Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-08-08 · Administracinė byla Nr. A-2232-502/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-08
Bylos Nr.
A-2232-502/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05491-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Artūras Drigotas (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
A. G.
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-2232-502/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05491-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM, Ministerija) 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1D-8649(11) (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš Ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 52 330,28 Lt. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su jam paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimu taikant Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas savo reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriuo VPĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Dėl nepagrįstai taikytų VPĮ 3 straipsnio 3 dalies bei Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, pareiškėjui susidarė 52 330,28 Lt valstybinės pensijos nepriemoka, kurią prašo priteisti iš atsakovų. Prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. kada buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad įstatymai, kuriais remiantis jam perskaičiuojama valstybinė pensija, atitinka Konstituciją, be to, pensijų mažinimas laikinas ir sunkmečiui praėjus, jos bus atstatytos, taip pat kompensuoti praradimai dėl jų mažinimo. Teismui pripažinus, kad terminas praleistas, prašė jį atnaujinti.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovai nurodė, kad VPĮ 3 straipsnio 3 dalis, prieštaravusi Konstitucijai, nebetaikoma nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., dėl to pareiškėjui galėtų būti priteista pensijos nepriemoka tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Be to, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nepripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, todėl nėra pagrindo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl šių Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Atsakovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir dėl to byla turėtų būti nutraukta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą tenkino iš dalies, panaikino ginčijamo VRM sprendimo dalį, kuria atsisakyta nagrinėti A. G. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, išmokėjimo. Priteisė pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. – 1 087,72 Eur, kitą skundo dalį atmetė. Administracinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 31 d., nutraukė.

Teismas nustatė, kad VRM pareiškėjui paskirta pensija už tarnybą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio bei VPĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Ministeriją, prašydamas išmokėti susidariusį pensijos skirtumą, tačiau Ministerija 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimu pareiškėją informavo, kad pensijos perskaičiavimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis neprieštaravo Konstitucijai, o prašymo dalies dėl nepriemokos, susidariusios taikant VPĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenagrinės, nes praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos.

Teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, nurodė, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką paduotas praleidus šį terminą ir praėjus daugiau nei 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d., sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. paduoti, kadangi nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą. Tačiau terminas skundui dėl laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. negautos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išieškojimo paduoti nėra praleistas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 15 straipsnis nustatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, be kita ko, valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą (toliau – ir PKVPĮ), iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) 1 dalimi Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.

Teismas pažymėjo, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad ši nuostata tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir vėliau iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo pensija perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais pakeisto Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kuriomis, kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., vėliau – iki 2013 m. gruodžio 31 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavo, jog šie įstatymai tiek, kiek juose buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal VPĮ, PKVPĮ ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja atitinkamai iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir vėliau iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Ministerija, mokėdama valstybinę pensiją pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pagrįstai ir teisėtai taikė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė.

Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog VPĮ 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas nurodė, jog tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo perskaičiuojama vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl pareiškėjui, taikant šias nuostatas, minėtu laikotarpiu susidarė 1 087,72 Eur (3 755,68 Lt) nepriemoka. Teismas konstatavo, kad neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, nes pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl to, kad Lietuvos valstybė, konkrečiai – Seimas, netinkamai sureglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus.

Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą panaikinti ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl neva praleisto termino, o dėl kitos dalies paaiškinta, kad nepriemokos išmokėti pagrindo nėra, teismas pažymėjo, kad ginčo atveju taikytinos ne Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), o pensijos mokėjimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir VSDPĮ) 45 straipsnio nuostatos. Taigi šiame sprendime nurodyti pagrindai yra visiškai nesusiję su minėto VSDPĮ 45 straipsnio nuostatų taikymu, todėl teismas sprendė, kad Ministerija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl VPĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, todėl šią Sprendimo dalį panaikino.

III.

Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjui priteistą sumą sumažinti iki 794,67 Eur.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, padarė aritmetinę klaidą, todėl laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. priteisė per didelę susidariusią valstybinės pensijos nepriemokos sumą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas A. G. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ir prašo bylą išnagrinėti iš esmės.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sumažinta pensija pareiškėjui buvo mokama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 3 dalimi, kuri Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, todėl susidariusi nepriemoka turi būti apskaičiuota ir išmokėta už visą laikotarpį. Be to, atsakovė VRM, atsisakydama išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, nepagrįstai vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. G. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pensiją mokančiai institucijai taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo bei VRM Sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. paduoti netenkino. Pareiškėjo skundą tenkino dalyje ir priteisė pareiškėjui dėl VPĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidariusią 1 087,72 Eur valstybinės pensijos nepriemoką bei panaikino skundžiamo VRM Sprendimo dalį, kurioje atsisakyta nagrinėti pareiškėjo reikalavimą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, susidariusios taikant VPĮ 3 straipsnio 3 dalį. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė, bylos dalį dėl reikalavimo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (sprendime nurodyta 2011 m. lapkričio 31 d. laikytina rašymo apsirikimu), nutraukė.

Atsakovai pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. apskaičiuota neišmokėtos valstybės pensijos suma, kadangi šiuo laikotarpiu dėl VPĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pareiškėjui susidarė 794,67 Eur valstybinės pensijos nepriemoka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai apeliaciniame skunde, nors prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteistą sumą sumažinti iki 794,67 Eur, tačiau iš esmės nesutinka su teismo pareiškėjui apskaičiuota ir priteista laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo valstybinės pensijos suma, kadangi, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, padarė aritmetinę klaidą. Atsakovai jokių kitų argumentų apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo, vadovaujantis ABTĮ 136 straipsniu, peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisakys tik dėl atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl priteistos valstybinės pensijos sumos.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundo reikalavimą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., ir priteisė pareiškėjui 1 087,72 Eur susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo perskaičiuojama pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas bei Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas iki 2013 m. gruodžio 31 d. (b. l. 10–11). Bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., kaip matyti iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2014 m. gruodžio 2 d. pažymos Nr. 11DP (P)-5898 apie pareiškėjui 2010–2013 metais apskaičiuotą ir išmokėtą valstybinės pensijos dydį, pareiškėjui dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo susidarė 794,67 Eur (2 743,84 Lt) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka. Pirmosios instancijos teismas, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė atsakovai, neteisingai apskaičiavo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, todėl skundžiamas teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas šioje dalyje keičiamas, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, priteisiama 794,67 Eur neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, susidariusi laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 794,67 Eur neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, susidariusios laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui A. G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteista 1 087,72 Eur neišmokėtos valstybinės pensijos suma, pakeisti.

Pareiškėjui A. G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteisti 794,67 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 67 euro centus) laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasDalia Višinskienė