- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- e2-19781-1097/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14100-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- UAB „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- E. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei E. Ž. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. Ž., prašydamas priteisti iš atsakovės 310,67 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 27,96 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. BAB SNORAS ir atsakovė sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią BAB SNORAS suteikė atsakovei kredito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovė, jį panaudojusi, įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas tol, kol bus grąžinta visa paimta kredito suma (Sutarties 7.4. punktas), sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles (Sutarties bendrosios dalies 3.1.8 punktas). Ieškovo teigimu, atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga pirminiam kreditoriui BAB SNORAS 310,67 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito.
Ieškovas taip pat nurodė, kad pirminis kreditorius BAB SNORAS 2015 m. liepos 31 d. sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovės prievolę pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleido naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į minėtą atsakovės įsiskolinimą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy). Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai.
Ieškinys teisme priimtas 2019 m. gegužės 10 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovei buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Jokie kiti atsakovės buvimo vietos adresai teismui nėra žinomi. Gyventojų registro duomenimis, atsakovė yra deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę – Latvijos Respubliką. „Sodros“ duomenimis, atsakovė šiuo metu Lietuvoje nedirba (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovo prašymu teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi įteikė procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje, todėl laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 straipsnis).
Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. BAB bankas SNORAS ir atsakovė sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį (b. l. 5-7), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei kredito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovė, jį panaudojusi, įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti kiekvieną mėnesį mokėdama nustatyto dydžio mėnesines įmokas tol, kol bus grąžinta visa paimta kredito suma, sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Prisiimtų įsipareigojimų atsakovė nevykdė ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 310,67 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovė iki šiol yra skolinga 310,67 Eur.
Nustatyta, kad kreditorius BAB bankas SNORAS ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. liepos 31 d. sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovės prievolę pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį perleido naujajam kreditoriui (b. l. 19-22). 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į minėtą atsakovės įsiskolinimą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy) (b. l. 10-18). Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą Lietuvoje veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą (b. l. 30-33).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas turi reikalavimo teisę atsakovei pagal nurodytą pradinio kreditoriaus BAB banko SNORAS ir atsakovės sudarytą Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kaip nurodo ieškovas, apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis).
CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto ir panaudoto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 310,67 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytoje Sutartyje nustatyta 0,05 procento dydžio delspinigių norma už laiku nesumokėtą sumą už kiekvieną pradelstą dieną (b. l. 5). Ieškovas, remdamasis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi bei sutarties nuostatomis, iš atsakovės prašo priteisti 27,96 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 procento maksimalų netesybų dydį už 180 dienų laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 21 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. (b. l. 1-2). Bylos įrodymų pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku negrąžino kredito, ieškovo reikalavimas dėl 27,96 Eur delspinigių laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas remdamasis Sutarties 9.11 punktu, tačiau teismui nėra pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad šalys yra susitarusios dėl tokio dydžio procesinių palūkanų normos taikymo. Iš teiktos pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos sutarties kopijos matyti, kad šalys susitarė taikyti ne mažesnę nei 5 procentų procesinių palūkanų normą (b. l. 5). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (338,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo materialaus pobūdžio reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) (b. l. 4).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei E. Ž. tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Intrum Lietuva“ (j. a. k. 304615887) iš atsakovės E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 310,67 Eur (trijų šimtų dešimt eurų 67 ct) skolą, 27,96 Eur (dvidešimt septynių eurų 96 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (338,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.