Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Petro Viščinio ir Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjai K. M. B., jos atstovui advokatui Adolfui Remeikiui, atsakovės atstovui Vasilijui Gerasimovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. B. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad su pirminiais prašymais dėl nuosavybės teisių į savininko J. N. (duomenys neskelbtini) kaime, Onuškio seniūnijoje, Trakų rajone turėtos žemės į tuometinę Onuškio agrarinės reformos tarnybą kreipėsi 1991-10-21 H. N., Z. N., E. L., D. R., A. N., M. K., K. B. ir T. N., 1992-05-22 - J. T. ir 1997-09-04 - V. N..

1994-07-11 Trakų rajono ekspertų komisijos pasiūlymas-išvada ir archyviniai dokumentai (1940-1944 metų mokesčių knygos duomenys) patvirtina, J. N. (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 30 ha žemės.

Pareiškėja pagal giminystės dokumentus turi teisę atkurti nuosavybės teises į 8,75 ha žemės. 2000-10-19 prašymu pareiškėja prašė perduoti jai žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn Aukštadvario seniūnijoje. Jai buvo parengta 2001-06-05 išvada Nr. 4358 (I t., b. l. 52).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1940-1944 m. mokesčių knygoje įrašyti savininkai Z. N. ir V. B. (duomenys neskelbtini) kaime turėję 10,75 ha žemės.

Dėl savininkų Z. N. ir V. B. (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės grąžinimo pirminį prašymą 1991-12-21 pateikė Z. N., kuri 2001-04-11 sutartimi perleido šią teisę K. M. B..

2001-04-11 pareiškėja pateikė prašymą perduoti jai žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn Aukštadvario seniūnijoje. K. M. B. 2001-06-04 buvo parengta išvada Nr. 4341 dėl žemės sklypo perdavimo neatlygintinai už grąžintiną 10,75 ha ploto žemę (I t., b. l. 54).

Kaip nustatyta byloje, pareiškėja įgijo teisę gauti žemės sklypą neatlygintinai pagal aukščiau nurodytas išvadas: už 8,75 ha ir už 10,75 ha (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę.

2006-11-10 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. M. B. nuo 1987 m. iki 2001-08-17 nuolat gyveno, naudojo žemę asmeniniam ūkiui ir nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kaime, Aukštadvario seniūnijoje, Trakų rajone (I t., b. l. 14).

Pareiškėjai jos prašymais buvo parengtos išvados, Čižiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas ir 2002-12-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo pradėtas rengti žemėtvarkos projekto papildymas (I t., b. l. 100-101). Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio reikalavimais, K. M. B. buvo įtraukta į 10 eiliškumo grupę (I t., b. l. 114).

Vilniaus apskrities viršininkas 2007-03-02 įsakymu Nr.2.3-1959-79 paskelbė Čižiūnų kadastro vietovės teritoriją žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti, o 2007-04-05 įsakymu Nr.2.3-3196-79 patvirtino sąrašus piliečių, kuriems šiame žemėtvarkos projekto papildyme bus projektuojami žemės (miško) sklypai(I t., b. l. 55-56).

Pagal pareiškėjos vardu 2001-06-04 parengtą išvadą Nr.4341 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (10.75 ha žemės plotui) ir 2001-06-05 išvadą Nr.4358 (8.75 ha žemės plotui) pareiškėja yra minėtu apskrities viršininko įsakymu patvirtintame sąraše piliečių (pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnį 10 eiliškumo grupėje, 14-15 eilės numeriai), kurie pageidauja gauti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės, miško sklypus, vandens telkinius Čižiūnų kadastro vietovėje.

2008-01-28 skundu pareiškėja kreipėsi į atsakovę prašydama įforminti nuosavybės teises į jos paveldėtus 30 ha J. B. žemės (duomenys neskelbtini) kaime, grąžinti jai nuosavybės teisėmis 8,75 ha jos tėvo J. N. žemės, grąžinti jai nuosavybės teisėmis 10,75 jos motinos Z. N. žemės ir grąžinti ją į sąrašą gauti žemės sklypą Čižiūnų kadastro vietovėje (I t., b. l. 38).

2008-03-05 raštu Nr. 20-163 atsakovė informavo pareiškėją, kad ji žemės sklypus gali rinktis laisvos valstybinės žemės fonde ne Aukštadvario regioninio parko arba ne valstybinio draustinio teritorijoje (ne saugomoje teritorijoje). Nurodė, kad ji yra nepasirinkusi žemės sklypų vietos esančiame laisvame valstybinės žemės fonde ir 2008-03-06 pakvietė pareiškėją atvykti į Trakų rajono Aukštadvario seniūniją dėl žemės sklypų suprojektavimo (I t., b. l. 6-7).

Pareiškėja nesutikdama su 2008-03-05 raštu Nr. 20-163 ir manydama, kad atsakovė vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procesą, 2008-03-31 kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės 2008-03-05 raštą Nr. 20-163 ir įpareigoti atsakovę atkurti nuosavybės teises į jos prašomus žemės sklypus (I t., b. l. 3-5)

Teisinis reguliavimas ir teismo išvados.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis (2001-12-11 įstatymo Nr. IX-639 redakcija) numato, kad valstybiniuose parkuose, išskyrus Nemuno deltos regioninį parką, ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik tiems piliečiams, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šiose teritorijose gyvenusiems piliečiams, kurių sutuoktiniai šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą ar butą, jų dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007-07-05 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis (1999-05-13 ir 2001-12-11 redakcijos) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės, miško ar vandens telkinio plotą, esantį valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, tiems piliečiams, kuriems nuosavybės teise priklausiusi žemė, miškas ar vandens telkinys iki nacionalizacijos buvo ne to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, bet kitur ir tiems piliečiams, kuriems nuosavybės teise priklausiusi žemė, miškas ar vandens telkinys iki nacionalizacijos buvo to valstybinio parko ar valstybinio draustinio teritorijoje, tačiau tie piliečiai gyvena ne to valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje, bet kitur - prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kaip matyti iš analizuoto teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėja pagal jos vardu parengtas išvadas įgijo teisę gauti žemės sklypą už 8,75 ha ir už 10,75 ha (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę. Ji išreiškė valią, kad jai būtų perduodamas žemės sklypas neatlygintinai nuosavybėn Aukštadvario seniūnijoje (Aukštadvario nacionalinio parko teritorijoje). Pareiškėjai jos prašymais buvo parengtos išvados, patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir 2002-12-05 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo pradėtas rengti žemėtvarkos projekto papildymas (I t., b. l. 100-101), pareiškėja buvo įtraukta į 10 eiliškumo grupę (I t., b. l. 114). 2006-11-10 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. M. B. nuo 1987 m. iki 2001-08-17 nuolat gyveno, naudojo žemę asmeniniam ūkiui ir nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kaime, Aukštadvario seniūnijoje, Trakų rajone (I t., b. l. 14), leidžiantis pareiškėjai tęsti nuosavybės teisių atkūrimo, suteikiant žemės sklypą Aukštadvario seniūnijoje, procesą. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui priėmus 2007-07-05 nutarimą, antikonstituciniu buvo pripažintas iki tol galiojantis teisinis reguliavimas, leidęs nuosavybės teises atkurti perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės, miško ar vandens telkinio plotą, esantį valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje. Atsakovė teigia, kad priėmus Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007-07-05 nutarimą, pareiškėja savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą galėjo įgyvendinti pasirinkdama žemės sklypus laisvos valstybinės žemės fonde ne Aukštadvario regioninio parko arba ne valstybinio draustinio teritorijoje (ne saugomoje teritorijoje). Apie tai ji buvo informuota ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007-07-26 rašte Nr.4B-(7.3)-937, kuriuo pareiškėjai buvo išaiškinta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-07-05 nutarimu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos negali taikomos. Pareiškėjai buvo pranešta, kad nuo šios datos iki bus pakeistos Konstitucijos neatitinkančios įstatymo nuostatos negalima atkurti piliečiams nuosavybės teisių perduodant nuosavybėn neatlygintinai saugomose teritorijose suprojektuotus lygiaverčius žemės sklypus (įskaitant ir asmeniniam ūkiui naudojamus), taip pat rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, juose negali būti formuojami perduotini nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, jei jie patenka į saugomas teritorijas. Atsakovė 2007-08-17 raštu Nr.329 bei 2007-08-30 raštu Nr.337 kvietė pareiškėją atvykti į Aukštadvario seniūniją dėl žemės sklypų suprojektavimo minėtoje kadastro vietovėje, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja 2008-01-28 skundu kreipėsi į atsakovę prašydama įforminti nuosavybės teises į jos paveldėtus 30 ha J. B. žemės (duomenys neskelbtini) kaime, grąžinti jai nuosavybės teisėmis 8,75 ha jos tėvo J. N. žemės, grąžinti jai nuosavybės teisėmis 10,75 jos motinos Z. N. žemės ir grąžinti ją į sąrašą gauti žemės sklypą Čižiūnų kadastro vietovėje. Atsakovė, atsakydama į pareiškėjos skundą, 2008-03-05 raštu Nr. 20-163 informavo pareiškėją, kad ji yra nepasirinkusi žemės sklypų vietos esančiame laisvame valstybinės žemės fonde ir 2008-03-06 pakvietė pareiškėją atvykti į Trakų rajono Aukštadvario seniūniją dėl žemės sklypų suprojektavimo (I t., b. l. 6-7).

Išnagrinėjus pareiškėjos keliamus reikalavimus ir faktinę padėtį nuosavybės teisių atkūrimo procese, teismo manymu, nepakanka duomenų, kad atsakovė teikdama atsakymus pareiškėjai į jos skundus ir paklausimus, kviesdama ją atvykti į žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypų suprojektavimo, atlikdama kitus veiksmus, būtų tinkamai išaiškinus pareiškėjai atkurtinų nuosavybės teisių eigą. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pateikė klausimus atsakovės atstovui, siekdami išsiaiškinti, kodėl nėra atkuriamos nuosavybės teisės į pareiškėjos prašomą žemę, tačiau kaip matyti nagrinėjant ginčą, pareiškėja nebuvo pakankamai informuota ir nežinojo kokie veiksmai buvo atliekami ir kokias teises ji yra įgijusi nuosavybės teisių atkūrimo procese. Šiuo atveju yra svarbus viešojo administravimo subjektų vaidmuo nuosavybės teisių atkūrimo procese, o jų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti, todėl gero administravimo principas, kaip konstitucinės nuostatos, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, sudėtinė dalis, reiškia ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, apimantį taip pat ir tinkamą informavimą apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą, išaiškinimą piliečiams jų teises ir pareigas nuosavybės teisių atkūrimo procese reglamentuojančių nuostatų bei išsamų ir detalų atsakymą į jų skundus bei užklausimus. Analogiška pozicija dėl viešojo administravimo subjektų vaidmens nuosavybės teisių atkūrimo procese yra suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-24 pasitarime aprobuotos Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutinkamai su LR ABTĮ 13 str. 1 d. formuoja administracinių teismų praktiką.

Atsakovė yra viešojo administravimo valstybės institucija, savo veikloje besivadovaujanti LR Konstitucija, LR įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kt. teisės aktais. Taigi, šios institucijos veiklai, tiek, kiek tai nereglamentuota specialiais teisės aktais, taikytinas ir Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įtvirtina būtinus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus. Minėto straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Taigi, darytina išvada, kad atsakovės raštas, kuriuo atsakoma į pareiškėjos skundą yra individualus teisės aktas, turintis atitikti minėtus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus.

Iš šių teismo nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių matyti, kad atsakovė VAVA, nors ir pagrįstai skundžiamu raštu pakvietė pareiškėją atvykti į Trakų rajono Aukštadvario seniūniją dėl žemės sklypų suprojektavimo, tačiau pilnai neišaiškino ir neatsakė į pareiškėjos 2008-01-28 skunde (I t., b. l. 38) suformuluotus klausimus, nenurodė pareiškėjai kokie veiksmai tūrėtų būti atliekami nuosavybės teisių atkūrimo procese bei nepateikė skundžiamame rašte pareiškėjai išsamios jos nuosavybės teisių atkūrimo byloje atliktų veiksmų analizės ir išaiškinimo, kuriuo remdamasi pareiškėja galėtų toliau tinkamai įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese. Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų nutrūkęs dėl viešojo administravimo subjektų ar pareiškėjos vaidmens nuosavybės teisių atkūrimo procese. Tačiau, kaip jau minėta šioje byloje, atsakovė nesilaikė gero administravimo principo, nenurodė ir nepaaiškino pareiškėjai, kaip ji turėtų elgtis (pareikšti prašymus, pateikti papildomus dokumentus ar išreikšti valią) siekiant realizuoti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl, teismo manymu, yra pagrindas ją įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir pateikti išsamų atsakymą.

Aukščiau aptartų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-05 raštas Nr. 20-163 neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, todėl jis naikintinas ir Vilniaus apskrities viršininko administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2008-01-28 skundą ir pateikti motyvuotą, išsamų ir LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus atitinkantį atsakymą (sprendimą) (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos K. M. B. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-05 raštą Nr. 20-163 ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją iš naujo išnagrinėti K. M. B. 2008-01-28 skundą ir pateikti motyvuotą, išsamų ir LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus atitinkantį atsakymą (sprendimą).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.