Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui J. O., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. O., jos atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančios UAB „V.“ direktore, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal LR ATPK 41³ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. O. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „V.“ vadove, vadovaujamos įmonės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leido dirbti nelegalų darbą 5 asmenims: I. L. 2010-06-29, O. S. laikotarpiu nuo 2010-06-22 iki 2010-06-29, L. Z. 2010-06-29, L. Š. 2010-06-29 ir J. D. laikotarpiu nuo 2010-06-16 iki 2010-06-29. Šiais savo veiksmais N. O. kaltinama pažeidusi DK 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1 d. ir padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama N. O. neprisipažino padariusi nurodyto pažeidimo ir palaikė savo parodymus, duotus ankstesniame teismo posėdyje, kad tuo metu, kai vyko VMI patikrinimas jos ceche nebuvo, buvo išvykusi. Jai pranešė paskambinusi technologė A. L.. Pažymi, jog iš jų užsakovai reikalauja labai aukštos kokybės. Ji Darbo biržai pranešė, jog renka žmones didelio užsakymo įvykdymui, nes pasirašė kontraktą su anglų firma Kajay LTD dėl švarkų ir paltų Kembridžio, Oksvordo universitetams siuvimo. Nurodo, kad technologė A. L. turi teisę patikrinti žmones, ar jie sugebės dirbti - siūti. Jeigu žmonės atėjo iš Darbo biržos, tai nereiškia, jog jų įmonė neturi teisės patikrinti žmonių sugebėjimų. I. L. tą dieną atėjo tiesiai iš Darbo biržos. L. Z. irgi atėjo iš Darbo biržos. Su ja iš karto negalėjo pasirašyti darbo sutarties, nes ji gauna dotacijas iš Darbo biržos, su kuria dėl lengvatinių sąlygų dar nebuvo sudarę sutarties. Ši procedūra užtrunka iki 3 savaičių. Visos moterys atėjo būtent tą pačią dieną, nes įmonė laukė didelio užsakymo ir buvo reikalingi žmonės. Technologė A. L. paskambino moterims O. S. ir J. D., kurios jau anksčiau teiravosi darbo, kad ateitų būtent nurodytą dieną. Nurodė, jog su L. Š. nesudarė vėliau darbo sutarties, nes jai darbas netiko ir ji pati nepanoro, juolab, kad ją išgąsdino ir VMI darbuotojos patikrinimo dieną. Su J. D. ir O. S. sekančią dieną buvo pasirašytos darbo sutartys, nes tą pačią dieną nespėjo užgriuvus VMI. Su I. L. ir L. Z. darbo sutartys buvo sudarytos vėliau, kai sulaukė atsakymo iš Darbo biržos dėl lengvatų (b.l. 79-80). Papildomai N. O. nurodė, kad patikrinimo dieną moterys tikrai nesiuvo ir nepagamino jokios produkcijos. Jos tiesiog susipažino su naujomis kompiuterizuotomis siuvimo mašinomis ir nauja siuvimo technologija.

Liudytoja D. V. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje vyr.specialiste. Su kolege L. O. 2010-06-29, 15.00 val., jos atliko operatyvinį patikrinimą UAB „V.“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykusios nurodytu adresu jos prisistatė kas esančios bei kartu su technologe A. L. nuėjo į siuvyklos patalpas. Patikrinimo metu visos moterys sėdėjo už siuvimo mašinų ir atlikinėjo tam tikras siuvimo operacijas. Jos, priėjusios prie kiekvienos siuvėjos, paprašė prisistatyti ir pasakytas pavardes tikrino su sąrašu dirbančių asmenų, kurį išsitraukė iš duomenų bazės. Tarp siuvėjų buvo moterų, nesančių jų sąraše ir šių moterų jos paprašė duoti paaiškinimus. Liudytoja matė šalia siuvimo mašinų pridėta nemažai drabužių, švarkų. Visos siuvimo mašinos buvo įjungtos ir kiekviena moteris atlikinėjo tam tirtą operaciją. Buvo surašytas protokolas, kad penkios moterys – I. L., O. S., L. Z., L. Š. ir J. D. dirbo nelegaliai. Liudytojoms atvykus, jos nenutraukė siuvimo operacijos, dirbo toliau. Viena moteris sakė, kad dirba nuo 2010-06-22, o patikrinimas buvo atliktas 29 dieną. Liudytojai nesusidarė įspūdis, kad moterys, dirbusios be darbo sutarčių, nemoka siūti, nes tam reikia įgūdžių, o jos dirbo vienos be jokios pagalbos. Nelegaliai dirbusių moterų paaiškinimai buvo gauti gera valia, niekas spaudimo joms nedarė, cechas buvo pilnas darbuotojų. Mokesčių inspekcijos darbuotojos uždavinėjo joms klausimus, o jos rašydavo atsakymus. Technologė iš cecho nebuvo išvaryta ir tikrinamoje įmonėje niekas nesavivaliavo.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja L. O. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių isnpekcijos vyriausiaja specialiste. Su kolege D. V. 2010-06-29 jos atliko operatyvinį patikrinimą UAB „V.“ , (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi VMI pasitikėjimo telefonu buvo gautas pranešimas dėl galimai nelegalaus darbo. Operatyvaus patikrinimo metu buvo užfiksuotas pažeidimas ir surašytas protokolas 5 nelegaliai dirbančioms moterims – I. L., O. S., L. Z., L. Š., J. D.. Jos turėjo dirbančių UAB „V.“ sąrašą iš savo duomenų bazės, tačiau ne visos moterys pagal tą sąrašą dirbo. Penkių moterų sąraše nebuvo. Visos moterys, taip pat ir nelegaliai dirbančios, sėdėjo prie siuvimo mašinų ir siuvo, atlikinėjo tam tikrą operaciją – siuvo kišenes, pamušalus. Dvi moterys savo paaiškinimuose nurodė, kad dirba jau anksčiau, nurodė kokiu grafiku, o trys moterys nurodė, kad dirba pirmą dieną. Paaiškinimai buvo surašyti gera valia. VMI darbuotojos užduodavo siuvėjoms klausimus, o jos rašydavo atsakymus paaiškinime.

Liudytoja A. L. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba UAB „V.“ technologe. 2010-06-29, ryte, kažkas paskambino į duris. Jai atidarius duris, už jų stovėjo dvi moterys, kurios prisistatė esančios iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Liudytoja joms pasakė, kad direktorės N. O. šiuo metu nėra. Tada jos pakeltu ir grubiu tonu pasakė, kad jeigu jos nebus įleistos, bus kviečiama policija ir A. L. jas įleido į vidų. Viena iš atėjusių moterų liepė jai rašyti pasiaiškinimą. Liudytojai pasakius, kad ji nežino, ką rašyti tame pasiaiškinime, pasiaiškinimo tekstas jai buvo padiktuotas. Liudytoja pažymėjo, kad jų įmonė jau kurį laiką nedirbo, o prieš pat patikrinimą buvo gautas didelis užsakymas iš Anglijos. Kadangi trūko darbuotojų, A. L. paskambino į darbo biržą ir paprašė atsiųsti žmonių. Atėjusias penkias moteris ji pasodino prie siuvimo mašinų, nes privalėjo pažiūrėti, kaip jos dirba su komopiuterizuota siuvimo mašina. Trys moterys tą dieną atėjo iš Darbo biržos, o dvi ji išsikvietė telefonu, davė joms audinio skiautę, kad pabandytų siūti. Mokesčių inspekcijos atstovės atvyko liudytojai net nespėjus prie moterų prieiti ir įsitikinti, ar jos moka siūti. Nei viena iš tų penkių moterų jokių gaminių nesiuvo, nes tai sudėtingi modeliai ir labai brangūs audiniai, kuriuos jos galėjo sugadinti. Tos penkios moterys tiesiog sėdėjo už siuvimo mašinų, nieko nesiuvo ir jokios produkcijos nepagamino. Mokesčių inspekcijos atstovės kalbėjo su liudytoja grubiai, neleido jai kartu su jomis eiti į cechą, liepė pasilikti koridoriuje. Naujų siuvėjų parinkimas, duodant joms pabandyti siūti, trukdavo nuo 1.00 val. iki 1.30 val., kartais užtekdavo 10 minučių pažiūrėti, kaip žmogus dirba. Po to ji kartu su direktore spręsdavo, ar galima žmogų priimti į darbą.

Liudytoja I. L. teismo posėdyje parodė, kad tą dieną ji buvo darbo biržoje ir gavo siuntimą į siuvyklą UAB „V.“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurią nuėjo tą pačią dieną, apie 14.00 val. Ją pasitiko technologė ir paklausė, ką ji mokanti daryti. Prieš tai liudytoja trejus metus nedirbo su siuvimo mašina, o ten buvo naujos siuvimo mašinos, kurias ji matė pirmą kartą. Technologė jai pasiūlė pabandyti pasiūti ir apie jokį darbo užmokestį ar konkretų darbą su ja nekalbėjo. Liudytojai ne iš karto pavyko siūti su nauja mašina, už jos ji prasedėjo apie 10 minučių, jokios produkcijos nesiuvo. Po to liudytoja matė, kad dvi moterys paprašė technologės išeiti iš cecho, o pačios pradėjo kviesti žmones pagal sąrašą. Po to jos priėjo prie liudytojos ir ši joms pasakė, jog ką tik atėjo iš darbo biržos. Tuo metu ji nieko nesiuvo ir net nežino, ką ši siuvykla siuna. Tos moterys liepė jai rašyti pasiaiškinimą bei diktavo tekstą, grasino policija. Šiuo metu liudytoja tiksliai neatsimena, ką rašė pasiaiškinime, rašė, kad nieko nesiuvo, nes nepraėjo net 10 minučių iki jų atėjimo. Anksčiau I. L. nedirbo UAB „V.“ ir tą dieną jokios produkcijos įmonei nepagamino, tik ant audinio skiautės pabandė, kaip siuna mašina.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja L. Z. parodė, kad tą dieną ji buvo darbo biržoje ir tą pačią dieną, apie 09.00 val., atėjo į UAB „V.“. Ją pasitiko technologė, kuriai ji pasakė, kad apie pusantrų metų nedirbo prie siuvimo mašinos. Technologė davė jai pabandyti siūti ir po 10 min. atvyko inspekcijos atstovės. Jos klausinėjo liudytojos, ką ši dirba, grasino policija, diktavo ką rašyti pasiaiškinime. L. Z. nurodė, kad jokios produkcijos įmonei tą dieną ji nepagamino, tik pabandė ant audinio skiautės siūti, kadangi iš karto nemokėjo siūti su nauja kompiuterizuota siuvimo mašina. Tuo metu liudytoja apskritai nežinojo, ar bus priimta į darbą. Technologę inspekcijos atstovės buvo išvariusios iš cecho.

Vilniaus apskrities valstybinės moksčių inspekcijos atstovas J. O. prašo skirti už šį administracinės teisės pažeidimą N. O. administracinę nuobaudą, nes byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, padarius LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovas advokatas I.Manzurovas prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi ištyrus visus įmanomus papildomus įrodymus nelegalaus darbo faktas nepasitvirtino, joks produktas pagamintas nebuvo ir pajamos už tai nebuvo gautos.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnyje (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Ištyrus ir įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinę medžiagą, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžių metu, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2010-06-29 UAB „V.“ patalpose buvo dirbamas nelegalus darbas.

Pagal teismų praktiką, administracinio teisės pažeidimo byloje taikytini baudžiamosios teisės principai, įskaitant ir tai, kad teismas priimtą sprendimą pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teismo posėdyje.

Apklaustos teismo posėdyje liudytojomis mokesčių inspekcijos darbuotojos D. V. ir L. O. nurodė, kad joms atlikus patikrinimą UAB „V.“ gamybinėse patalpose, buvo rastos penkios moterys, sėdinčios prie siuvimo mašinų ir atliekančios tam tikras operacijas. Minėtos liudytojos pripažino, kad jos uždavinėjo šioms moterims klausimus, o jos rašydavo atsakymus savo paaiškinimuose. Kadangi su tomis moterimis nebuvo sudarytos darbo sutartys, buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurios pagrindu UAB „V.“ direktorei N. O. surašytas administracinio teisė pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 41³ str. 1 d.

Liudytojos I. L. ir L. Z. teismo posėdyje neneigė, kad atvykus mokesčių inspekcijos atstovėms, jos sėdėjo prie siuvimo mašinų. Tačiau šios liudytojos nurodė, kad į šią įmonę atvyko iš darbo biržos ir įmonėje buvusi technologė pasiūlė joms pabandyti pasiūti su naujomis kompiuterizuotomis siuvimo mašinomis. Liudytojos sutiko su tokiu pasiūlymu, kadangi pakankamų darbo įgūdžių neturėjo, tokias siuvimo mašinas matė pirmą kartą, todėl norėdamos įsidarbinti įmonėje, jos iš pradžių norėjo įsitikinti, ar sugebės dirbti. Šios liudytojos pažymėjo, kad jokios produkcijos įmonei nesiuvo, o paėmusios medžiagų skiautes bandė dirbti su naujomis siuvimo mašinomis. Mokesčių inspekcijos atstovės technologę išvarė iš gamybinių patalpų į koridorių, joms grasino policija, todėl savo paaiškinimuose jos rašė tą, ką joms diktavo inspektorės.

Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie yra pagrįsti kitais byloje surinktais įrodymais.

Apklausta teismo posėdyje UAB „V.“ technologė A. L. patvirtino, kad jų įmonei gavus didelį užsakymą, jie kreipėsi į darbo biržą, kad jiems būtų siunčiami žmonės darbui. Patikrinimo dieną iš darbo biržos į įmonę atėjo trys moterys, o dar dviem moterims, kurios buvo atėjusios ankčiau teirautis dėl darbo, ji paskambino pati. Šios moterys buvo pasodintos už siuvimo mašinų, joms duotos medžiagų skiautės, kad jos pabandytų siūti kompiuterizuotomis siuvimo mašinomis. Jokios produkcijos įmonei šios moterys nesiuvo. Liudytojai net nespėjus prieiti prie tų moterų ir įsitikinti, kad jos moka siūti, į įmonę atvyko mokesčių inspekcijos atstovės, kurios išvarė ją į koridorių, o pačios kalbėjosi su gamybinėse patalpose buvusiomis moterimis.

Šiuos liudytojų parodymus patvirtina byloje esančios Vilniaus darbo biržos rekomendacijos, iš kurių matyti, kad rekomendacija įsidarbinti L. Š. buvo išrašyta 2010-06-23, I. L. – 2010-06-29, L. Z. – 2010-06-28 ir O. S. – 2010-06-21. UAB „V.“ direktorė N. O. jas užpildė 2010-06-29, I. L. – 2010-06-30 (b.l. 53-56). Šie rašytiniai įrodymai tik patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes, kad jos 2010-06-29 į UAB „V.“ buvo atėjusios iš darbo biržos ir norėdamos įsidarbinti įmonėje, iš pradžių norėjo įsitikinti, ar sugebės dirbti, jokios produkcijos įmonei negamino, o pirminius paaiškinimus apie jų atliekamas konkrečias siuvimo operacijas joms diktavo inspektorės.

Nors O. S. savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad UAB „V.“ dirba nuo 2010-06-22, J. D. – nuo 2010-06-16 (b.l. 34-35), tačiau būdamos apklaustos 2010-10-18 teismo posėdyje bei įspėtos dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos šių aplinkybių nepatvirtino. O. S. nurodė, kad 2010-06-22 ji buvo atėjusi į šią įmonę, pažiūrėjo kokios ten darbo sąlygos bei išėjo. 2010-06-28 jai paskambino iš įmonės bei paprašė sekančią dieną ateiti bei pabandyti siūti. 2010-06-29 ji atėjo į UAB „V.“ bei bandė kažką siūti, tačiau technologė su ja dėl darbo sąlygų nesitarė, nes įmonėje nebuvo direktorės. Liudytoja J. D. nurodė, kad 2010-06-16 ji buvo atėjusi pagal skelbimą į siuvyklą teirautis dėl darbo, technologė paprašė jos telefono numerio bei pažadėjo paskambinti, kai reikės darbuotojų. 2010-06-28 jai paskambino technologė, pasiūlė sekančią dieną ateiti į darbą bei pabandyti siūti, o tada bus sprendžiama, ar ji yra tinkama tam darbui (b.l. 78-85). Šių liudytojų parodymus patvirtino A. L., nurodžiusi, jog patikrinimo dieną į įmonę iš darbo biržos atėjo trys moterys, o dviem moterims, gavus didelį užsakymą, ji paskambino pati bei paprašė ateiti pabandyti siūti.

Tokiu būdu, nei viena iš apklaustų teismo posėdyje liudytojų nenurodė, kad būtų dariusi ar tarusis dėl ko nors daugiau kaip „pabandyti pasiūti“. Teismas nesutinka su protokolą surašiusios institucijos pozicija, jog norint įsitikinti darbuotojo kvalifikacija, jos atitikimą siūlomam darbui, reikia sudaryti darbo sutartį su išbandymo terminu. Darbo įstatymas nenumato tokio darbo sutarties sudarymo reglamentavimo. Neprotinga ir neteisinga būtų atimti iš darbdavio galimybę prieš sudarant darbo sutartį patikrinti pretendento kvalifikaciją, nes darbo sutartis yra susitarimas atlikti tam tikros specialybės, profesijos ar kvalifikacijos funkciją. Nepatikrinus, ar pretendentas geba atlikti funkciją, kurios atlikimui reikalingas darbuotojas, iki darbo sutarties sudarymo, kiltų netinkamo darbinių pareigų vykdymo klausimas. Be to, nėra neįprasta, jog liudytojos, būdamos suinteresuotos būsimu darbu, galėjo domėtis darbo sąlygomis, būsimomis darbo funkcijomis bei gebėjimu jas atlikti.

Tokiu būdu, nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių N. O. kaltę, teismas negali pripažinti jos kalta, padarius šį teisės pažeidimą, kadangi visos abejonės yra aiškinamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai. Vien mokesčių inspekcijos surinktais duomenimis, kurie teismo posėdyje buvo paneigti apklaustais liudytojų parodymais, teismas priimamo nutarimo grįsti negali.

Atsižvelginat į nurodytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d., 257 str., 284 str., 286-288 str., 291-293 str., teismas

nutarė:

N. O. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. nutraukti, nenustačius šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Dėl nutarimo per dešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti duodamas skundas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį apylinkės teismą.