rankose peilio nematė. Ji negirdėjo, kad moteris grasintų berniukui. Moteris nuėjo takeliu link miškelio. Po smūgio ant žemės nukrito A. akinukai, kuriuos ji pakėlė ir padėjo. Akinius tarp lapų buvo sunku surasti, bet jie rado, jam uždėjo ir palydėjo iki namų. Ji neatsimena, ar tą moteriškę dar matė (t. 1, b.l. 75).

Ekspertas Mantas Juodakys teismo posėdyje patvirtino tyrimo metu duotą išvadą, jog A. J. veikos padarymo metu ir ekspertizės atlikimo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suvokti padarytų veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jai tikslinga skirti priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje. A. J. nustatytas psichinis sutrikimas yra nepagydomas, ilgą laiką ją gydant galima tikėtis pagėrėjimo, bet ar jis išliks ilgam, neaišku. Šiuo metu išlieka rizika, kad A. J. elgesys gali būti neprognozuojamas, todėl ją reikia pradėti gydyti stacionare.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2016 m. spalio 20 d., 17.09 val. bendrajam pagalbos centrui pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje atėjęs namo pranešėjos vaikas pasakė, kad kieme moteris trenkė jam ranka per petį bei grasino peiliu. Pranešėjai išbėgus į lauką, ši moteris taip pat ir jai grasino peiliu (t. 1, b.l. 43-44).

2017 m. vasario 6 d. specialisto išvadoje Nr. Nr. 89TPK-33/2017 nurodyta, kad A. J. diagnozuotas progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, kas gali turėti esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ir šiuo metu, tikslinga jai skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b.l. 113).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2017 m. rugsėjo 21 d.–spalio 19 d. Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-96/2017 nurodyta, kad A. J. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2016 m. spalio 20 d.) konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Pagal savo psichikos būklę A. J. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, Šiuo metu A. J. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Pagal savo psichikos būklę A. J. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pagal savo psichikos būklę A. J. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, negali duoti parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme, kadangi įtariamos veikos aplinkybės yra tiesiogiai susiję su jai nustatyto psichikos sutrikdymo simptomais, kuriems ji yra nekritiška. A. J. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje (t. 1, b.l. 137-142).

Visuma nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, lemia, kad kaltinimo faktinės aplinkybės pripažintinos įrodytomis. O būtent, nurodytas faktines aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, duoti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje (nukentėjusiosios A. A.-R.), ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją – nukentėjusiojo mažamečio A. A., taip pat liudytojos K. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, betarpiškai dalyvavusių įvykio metu ir mačiusių reikšmingas aplinkybes, kurių parodymais netikėti teismas pagrindo neturi. Be to, netiesiogiai tam tikras aplinkybes patvirtina ir liudytojos J. R., policijos pareigūnės, atvykusios pagal iškvietimą, parodymai. Taigi remdamasis nurodytais įrodymais, teismas pripažįsta kaltinimo faktines aplinkybes įrodytomis, o būtent, kad A. J. 2016 m. spalio 20 d., apie 16:40 val., (duomenys neskelbtini)-o namo kieme, Vilniuje, vieną kartą delnu sudavė mažamečiui A. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., per veidą, tuo sukeldama pastarajam fizinį skausmą, bei grasino jį papjauti rankinėje turėtu peiliu, po ko A. A. motinai A. A. išėjusiai į kiemą ir bandžiusiai išsiaiškinti dėl sūnui suduoto smūgio ir grasinimų jo atžvilgiu, A. J. iš rankinės ištraukė peilį, keikdamasi necenzūriniais žodžiais bei mosikuodama peiliu, grasino A. A. sukapoti ją į gabalus. Pažymėtina, kad įvykio aplinkybės, A. J. elgesys, teismo nuomone, sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiesiems manyti, kad jos išsakyti grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti Šie duomenys leidžia konstatuoti A. J. veikoje objektyviuosius požymius veikų, aprašytų BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į byloje gauto ekspertizės akto išvadas, iš pateikto kaltinimo šalina nuorodas, apibūdinančias subjektyviąją atitinkamų veikų pusę (t. y. nuorodą, kad A. J. mažamečiui A. A. sudavė tyčia).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. Nr. 78TPK-96/2017 matyti, kad A. J. jai inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suvokti šių veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. A. J. šiuo metu serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl dabartinės psichikos būklės ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jos psichikos būklė nestabili, todėl jos dalyvavimas ikiteisminio tyrimo proceso veiksmuose ir teismo posėdyje nerekomenduojamas. A. J. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jai rekomenduojamas stacionarus stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (1 tomas, b.l. 137-142). Ekspertas Mantas Juodakys teismo posėdžio metu patvirtino minėtame akte padarytas išvadas. Todėl įvertinus nurodytus duomenis, pripažintina, kad A. J. nurodytas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarė nepakaltinama, t. y. negalėdama suprasti savo veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų dėl jai diagnozuoto lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, ir jai dėl gydymo būtinybės skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad dėl atliktų veiksmų pobūdžio ir pavojingumo, taip pat atsižvelgiant į eksperto paaiškinimus teisiamajame posėdyje, kad šiuo metu išlieka rizika, kad A. J. elgesys gali būti neprognozuojamas, teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę.

A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama iki nutarties vykdymo pradžios (1 tomas, b.l. 89).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu, teismas

nutarė:

Pripažinti, kad A. J., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

A. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nutarties vykdymo pradžios.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.