Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-07-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-14920-608/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-15
Bylos Nr.
e2YT-14920-608/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09842-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Pareiškėjas
D. Ž.
Suinteresuotas asmuo
D. Ž., T. Ž., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei, „Turto bankas“
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-14920-608/2024Proceso Nr. 2-68-3-09842-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Ž., T. Ž., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja D. Ž. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydama D. Ž.. Pareiškėja nurodo, kad santuokos su V. Ž. metu sutuoktiniai įgijo po ½ dalį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau palikimą sudarantį turtą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodo, kad ji po sutuoktinio mirties liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), šį turtą išlaikė, mokėjo mokesčius. Pareiškėja taip pat priėmė visus minėtame bute buvusius palikėjo daiktus. Ginčo tarp V. Ž. įpėdinių, t. y. pareiškėjos kaip sutuoktinės ir pareiškėjos bei palikėjo sūnų T. Ž. ir D. Ž., nėra.

Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 5). Po V. Ž. mirties liko palikėjui nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Minėta buto dalis nekilnojamojo turto registre įregistruota V. Ž. vardu (e.b.l. 11). Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro Sauliaus Svaldenio 2024 m. gegužės 9 d. liudijimas, notarinio registro Nr. 2973, patvirtina, kad po V. Ž. mirties jo įpėdiniai palikimo nepriėmė, palikimo atsiradimo vietos notaro biure paveldėjimo byla neužvesta (e. b.l. 6). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-5299 patvirtina, kad V. Ž. mirė santuokoje su pareiškėja D. Ž. (e. b. l. 7). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalis numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Ž. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė jo sutuoktinė D. Ž., pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog D. Ž. po sutuoktinio mirties liko gyventi sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu kaip nuosavu, jį išlaikė, prižiūrėjo, naudojosi šiuo adresu teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, mokėjo už jas mokesčius. Šias aplinkybes liudija atsiskaitymo knygelių kopijos, iš kurių įrašų matyti, kad D. Ž. po sutuoktinio mirties nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio per visą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti nuolatos reguliariai mokėjo mokesčius už adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamas komunalines, ryšių paslaugas (e. b. l. 13-21). Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius pareiškėjos D. Ž. veiksmus, pradedant faktiškai valdyti V. Ž. palikimą sudarantį turtą ir taip išreiškiant jos valią priimti savo sutuoktinio palikimą.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-5299 (b.l. 7) patvirtina, kad V. Ž. turėjo tris vaikus: T. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), D. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), ir T. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) V. Ž. vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). T. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o kiti pirmos eilės įpėdiniai įtraukti dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių palikėjo pirmos eilės įpėdinių, t. y. jo vaikų veiksmus, susijusius su tėvo palikimo priėmimu. Taigi vienintelis V. Ž. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmęs asmuo yra jo sutuoktinė D. Ž. Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėja yra suinteresuotas prašomu nustatyti faktu, šis faktas jai turi juridinę reikšmę, nes negalint pateikti įrodymų apie palikimo priėmimo faktą, pareiškėjai nebus išduodamas nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas, kas apribos pareiškėjos galimybes įgyvendinti savininko teises į paveldėtą turtą.

Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjai yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis, o 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas V. Ž. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog D. Ž. priėmė bent vieną V. Ž. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnis.

Iš pareiškėjos valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo į V. Ž. palikimą sudarantį turtą išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos D. Ž. valstybei 8,64 EUR (aštuonis eurus, šešiasdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė