- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-62-3211-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. J. už tai, kad jis 2009 m. gegužės 6 d., apie 20.30 val., Družų medžiotojų klubo plotuose (Linarto miške už Vetronių kaimo) medžiojo neturėdamas medžioklės lapo ir apie tai neinformavo būrelio vadovo, medžioklės metu buvo neblaivus (nustatyta 1,12 promilės alkoholio). Šiais veiksmais V. J. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511 (redakcijos, galiojusios nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. sausio 22 d.), 60.2 ir 60.8 punktų reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 2 ir 5 dalis (b. l. 19-20).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos pareigūnas 2009 m. gegužės 11 d. nutarimu pripažino V. J. kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – teisės medžioti atėmimą trejiems metams su graižtvinio šautuvo Sauer 202 Nr. N 37729 konfiskavimu (b. l. 18).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. J. atstovo skundą, 2009 m. liepos 2 d. nutartimi paliko Institucijos pareigūno 2009 m. gegužės 11 d. nutarimą nepakeistą ir skundo netenkino. Teismas nurodė, kad V. J. kaltę pažeidus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.2 ir 60.8 punktų nuostatas, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, medžioklės ataskaitos dokumentai, medžioklės lapai, liudytojų J. G. J. ir V. Ž. parodymai, alkoholio matuoklio šaknelė ir kiti įrodymai. Aplinkybę, kad medžioklės metu V. J. buvo neblaivus, teismas vertino kaip sunkinančią pažeidėjo atsakomybę (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.), todėl paskirtos nuobaudos nešvelnino ir konfiskuoto medžioklinio šautuvo negrąžino (b. l. 41-44).
III.
Apeliaciniu skundu V. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme arba, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, paskirti teisingą ir proporcingą poveikio priemonę – įspėjimą arba baudą, paliekant ginklą ir teisę medžioti. Paaiškina, kad griežtesnioji iš inkriminuoto teisės pažeidimo sankcijoje numatytų alternatyvių nuobaudų jam paskirta pažeidžiant ATPK 30, 248 ir 257 straipsnių reikalavimus. 2009 m. gegužės 11 d. nutarimą Institucijos pareigūnas priėmė įtakojamas pašalinio žmogaus (medžiotojo V. Ž.), byloje rėmėsi jo paaiškinimais bei nurodymais, nebuvo objektyvus ir nepriklausomas. Nuobaudos individualizavimo etape neatsižvelgta į V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdžią atgailą, į tai, kad pažeidimas padarytas dėl medžioklės vadovo aplaidumo. Apelianto apsvaigimas nuo alkoholio nepagrįstai vertintas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi neturėjo jokios tiesioginės įtakos medžiojimui be medžioklės lapo. Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl šių argumentų skundžiamoje nutartyje nepasisakė, priimto procesinio sprendimo tinkamai nemotyvavo. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį, konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas. Nagrinėjamu atveju graižtvinis šautuvas Sauer 202 medžioklėje nebuvo panaudotas, todėl konfiskuotas nepagrįstai. Tai prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, prasilenkia su vyraujančia teismų praktika. Medžiotojams, padariusiems panašaus pobūdžio pažeidimą pirmą kartą, jeigu jie medžioja savo plotuose, nedraudžiamu laiku ir nedraudžiamose vietose, įprastai skiriama bauda. V. J. pažymi, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros pareigūnas neleido jam susipažinti su administracinio teisės pažeidimo protokolu, neįteikė antrojo šio dokumento egzemplioriaus, tokiu būdu apsunkindamas galimybes gintis (b. l. 79-85).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
V. J. kaltinamas padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, kad medžiojimas be galiojančio medžioklės lapo, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad V. J. veiksmai – medžiojimas be medžioklės lapo (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.2 p.), pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimo neginčija. Nurodo, kad Institucija neteisingai individualizavo jo atsakomybę, t. y. paskyrė neproporcingai griežtą poveikio priemonę.
ATPK 85 straipsnio 2 dalies sankcija yra alternatyvi. ATPK nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.
Pagal ATPK 20 straipsnį, administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Bylos medžiaga rodo, kad 2009 m. gegužės 6 d. paaiškinime V. J. sutiko su padarytu teisės pažeidimu (b. l. 21). Tai, kad apgailestauja dėl savo veiksmų neteisėto pobūdžio, jis nuosekliai teigė ir teisminio proceso metu (b. l. 2-6, 35-39, 79-85), kas sudaro pagrindą pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Pažeidimą padariusio asmens neblaivumas (lengvas girtumo laipsnis) nėra nagrinėjamą veiką kvalifikuojantis požymis, todėl pagrįstai konstatuota ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors Medžiotojų sąvado tvarkymo sistemoje V. J. 2009 m. gegužės 6 d. veiksmai priskirti šiurkštiems teisės pažeidimams (b. l. 16), tačiau Institucijos pareigūno 2009 m. gegužės 11 d. nutarimo motyvuojamoje dalyje nenurodytas nei vienas konkretus faktas (argumentas) tokiai išvadai patvirtinti (b. l. 18). Priešingai, byloje nėra duomenų, neigiamai charakterizuojančių V. J. asmenybę ir jo elgesį iki nubaudimo. Atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą jam taikoma pirmą kartą nuo teisės medžioti įgijimo 1994 m., todėl, apeliacinės instancijos teismo vidiniu įsitikinimu, teisinės tvarkos užtikrinimo ir socialinio teisingumo tikslai bus įgyvendinti skiriant apeliantui švelnesnę poveikio priemonę – ATPK 85 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyto maksimalaus dydžio baudą su teisės pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimu.
Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 23 d. posėdžio protokolo (b. l. 35-39) matyti, kad V. J. ir jo atstovas dalyvavo bylos nagrinėjime, nevaržomai naudojosi ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatytomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, realizavo teisę į apeliaciją, todėl ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje galimai padaryti procesiniai pažeidimai laikytini pašalintais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
V. J. (V. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pakeisti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros pareigūno 2009 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. AM 053129 ir pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį paskirti V. J. administracinę nuobaudą – 1 000 (vieno tūkstančio) litų baudą su graižtvinio šautuvo Sauer 202 Nr. N 37729 konfiskavimu“.
Nutartis neskundžiama.