- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 2-672-882/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07908-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovui advokatui V. G., atsakovei A. V., atsakovės atstovui adv. Žygimantui Rutkauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 84000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji paskolino atsakovei A. V. du kartus po 2000 Lt. Atsakovė parašė skolos raštelius ir įsipareigojo ieškovei grąžinti minėtas sumas iki 2009-06-08. Vėliau ieškovė atsakovei paskolino 20000 Lt. Ieškovė surašė skolos raštelį ir nurodė, kad atsakovei skolina pinigus iki 2009-06-22. Be to, ieškovė atsakovei paskolino 60000 Lt. Atsakovė ieškovei parašė skolos raštelį ir įsipareigojo grąžinti minėtą sumą iki 2009-12-14. Atsakovė nurodytais terminais paskolų negrąžino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovė 2009 metais pradėjo prašyti paskolinti pinigų ir vieną dieną ryte paskolino 2000 Lt ir po pietų 2000 Lt atsakovei. Atsakovė už šias sumas pati savo ranka parašė skolos lapelius. Vėliau paskolino 20000 Lt atsakovei ir ieškovė pati surašė skolos raštelį. Po to paskolino 35000 Lt ir 10000 Lt atsakovei, bet ant skolos raštelio užrašė kad skolina 50000 Lt ir 10000 Lt, kaip garantą, kad skolintų atsakovei. Šį skolos raštelį surašė atsakovė. Visais atvejais paskolintas sumas surašant skolos raštelius, ieškovė atsakovei perdavė grynaisiais pinigais.
Šalies argumentai
Ieškovės J. K. atstovas advokatas V. G. prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės 84000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys pagrįstas ir paremtas įrodymais apie paskolų suteikimą atsakovei, t.y.
skolos rašteliais, kurie yra rašytinės formos, sudaryti dviejų šalių valia ir jų susitarimu. Pažymėjo, kad vertinami sandoriai nėra nuginčyti. Atsakovė nurodė, kad pinigų negavo, bet skolos raštelių neginčijo. Rašteliai yra galiojantys ir sudaryti su tikslu, kad gauti pinigus. Tikrieji ketinimai buvo įforminti paskolos forma. Rašteliai surašyti ranka, kaip šalys suprato ir jie atitinka reikalavimus.
Šalies argumentai
Atsakovė A. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad pinigų - 84 000 litų iš J. K. nesiskolino ir šių pinigų negavo. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktuose paskolos rašteliuose nėra specialiai aptarto sutarties dalyko - pinigų - perdavimo paskolos gavėjui momento. Todėl norint pripažinti paskolos sutartį sudaryta, paskolos rašteliuose turi būti aiškiai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas. Teismo posėdžio metu atsakovė, vadovaudamasi CPK 188 str. atsisakė nuo apklausos.
Atsiliepimas
Atsakovės A. V. atstovas advokatas Žygimantas Rutkauskas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad paskolos sutartis yra realinė ir galioja nuo to momento kai perduodami pinigai. Byloje yra keturi rašteliai iš kurių, vieną surašė ne pati atsakovė, tačiau rašteliuose nėra nurodyta pinigų perdavimo momento bei nėra bankinių pavedimų. Jis nurodė, kad ieškovė neperdavė sutartyje nurodytos sumos pinigų, o atsakovė jų negavo. Jo atstovaujamoji pripažįsta, kad yra parašiusi skolos lapelius, bet neigia paėmusi pinigus. Skolos rašteliai turi būti įforminti tinkama forma, todėl kyla abejonių dėl esančių raštelių turinio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis); nors paskolos sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau kiekviena sutarties šalių turi atskirą tikslą: paskolos gavėjas siekia gauti paskolą, kad ją panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo paskolos davėjo, turtinius interesus, o paskolos davėjas siekia suteikti paskolą ir (paprastai) gauti atlyginimą už paskolos suteikimą.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė A. V. pasiskolino iš ieškovės J. K. du kartus po 2000 Lt, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2009-06-08. Vieną iš sandorių atsakovė savo ranka surašė skolos raštelį, kurį pasirašė ji pati ir M. M. (9 b.l.). Kitą skolos raštelį surašė savo ranka ieškovė, kurį pasirašė atsakovė ir liudininkai M. M. ir B. S. ( 10 b.l.). Taip pat, ieškovė surašė skolos raštelį, kad ieškovė skolina atsakovei 20000 Lt iki 2009-06-22, kurį pasirašė ieškovė ir atsakovė (8 b.l.). Be to, atsakovė surašė skolos raštelį, kuriuo atsakovė pasiskolino 50000 Lt ir 10000 Lt sumas ir įsipareigojo grąžinti iki 2009-12-14. Skolos raštelį pasirašė atsakovė A. V. (7 b.l.) Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad skolos raštelyje (7 b.l.) užrašė 50000 Lt, tačiau realiai vietoj nurodytos sumos perdavė tik 35000 Lt, todėl laikytina, kad iš viso ieškovė atsakovei perdavė 69000 Lt, o ne 84000 Lt. Ieškovė teigia, kad šiais skolos rašteliais ji paskolino atsakovei skolos rašteliuose ir teismo posėdžio metu patikslintas sumas, o atsakovė teigia, kad pripažįsta, kad ji ir ieškovė pasirašė skolos raštelius, tačiau juose nurodytų sumų negavo.
Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įrodinėtinos aplinkybės ir jų įrodinėjimo naštos paskirstymas priklauso nuo to, iš kokių teisinių santykių yra kilęs ginčas. Nagrinėjamojoje byloje ginčas yra kilęs iš paskolos teisinių santykių. Esant paskolos teisiniams santykiams, kreditorė, reikalaujanti skolininkės įvykdyti prievolę, privalo įrodyti, kad paskola skolininkei buvo suteikta, t.y., kad pinigai pagal paskolos sutartį skolininkei buvo realiai perduoti (kadangi paskolos sutartis yra realinė), o skolininkė, kad pinigai jai perduoti arba, kad ji juos grąžino kreditorei.
Pagal LR CK 6.871 str. 1 d. paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, tačiau pagal minėto straipsnio 3 dalį rašytinės formos paskolos sutartimi pripažįstamas paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Paskolos sutarties dalyku pagal LR CK 6.870 str. 1 d. yra paskolos gavėjui nuosavybėn perduodami pinigai ar kiti rūšiniais požymiais apibrėžti suvartojamieji daiktai.
Iš pateiktų įrodymų matyti, kad tarp šalių buvo sudaryti skolos rašteliai, kurie pasirašyti abiejų šalių ir liudytojų. Atsakovės teiginiai, kad šalys pasirašė skolos raštelius tačiau realiai pinigų iš ieškovės negavo yra grindžiami tik atsakovės paaiškinimais ir teismas laiko juos nepagrįstais bei neįrodytais. Taip pat teismas vertina kritiškai ir atsakovės atsisakymą nuo apklausos teismo posėdžio metu. Kad pinigai buvo perduoti pasirašius skolos raštelius įrodo ieškovės paaiškinimai. Ji nuosekliai teismo posėdžio metu išdėstė aplinkybes kur ir kada, kokiomis kupiūromis perdavė pinigus atsakovei. Be to, jos nurodytas aplinkybes dėl pinigų perdavimo patvirtino ir liudytojas B. S., kuris nurodė, kad matė kaip ieškovė 3 kartus atsakovei perdavė pinigus, grynaisiais po 200 Lt kupiūromis atsakovės automobilyje. Iš esmės tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojos A. M. bei M. M., todėl teismui nėra pagrindo netikėti ieškovės išdėstytomis aplinkybėmis dėl realaus pinigų perdavimo fakto surašant skolos raštelius.
Taip pat šių liudytojų parašai yra nurodyti ir skolos rašteliuose. Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad ieškovė atsakovei skolino pinigus ne vieną kartą tęstiniu laikotarpiu visada pasirašant skolos raštelius. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė reikštų pretenzijas, jog pasirašant skolos raštelius nebuvo perduodami pinigai atsakovei, todėl nėra pagrindo netikėti, kad šalis šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė pasirašydavo keletą skolos raštelių ir ieškovė neperduodavo pinigų jai. Remiantis CK 6.875 str. paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, tačiau šia teise atsakovė nagrinėjamoje byloje nesinaudojo, todėl iš atsakovės veiksmų laikytina, kad atsakovė sutinka su faktu, kad pinigai pagal skolos raštelius buvo perduoti.
Teismas nagrinėdamas civilinę bylą sprendžia, ar labiau tikėtina, kad ieškovės įrodinėjami faktai buvo, ar, kad jų nebuvo. Remiantis tokia įrodymų vertinimo teisine logika, konstatavus, kad kitokių, ne paskolos, teisinių santykių buvimas tarp šalių neįrodytas, taip pat neįrodyta, kad paskolos sutartimis atsakovė pinigų faktiškai negavo, o ieškovei įrodžius pinigų perdavimą atsakovei, yra pagrindas teigti, kad labiau tikėtina, jog ieškovės įrodinėjamas faktas buvo, nei jo nebuvo.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 str.) nenustatytas kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ginčo šalių. Ieškovė skolos rašteliais, liudytojų parodymais įrodė pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą, atsakovė, priešingai, nepateikė įrodymų apie pinigų negavimą pagal skolos raštelius, todėl atsakovė privalo grąžinti pinigus ir skola priteistina iš atsakovės (CK 6.38, 6.873 str.).
Taip pat, iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-12-19, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (80 proc.), iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai). Ieškovė 2012-10-19 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (5 b.l.). Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 69000 Lt (šešiasdešimt devynis tūkstančius litų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 90 Lt (devyniasdešimt litų) žyminį mokestį – J. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 Lt (penkiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660) ir 1980 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt litų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 224 Lt (du šimtus dvidešimt keturis litus) išlaidas, antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630) , valstybei.
Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidas, teisinei pagalbai apmokėti - A. V., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.