Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu (b.l. 1, t.1), patikslintu ieškiniu (b.l. 77-80, t.1) prašė priteisti iš atsakovės neišmokėtą metinį priedą už 2004 metus – 58956,65 Lt, vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį – nuo 2005 m. kovo 23 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotą sumokėti metinio priedo sumą nuo 2005 m. kovo 23 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 3464,71 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovės 2003-11-13 buvo sudaryta terminuota darbo sutartis. Pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui, jis 2004-12-31 buvo atleistas iš darbo. Atleidimo dieną darbdavys jam išmokėjo visas priklausančias sumas, išskyrus priedą. Sutarties 5.2. punktas nustatė, jog už 2004 metus bus skiriamas metinis priedas, kurio tiksli suma bus apskaičiuojama pagal formulę: (įmonės pelnas prieš apmokestinimą už 2004 metus + įmonės nusidėvėjimas) x 0,05. Pagal teismui pateiktą 2004-12-31 Pelno (nuostolio) ataskaitą 2004 metais pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą sudarė 95258 Lt. Pagal atsakovo 2006-08-10 pažymoje nurodytus duomenis, 2004 metais įmonės nusidėvėjimas sudarė 1083875 Lt. Ieškovui išmokėtino priedo už 2004 metus suma yra 58956,65 Lt. 2005-03-03 atsakovė valdybos posėdyje svarstė klausimą dėl metinio priedo pagal terminuotą darbo sutartį išmokėjimo ir nusprendė priedo neišmokėti. Atsakovė metinį priedą už 2004 metus ieškovui turėjo sumokėti per 15 darbo dienų nuo atsakovės metinio visuotinio akcininkų susirinkimo, patvirtinusio finansinę atskaitomybę už 2004 metus, dienos, t.y. nuo 2005-03-23. Todėl jis prašė priteisti priedą 58956,65Lt., vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2005 03 23 iki visiško atsiskaitytmo. Sutinkamai su LR CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.261 straipsniu, ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotą sumokėti 58956,65 Lt metinį priedą nuo 2005-03-23 iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2006-05-26), t.y. 3464,71 Lt, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė su ieškiniu nesutiko (b.l. 13-14, 84-86, t.1), nurodė, kad 2003-11-13 terminuotos darbo sutarties Nr.796 5.2. punkte buvo numatyta, kad ieškovui metinio priedo suma už 2004 m. turi būti apskaičiuojama pagal darbdavio 2004 m. finansinę atskaitomybę, patvirtintą audito išvada, pagal terminuotos darbo sutarties 5.2. punkte numatytą formulę. Tačiau sutarties 5.3. punkte numatyta, kad metinis priedas bus mokamas darbuotojui su sąlyga, jeigu auditoriaus ataskaitoje nebus išlygų, kurios koreguotų 2004 m. pelno dydį. 2004-03-02 visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta finansinė atskaitomybė už 2004 metus buvo koreguotina, kadangi susirinkimui pateiktoje bendrovės auditoriaus išvadoje nurodyta, kad AB „Jūrės medis“ 2004 m. pelnas koreguotinas į neigiamą pusę. Finansinė atskaitomybė nebuvo koreguojama pagal auditoriaus pastabas, tačiau į auditoriaus pastabas atsižvelgė akcininkai metiniame visuotiniame susirinkime priimdami sprendimą dėl 2004 m. pelno (nuostolio) paskirstymo. Terminuotos darbo sutarties 5.3. punkte buvo numatyta išlyga, kurios pagrindu ir nebuvo ieškovui išmokėtas priedas už 2004 metus. Valdyba 2005-03-03 sprendime konstatavo, kad taip pat nėra pagrindo skirti metinės premijos ieškovui, kadangi jis dėl ligos nuo 2004-08-31 iki 2004-12-31 nevykdė savo pareigų ir tuo metu jį pavadavo kitas asmuo. 2005-03-03 valdybos sprendimas yra lokalinis darbo teisės aktas, apie jį ieškovas buvo tinkamai informuotas, tačiau įstatyme nustatytu terminu jo neapskundė, jo teisėtumo ir pagrįstumo neginčija ir šiuo ieškiniu. Ieškovas taip pat neginčija ir audito išvados. Atsakovas atleidimo dieną neturėjo kitų priskaičiuotų ir neišmokėtų ieškovui piniginių sumų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti vidutinio darbo užmokesčio už atsiskaityti uždelstą laikotarpį. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl metinės premijos už 2004 metus priskaičiavimo ir išmokėjimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl nepagrįstas ir reikalavimas priskaičiuoti palūkanas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 9-14, t.2) ieškovas P. G. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-04-03 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – reikalavimą patenkinti, likusioje dalyje teismo sprendimo nekeisti, priteisti iš atsakovės išlaidas už teisinę pagalbą. Apelianto nuomone, atsakovė privalo jam (ieškovui) sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį, t.y. nuo 2005 m. kovo mėn. 25 d. (sekanti po termino išmokėti metinį priedą pabaigos (2005-03-24) diena) iki visiško atsiskaitymo dienos. Šį teiginį ieškovas grindžia sekančiais motyvais. 2003-11-31 terminuotoje darbo sutartyje (5.2. punktas) nustatytas ieškovui išmokėtinas metinis priedas yra laikytinas išmoka, susijusia su darbo santykiais. Šis metinis priedas su darbdaviu (atsakovu AB „Jūrės medis") darbo sutartimi buvo sulygtas kaip kintamoji ieškovo gaunamo atlyginimo už darbą dalis, kurios dydis priklauso nuo bendrovės gauto pelno, o tuo pačiu ir nuo ieškovo darbo rezultatų. Darbo sutartyje buvo nustatyta kitokia priedo išmokėjimo tvarka. Atleidimo iš darbo metu atsakovė ieškovui išmokėjo visas su darbo santykiais susijusias išmokas, išskyrus darbo sutartimi sulygtą metinį priedą. Darbo sutartyje su atsakove buvo susitarta, jog metinis priedas už 2004 metus ieškovui bus išmokėtas per 15 (penkiolika) darbo dienų nuo atsakovo metinio akcininkų susirinkimo, kuriame patvirtinta finansinė atskaitomybė už 2004 metus (5.4. punktas). Kadangi, su atsakove buvo sudaryta terminuota darbo sutartis (1.2. punktas), joje numatant, kad ieškovo ir atsakovės darbo santykiai pasibaigs 2004-12-31, tai jau šios darbo sutarties sudarymo metu buvo aišku, kad atleidimo iš darbo dieną, atsakovė ieškovui išmokės ne visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Finansinė atskaitomybė už 2004 metus buvo patvirtinta atsakovės metinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2005-03-02. Todėl metinis priedas už 2004 metus ieškovui turėjo būti sumokėtas iki 2005 m. kovo mėn. 24 d. (per 15 darbo dienų nuo 2005-03-02). Kadangi atsakovė pažeidė savo pareigą visiškai atsiskaityti su ieškovu darbo sutartyje nustatytu terminu, atsakovei kyla LR DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisinės pasekmės - atsakovė privalo ieškovui sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog „metinio priedo neišmokėjimas buvo sąlygotas šalims skirtingai interpretuojant darbo sutarties sąlygas bei prievolę mokėti minimą priedą, šalims nepasiekus sutartyje numatyto kompromiso, t.y. priedas buvo neišmokamas sąžiningai klystant, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju darbdavio kaltės nėra“. LR DK 141 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi tiek kreipimosi į teismą metu, tiek skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu, ir kuri privalo būti taikoma šiam šalių ginčui, numato, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Iš teismo 2007-04-03 sprendime nurodytų motyvų matyti, jog teismas, priimdamas sprendimą netenkinti reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl DSĮ 41 straipsnio 2 dalies taikymo, kuria neturėtų būti vadovaujamasi po to, kai ši teisės norma nustojo galios, t.y. teismas konstatavo, jog “… šiuo atveju darbdavio kaltės nėra”. Būtent tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija buvo suformuota aiškinant šiuo metu negaliojančią DSĮ 41 straipsnio 2 dalį (2003-03-03 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2003m., 1998-05-15 LAT Senato nutarimas Nr. 6) - „jeigu darbdavys sąžiningai klydo dėl darbuotojui priklausančių išmokų dydžio ir jų dydis darbuotojui palankia linkme buvo nustatytas tik išnagrinėjus pastarojo inicijuotą bylą teisme, tai nėra pagrindo pripažinti, kad uždelsta atsiskaityti dėl darbdavio kaltės". Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog vidutinio darbo užmokesčio priteisimas pagal esamą situaciją neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Apelianto nuomone, atsakovė negali gintis, remdamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Teisingumo principas reikalauja, kad darbdavys vykdytų savo darbo pareigas - visiškai atsiskaitytų su darbuotoju. Atsakovė, nevykdydama darbo sutartyje nustatytos pareigos išmokėti ieškovui metinį priedą už 2004 metus, pažeidė teisingumo principą. Atsakovė, pažeisdamas darbo sutartyje nustatytą reikalavimą išmokėti metinį priedą ar siekti kompromiso dėl šio priedo išmokėjimo (5.3. punktas), tiesiog vienašališkai atsisakė vykdyti šią darbo sutartyje nustatytą savo piniginę prievolę, todėl toks atsakovės elgesys negali būti laikomas atitinkančiu protingumo kriterijų. Atsakovė pasielgė nesąžiningai, nes jau kilus prievolei išmokėti metinį priedą, ėmėsi veiksmų, kad šios prievolės išvengti (sekančią dieną po to, kai kilo atsakovės pareiga išmokėti ieškovui metinį priedą, atsakovės valdyba priėmė neteisėtą sprendimą šios pareigos nevykdyti).

Apeliaciniu skundu (b.l. 3-8, t.2) atsakovė AB “Jūrės medis“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-04-03 sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys buvo patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas bei netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė išvadą, priešingą faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantės nuomone, teismas be teisinio pagrindo priteisė metinį priedą už laikotarpį, kuriuo darbuotojas buvo nedarbingas. Metinio priedo mokėjimas yra išvestinis iš pagrindinio darbo užmokesčio, kaip papildomas užmokestis, kuris mokamas darbdavio darbuotojui už atliekamą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius (darbo sutarties 5.2. p.). Vadovaujantis LR DK 196 straipsniu už laikotarpį nuo 2004-08-31 iki 2004-12-31 ieškovui P. G. neturi būti mokamas metinis priedas, kadangi jo nedarbingumo laikotarpiu nebuvo mokamas ir pagrindinis atlyginimas. Teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė LR Darbo kodekso nuostatas, teigdamas, kad „metinės premijos išmokėjimas ar neišmokėjimas darbo sutartyje nebuvo siejamas su darbuotojo liga, todėl atsisakymas mokėti sutartimi sulygtą priedą sutartyje nenumatytais pagrindais yra neteisėtas, kadangi tokiu atveju darbdavys vienašališkai pakeistų anksčiau sudarytos ir jau pasibaigusios darbo sutarties sąlygas, o tai yra draudžiama", kadangi tai prieštarauja LR DK 196 straipsnio nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi LR CK 6.139 straipsnio 4 dalyje nustatytomis aiškinimo taisyklėmis. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kurioje 5.1. punkte buvo nustatyta darbuotojo mėnesinė alga, 5.2. punkte numatyta darbuotojo metinio priedo apskaičiavimo formulė, o 5.3. punkte numatyta, sąlyga, kada metinis priedas, numatytas 5.2. punkte, yra nemokamas. Teiginys „priedas mokamas su sąlyga, kad auditoriaus ataskaitoje nėra išlygų..." aiškiai nurodo į tai, kad „priedas mokamas tuo atveju, jeigu auditorius nėra pareiškęs pastabų ..." ir šio teiginio gramatinė ir semantinė konstrukcija nereikalauja jokio specialaus jos turinio (reikšmių) aiškinimo. Teismas savo sprendime nurodė, kad „ kaip matyti iš šios sutarties 5.3. punkto formuluotės - ji nėra visiškai aiški, kadangi iš jos nėra besąlygiškai aišku, kaip šalys turėtų spręsti priedo mokėjimo klausimą, esant išlygoms", ir priėjo išvados, kad turi būti taikoma LR DK 11 straipsnio 2 dalies norma ir LR CK 6.193 straipsnio 4 dalies taisyklės. Apelianto nuomone, teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė darbo įstatymus, kadangi LR DK 11 straipsnyje numatyta nuostata yra susijusi su darbo įstatymų ir norminių aktų įgyvendinimu, esant prieštaravimams tarp teisės normų, o ne tarp šalių sulygtų darbo sutarties sąlygų. Teismas nepagrįstai pritaikė LR DK 11 straipsnį, kadangi vadovaujantis LR DK 4 straipsniu, darbo sutartis negali būti traktuojama darbo teisėje kaip norminis aktas. Apeliantas nesutinka su teismo taikoma civilinės teisės analogija, aiškinant darbo sutarties turinį pagal LR CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kadangi tai yra speciali teisės norma. LR DK 9 straipsnio 3 punkte numatyta, kad darbo teisėje neleidžiama taikyti pagal analogiją specialių teisės normų, nustatančių išimtis iš bendrųjų taisyklių. Teismo padaryta išvada dėl darbo sutarties sąlygos taikymo darbuotojo naudai prieštarauja LR DK 2 straipsnyje numatytiems darbo santykių teisinio reglamentavimo principams, o būtent darbo teisės subjektų lygybei, laisvei pasirinkti darbą, visų formų priverstinio ir privalomo darbo draudimui bei teisingam apmokėjimui už darbą. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad AB „Jūrės medis" visuotiniam akcininkų susirinkimui patvirtinus nekoreguotą finansinę atskaitomybę už 2004 metus, tuo faktiškai pripažino, kad auditoriaus išlygos neturi esminės įtakos įmonės pelnui. Pagal LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnį (nuo 2004-01-01), už 2004 m. finansinės atskaitomybės parengimą pagal užimamas pareigas buvo atsakingas ieškovas P. G. . Šiuo atveju, nustatant P. G. metinio priedo mokėjimo sąlygas, buvo numatyta, kad priedo mokėjimas priklauso nuo AB "Jūrės medis" veiklos rezultatų už 2004 metus, t.y. nuo įmonės uždirbto pelno, kaip tai buvo numatyta darbo sutarties 5.2. punkte. Atsižvelgiant į tai, kad finansinės atskaitomybės sudarymas buvo paties darbuotojo atsakomybės ribose, todėl darbo sutarties 5.3. punkte buvo numatyta, kad finansinės atskaitomybės pelno rodikliai, o tuo pačiu ir įmonės veiklos rezultatas, gali būti koreguojami atsižvelgiant į auditoriaus išvadą dėl pelno koregavimo. Apeliantė pažymėjo, jog finansinės atskaitomybės už 2004 m. auditavimas nebuvo susijęs su metinės premijos dydžio darbuotojui nustatymu, darbdaviui vykdant darbo sutarties 5.2. sąlygas. AB „Jūrės medis" finansinės atskaitomybės už 2004 metus auditas buvo atliekamas tik su tikslu įgyvendinti LR Akcinių bendrovių 58 straipsnio nuostatą dėl finansinės atskaitomybės privalomo audito: įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Vadovaujantis auditoriaus (UAB „Audifma") išlygomis, nurodytoms 2005-02-18 audito išvados 3 ir 4 punktuose, AB „Jūrės medis" 2004 m. grynasis pelnas ir 2004-12-31 akcininkų nuosavybė buvo mažinama 67 000 Lt (beviltiškos skolos) ir 194 000 Lt (nesukaupti atostoginiai), tokiu būdu 2004 metais pagal finansinės atskaitomybės rodiklius AB „Jūrės medis" patyrė nuostolį. Dėl šių priežasčių atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad „atsižvelgiant į tai, kad visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino nekoreguotą finansinę atskaitomybę, tai buvo pripažinta, kad išlygos neturi esminės įtakos įmonės pelnui". Atsižvelgiant į auditoriaus išvadų išlygas bei vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 4 punktu, AB „Jūrės medis" visuotinis akcininkų susirinkimas neturėjo teisės skirstyti pelną, kuris buvo nurodytas nekoreguotoje finansinėje atskaitomybėje už 2004 metus. Už finansinės atskaitomybės koregavimus, ruošiant jos projektą ir jį teikiant visuotiniam akcininkų susirinkimui, yra atsakinga AB „Jūrės medis" vadovybė, o finansinę atskaitomybę patvirtinus - visuotinis akcininkų susirinkimas, nes tik akcininkai (savininkai) turi teisę priimti esminius bendrovės valdymo sprendimus: padidinti ar sumažinti įstatinį kapitalą, paskirstyti pelną, padengti nuostolius pelno ar papildomų įnašų sąskaita ir t.t. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė LR Darbo kodekso ir LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, nustatančias darbo subjektų tarpusavio teises ir pareigas, vykdant darbo sutartį. Vadovaujantis LR DK 233 straipsniu ir LR Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 punktu, klausimą dėl bendrovės vadovo paskatinimo - metinės premijos apskaičiavimo ir jos išmokėjimo, turėjo spręsti AB „Jūrės medis" valdyba. Vadovaujantis LR DK 34 straipsniu, AB „Jūrės medis" valdybos sprendimas dėl bendrovės vadovo paskatinimo pagal 2003-11-13 darbo sutarties Nr.796 sąlygas yra lokalus darbo teisės aktas, kuris reguliuoja individualius darbo santykius, ir kuris sukelia darbo subjektams teisines pasekmes. Todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, teisės taikymo aktas yra galiojantis tol, kol jis nebus pakeistas ar panaikintas teismine tvarka. P. G. neginčijo AB „Jūrės medis" 2005-03-03 valdybos sprendimo dėl jo teisėtumo ar pagrįstumo, todėl minėtas sprendimas yra įpareigojantis AB „Jūrės medis" vadovybei bei atleidžia nuo pareigos mokėti P. G. metinį priedą už 2004 metus, kadangi jame nurodyta, kad metinio priedo išmokėjimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.