Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-405-64/2010

Teisėjas Mindaugas Striaukas Proceso Nr. 1-41-1-00057-2010-2

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 214 str. 1 d laisvės atėmimu 1 metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2010-01-13 iki 2010-01-15.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. S. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis bendrininkaudamas su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padėjo pagaminti netikrą dokumentą, tai yra, nenustatytu laiku, ne anksčiau kaip 2010-01-01, bet ne vėliau kaip 2010-01-13, 17.30 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), netoli centrinio turgaus esančioje autobusų stotelėje ,, (duomenys neskelbtini)”, tiksli vieta nenustatyta, nenustatytiems asmenims pateikė priemones, tai yra savo fotonuotrauką, žinodamas, kad ji bus panaudota netikram dokumentui pagaminti, taip padėjo nenustatytiems asmenims pagaminti netikrą dokumentą - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), S. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, 2010-01-13 tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki minėtos datos 17.30 valandos, įgijo iš nenustatytų asmenų, ir laikė pas save iki 2010-01-13 dienos, 17.30 valandos, kuomet ją pateikė AB „Bankas (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), banko vadybininkei N. S. .

Be to, jis 2010-01-13 dieną apie 17.30 val. AB „Bankas (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikdamas banko vadybininkei N. S. netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, jai nurodė norintis sudaryti internetinės bankininkystės sutartį, taip pasikėsino įgyti elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t.y. PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tačiau dėl nuo A. S. valios nepriklausančių aplinkybių, jis nebaigė pradėtos nusikalstamos veikos, nes vadybininkė pastebėjo, kad jai pateikta asmens tapatybės kortelė yra netikra, todėl sutartis sudaryta nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. gynėjas savo apeliaciniu skundu, iš esmės, neginčija savo ginamojo kaltės padarius A. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas, tik prašo sušvelninti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, sušvelninti paskirtą subendrintą bausmę bei taikyti BK 75 str. nuostatas, t. y. atidėti bausmės vykdymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. S. praeityje turėjo psichinės veiklos sutrikimų, dėl ko jo gynėjas mano, jog minėtų nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis pilnai nesuvokė galimų pasekmių ir neturėjo akivaizdžiai suformuotos tiesioginės tyčios padaryti tas veikas. Tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o ir teisme A. S. teigė supratęs kuo yra kaltinamas, prisipažino kaltu, parodė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Abejones, ar A. S. nesuvokė savo daromų nusikalstamų veikų ir atsirasti galimų pasekmių paneigia nuteistajam atlikta specialisto išvada, kurioje, įvertinus A. S. nustatytas diagnozes (lengvą protinį atsilikimą, priklausomybės sindromą vartojant kelias psichotropines ir narkotines medžiagas), teismo psichiatrė - ekspertė davė išvadą, kad A. S. nusikalstamos veikos esmę suprato, aplinkybes prisimena, parodymus davė, jam teismo psichiatrinė ekspertizė netikslinga (b.l. 87, 89, 100). Be to, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nuteistasis pateikė medicininę pažymą, kurioje nurodyta, kad nuo 2010-09-02 iki 2010-09-11 A. S. buvo diagnozuota liga F06.32 kodu (duomenys neskelbtini). Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nekilo, o ir teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis nesuprato savo atliekamų nusikalstamų veiksmų ir jų esmės, priešingai, pats A. S. parodė, kad suprato, kad jam duotoje asmens tapatybės kortelėje yra nurodyti ne jo duomenys, kad elektroninės bankininkystės sutartį jis sudarys ne sau. Be to, nuteistasis turėjo galimybę atsisakyti vykdyti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytų asmenų prašymo sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, to nuteistais nepadarė. Taigi, pagrįstai A. S. , kaip pakaltinamas asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir privalo atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus įstatymo nustatyta tvarka.

Baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės apeliantui paskirtos nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmes už skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (A. S. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus), kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikalstamas veikas padarė suvokdamas savo neteisėtus veiksmus ir jų esmę, taigi nusikalto veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia, siekdamas materialinės naudos sau, t.y. savanaudiškais tikslais), nusikalstamų veikų stadijas (viena nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 2 d., nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje, kita veika, numatyta BK 214 str. 1 d. nutrūko pasikėsinimo stadijoje, šios veikos nepabaigė ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes banko filialo darbuotoja įtarusi, kad pateiktas asmens dokumentas yra netikras, neatliko nuteistojo pageidaujamos paslaugos – nesudarė elektroninės bankininkystės sutarties). Taip pat teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę – nors A. S. yra vedęs, tačiau santuokoje negyvena, yra neįgalus (nustatytas 30 procentų darbingumas), baustas administracine tvarka, nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau teistas 10 kartų, 2008-12-30 paleistas iš pataisos įstaigos, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Be to, teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už ankstesnius teistumus, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nusikaltimų recidyvą. A. S. nusikalstamas veikas padarė ne atsitiktinių aplinkybių pasėkoje, o veikdamas vieninga apibrėžta tyčia, nes turėdamas galimybę ir galėdamas atsisakyti daryti nusikalstamą veiką – panaudodamas kito asmens vardu išduotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jame nurodytus duomenis, sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, to daryti neatsisakė, suprato, kad tokie jo veiksmai bus neteisėti ir nusikalstami, siekė juos atlikti ir gauti už tai sutartą atlygį – 100 Lt. Pastebėtina, kad dalį sutarto atlygio nuteistasis iš nenustatytų asmenų gavo. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Į visas šias paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmes, apeliaciniame skunde nenurodyta.

Pastebėtina, kad aplinkybė, jog nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, negali būti pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia, nes į šią aplinkybę atsižvelgiama skiriant bausmę kaltam asmeniui (BK 54 str. 2 d 4 p., 57 str.). Taip pat apeliacinio skundo argumentas, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė esant sunkiai materialinei padėčiai, yra nepagrįstas. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė – BK 59 str. 1 d. 4 p. – pripažįstama, kai kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam yra nustatytas neįgalumas, jo paties teigimu jis gauna 370 Lt pašalpą, gyvena kartu su savo motina. Ši aplinkybė nurodyta tik apeliaciniame skunde, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. S. materialinė padėtis buvo itin sunki, dėl ko būtų pagrindas ryžtis daryti nusikaltimus.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė nusikaltimų recidyvą, o pagal BK 27 str. 1 d., asmuo padaręs nusikaltimų recidyvą yra laikomas recidyvistu, todėl tokiam asmeniui pagal BK 56 str. 1 d. nuostatą, už tyčinio nusikaltimo padarymą, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas byloje nenustatė aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nuteistajam neturėtų būti paskirtas laisvės atėmimas, tokių aplinkybių nenustatė ir bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, todėl daroma išvada, kad pagrįstai nuteistajam parinkta BK 214 str. 1 d. ir 300 str. 2 d. sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, tarp jų į tai, kad viena nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į tai, kad nuteistasis teisiamas 11 kartą, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, dėl ko yra laikomas recidyvistu, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo, charakterizuojamas neigiamai, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai A. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiais yra žymiai mažesnės nei BK 214 str. 1 d., 300 str. 2 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 214 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų (bausmės vidurkis būtų lygus 3 metams 1 mėnesių ir 15 dienų), o BK 300 str. 2 d. – laisvės atėmimas iki 4 metų (bausmės vidurkis būtų atitinkamai lygus 2 metams 1 mėnesiui ir 15 dienų). Iš skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmių matyti, kad A. S. paskirtos bausmės savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos, jų švelninti nėra pagrindo.

Subendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 str. 4 d. numatytą bausmių subendrinimo būdą – bausmių sudėjimą iš dalies, nes nusikalstamos veikos padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Iš nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės matyti, kad ji tik 3 mėnesiais yra griežtesnė už jam pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taikant bausmių subendrinimą iš dalies sudedant, subendrinta bausmė visada turi būti didesnė už griežčiausią iš paskirtų bausmių. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam BK 63 str. subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti A. S. paskirtos subendrintos bausmės taip pat nėra teisinio pagrindo.

Nors A. S. nuteistas už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus 1 metų 9 mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausme, dėl ko būtų formalus pagrindas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau BK 75 str. 1 d. numatyta teismo teisė laisvės atėmimu nuteistam asmeniui ne daugiau kaip trejiems metams atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, jo ankstesnių teistumų ir atsižvelgiant į tai, kad A. S. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdu, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant paskirtąją bausmę, t.y. neatidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. atmesti.