Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pranešėjas ir pirmininkaujantis), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjui P. J., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei I. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P.J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr.1NP 6095 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepavykus išsiaiškinti VSDFV Klaipėdos skyriuje klaidingos kolūkinio kiemo nario interpretacijos, 2008 m. vasario 1 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau teismas bylą nutraukė, konstatavęs, kad nesikreipė į VSDFV. 2008 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų, skiriant senatvės pensiją, prašydamas perskaičiuoti kolūkinio darbo stažą. Pareiškėjo manymu VSDFV ir VSDFV Klaipėdos skyrius nepagrįstai reikalauja dokumentų, kurie archyvuose neišliko, ir jie yra neatstatomi, tačiau ignoruoja išlikusius dokumentus, kurie įrodo, jog dirbdamas kolūkyje buvo kolūkio nariu. Aukščiau paminėtais argumentais pareiškėjas mano, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 1 NP 6095 dėl pensijos apskaičiavimo yra neteisingas ir prašo dalyje, kurioje į stažą neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1954 iki 1961 metų, panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Kaip nustatyta iš pareiškėjo skundo argumentų ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą, ginčas yra kilęs dėl senatvės pensijai apskaičiuoto socialinio draudimo stažo trukmės. Pareiškėjo manymu atsakovas nuo 2005-03-06 paskirdamas senatvės pensiją nepagrįstai į senatvės pensijai apskaičiuojamą socialinio draudimo stažo laikotarpį neįskaitė laikotarpio nuo 1954 metų iki 1961 metų, t.y. jo kaip kolūkio nario darbo stažo.

Valstybinio socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai)

Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija ginčijamo įsakymo priėmimo metu) numatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę laikotarpiai ir šio straipsnio 1 punkte numatyta, kad visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje išvardinti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos. Nuostatų 16 punktas (redakcija galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu) detalizavo Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą tvarką, kuria įskaitomas kolūkio narių darbo kolūkiuose laikas į stažą. Šių nuostatų 16.1. punkte numatyta, kad darbo laikas iki 1966 m. sausio 1 d. įskaitomas neatsižvelgiant į tai, ar buvo išdirbtas nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, išskyrus nesukakusius 16 metų kolūkių narių vaikus (kolūkinio kiemo narius), į kurių stažą įskaitomas dokumentais įrodytas faktiškai dirbtų dienų kolūkyje skaičius. Nuostatų 23 punkte išvardinti dokumentai, kuriais įrodomas pensijų draudimo stažas: darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) - kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose - darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais; valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais. Pagal nuostatų 24 punktą asmeniui negalint dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius 2005-12-06 sprendimu Nr. 1 NP 6095 ir vėlesniu 2007-12-19 sprendimu Nr.13P-45925 P.J. paskyrė senatvės pensiją, atsižvelgiant į archyvų dokumentais įrodytą 40,5108 metų draudimo stažą ir vadovaujantis Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2005-05-03 pažyma Nr. 42.1-515 (civilinės bylos Nr. 2-2152-637/2008 b.l.32-33) be kitų laikotarpių į pensijos draudimo stažą pareiškėjui įskaitė tik 1954 - 1961 metais „Lenino keliu" kolūkyje faktiškai dirbtas dienas (iš viso 1 metus 4 mėnesius 19 d.) Pareiškėjui minėtas laikotarpis nebuvo įskaitytas kaip darbo stažas dirbant kolūkio nariu, atsakovui konstatavus, kad nėra duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo kolūkio nariu (b.l.28).

Lietuvos aukščiausiasis teismas 2008-02-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008 yra konstatavęs, kad kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Po tokių faktų konstatavimo, sprendžiama dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Taigi, šioje byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjo narystės kolūkyje, todėl šios aplinkybės būtent ir nustatinėtinos kaip įrodomieji faktai teikiamų byloje rašytinių įrodymų pakankamumo šiam faktui nustatyti aspektu.

P.J. skunde nurodo, kad į kolūkio „Lenino keliu" narius buvo priimtas 1949 metais kartu su tėvais, ką jo manymu patvirtina teikiami archyviniai duomenys apie 1949 metais jo tėvo kartu su visa šeima priėmimą į kolūkį, pažyma apie jo darbo stažą kolūkyje, kaimo ūkinių knygų ištraukų kopijos. Tačiau pagal Tauragės apskrities archyvo 2005-08-04 raštu Nr. A-980 teikiamus archyvinio fondo dokumentus – 1952-1966 metų Milgaudžių kaimo ūkinių knygų ištraukų kopijas, 2007-11-21 Tauragės savivaldybės administracijos raštu Nr. 42.1-1132 teikiamų atsiskaitymų su kolūkio nariais knygų ištraukų kopijas, 1958 m. kolūkiečių darbadienių apskaitos knygų kopijas, 2007-12-22 Tauragės apskrities archyvo raštu Nr. A-1899 siunčiamų Tauragės apskrities Gaurės valsčiaus Milgaudžių apylinkės „Pažangos“ kolūkio 1949 protokolų ir steigiamojo susirinkimo protokolų kopijas (civilinės bylos 2-2-2152-637/2008 b.l. 34-38 ir P.J. pensijos byla Nr.1382100) nustatyta, kad 1949 metais į kolūkį, kolūkio nariu (kolūkiečiu) priimtas tik pareiškėjo tėvas J. J. 2005-08-04 Tauragės archyvo raštu Nr. A-980, 2007-10-17 raštu Nr. A-1584 ir 2007-12-22 raštu Nr. A-1899 nurodoma, kad peržiūrėjus Tauragės rajono Gaurės apylinkės Gaurės žemės ūkio įmonės nepilnai išlikusio archyvo fondo dokumentus, žinių apie P. J. priėmimą į Tauragės rajono „Lenino keliu“ kolūkį, nerasta. Iš teismui pateiktos pareiškėjo tėvo J. J. pensijos bylos duomenų taip pat nustatyta, kad į kolūkį 1949-01-11 įstojo J.J., t.y. pareiškėjo tėvas. Taigi Nuostatų 23 punkte išvardinti dokumentai, kuriais įrodomas pensijų draudimo stažas – pareiškėjo darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) minimu laikotarpiu kaip kolūkio nario, nepateikti.

Archyvo raštuose nurodoma, kad Gaurės apylinkės Gaurės žemės ūkio įmonės archyvinio fondo dokumentai nėra pilnai išlikę, todėl analizuotina ar pagal pateiktus nepilnai išlikusius duomenis yra pakankami teisiniai pagrindai vadovaujantis cituojama Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008-02-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008 pripažinti įrodytais faktais (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) pareiškėjo darbą minimu laikotarpiu kaip kolūkio nario.

Kaip jau nurodyta teismo sprendime, Tauragės apskrities archyve saugomose Milgaudžių kaimo ūkinių knygų įrašuose apie kolūkiečio šeimos narius nurodyta, kad 1952 - 1957 metais pareiškėjas buvo mokinys, 1961-1962 metais - Viešvilės profesinės mokyklos moksleivis, o nuo 1961-11-24 tarnavo armijoje. Šiuose ūkinių knygų išrašuose duomenų apie pareiškėjo darbo vietą kolūkyje, skirtingai nuo kitų šeimos narių, nėra. 2005-05-03 Tauragės rajono savivaldybės administracija raštu Nr. 42.1-515 yra pateikusi (civilinės bylos 2-2-2152-637/2008 b.l. 32-33 ir P.J. pensijos byla Nr.1382100) pareiškėjo uždarbio apskaitos knygos duomenis už laikotarpį nuo 1954 metų iki 1961 metų, kurioje nurodyta kiek priskaityta darbo dienų per metus. Pareiškėjo pensijos byloje taip pat pateiktas Tauragės rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. 42.1-1132, kuriuo pateikta 1957 m. atsikaitymų su kolūkio nariais knygos B 19, 76 lp. kopija, 1958 m. kolūkiečių darbadienių apskaitos knygos B.27, 93 lp., 1960 m. atsikaitymų su kolūkio nariais knygos B.58,10 lp. kopija, 1961 m. atsikaitymų su kolūkio nariais knygos B. 100, 13 lp. kopija. Atsakovas pagal Nuostatų 16.1 punktą į stažą pagal šiuos duomenis įskaitė faktiškai dirbtų kolūkyje dienų skaičių ir į pareiškėjo stažą įskaitė 1954 – 1961 metais „Lenino keliu“ kolūkyje faktiškai dirbtas dienas (iš viso 1 metus 4 mėnesius 19 dienų). Vertinant ar šie duomenys yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas buvo kolūkio narys būtina įvertinti ir tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo aspektus. Pagal Pavyzdinių kolūkio artelės įstatų V dalies „Apie narius" 7 punktą, artelės nariais galėjo tapti vyrai ir moterys, sukakę 16 metų. Pagal pensijų kolūkių nariams skyrimo ir mokėjimo nuostatų komentarą, jo 3 punktą, taip pat buvo nustatyta, kad kolūkio nariais gali tapti asmenys sulaukę 16 metų pateikę prašymą tapti kolūkio nariu. Prašymas dėl priėmimo nagrinėjamas visuotiniame kolūkiečių susirinkime. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, civilinės bylos Nr. 2-9148-625/2005, teisę nustatantys dokumentai – Tauragės apskrities archyvo 2005-06-13 pažyma Nr. A-765 ir prie jos pridėti ūkinių knygų išrašai, taip pat Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2005-05-03 pažyma Nr. 42.1-515 ir prie jos pridėti kolūkiečių darbo stažo ir uždarbio apskaitos knygos išrašai priklauso P. J., gimusiam 1942 m. rugsėjo 6 d. Taigi pareiškėjas nurodomu laikotarpiu nuo 1949 metų iki 1958 metų nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio priimama į kolūkio narius, jo teisinis statusas buvo kolūkinio kiemo nario ir nėra jokių dokumentų, patvirtinančių jo priėmimą į kolūkį nesulaukus šio amžiaus. Už kitą laikotarpį nuo 1958 metų iki 1961 metų taip pat nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs prašymą dėl priėmimo į kolūkio narius ir, kad jo prašymas būtų išnagrinėtas visuotiniame kolūkiečių susirinkime ir jis būtų priimtas į kolūkį. Kaip jau paminėta Milgaudžių kaimo ūkinių knygų įrašuose apie kolūkiečio šeimos narius taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs kolūkio narys. Kiekvienam kolūkio nariui buvo išduodama bendro pavyzdžio „Kolūkiečio darbo knygelė“, kurios pareiškėjas nepateikė ir nėra duomenų, kad tokia knygelė buvo išduota. Iš J. J. pensijos bylos Nr.1937 matyti, kad tokia knygelė buvo išduota tik P. J. tėvui, kurioje surašyti visi kolūkio nario darbo laikotarpiai nuo 1949 metų. Todėl pareiškėjo teiginys, kad ūkinėse knygose nurodyta, jog visi jo šeimos nariai buvo kolūkiečiai, nepagrįstas. Todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Nuostatų 16.1 į pareiškėjo stažą minimu laikotarpiu įskaitė tik dokumentais įrodytą faktiškai dirbtų dienų kolūkyje skaičių, o ne visą laikotarpį nuo 1954 metų iki 1961 metų.

Pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu akcentuoja, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija 2005-05-03 rašte Nr.42.1-515 nurodė, jog „..Siunčiame P. J., dirbusio „Lenino keliu“ kolūkyje, kolūkiečių darbo stažo ir uždarbio apskaitos knygos Nr. 2, 45 lp kopiją...“ (civilinės bylos Nr. 2-2-2152-637/2008, b.l.32) ir tai jo manymu patvirtina, kad pareiškėjas buvo kolūkio narys. Tačiau minimo rašto turinys negali būti pripažįstamas kaip faktinė aplinkybė patvirtinanti pareiškėjo argumentus, nes minimu lydraščiu yra siunčiami archyviniai duomenys ir rašto turinys jokios teisinės reikšmės neturi. Pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu taip pat teigia, jog jo buvimą kolūkio nariu įrodo tai, kad kolūkiečių darbo stažo ir apskaitos knygos grafos yra tokios pat kaip ir kolūkiečių darbo knygelėje. Tačiau tipinio pavyzdžio blankų naudojimas teikiant duomenis ir ne apie kolūkio narius, o kolūkiečio kiemo narius, nesukelia teisinių pasekmių, įgalinančių teigti, kad asmuo pagal šiuos dokumento požymius gali būti pripažįstamas buvęs kolūkio nariu.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas P.J. dokumentų, nurodytų Nuostatų 23 punkte, kuriais įrodytų 1954 -1961 metais pensijų draudimo stažą kaip kolūkio narys atsakovui nepateikė, todėl atsakovas 2005-12-07 sprendimu Nr. 1NP-6095 pareiškėjui skirdamas senatvės pensiją pagrįstai vadovavosi Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2005-05-03 pažyma Nr. 42.1-515, ir į pareiškėjo draudimo stažą įskaitė 1954 - 1961 metais „Lenino keliu" kolūkyje faktiškai dirbtų dienų skaičių (1954 m. - 4 dienas, 1955 - 1 dieną, 1956 m. - 33 dienas, 1958 m. - 73 dienas, 1959 m. - 149 dienas, 1960 m. - 199 dienas, 1961 m. - 40 dienų; iš viso 1 metus 4 mėnesius 19 dienų). Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovo 2005-12-06 sprendimas Nr. 1NP-6095 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo P. Jo.“ teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas 2009-01-08 prašymu (b.l.26) prijungimui prie skundo pateikė 2008-12-08 įmokos mokėjimo kvitą, kuriuo patvirtinama, kad pareiškėjas sumokėjo 100 litų žyminį mokestį. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, todėl vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu P.J. grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu

nusprendė:

Pareiškėjo P. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

P. J. (a/k(duomenys neskelbtini)) grąžinti 2008 m. gruodžio 08 d. įmokos mokėjimo kvitu AB bankas Hansabankas K.Donelaičio KA sumokėtą 100 litų žyminio mokesčio įmoką.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.