Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, Editai Marcinkevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., gim. (duomenys neskelbtini), Utenoje, gyv. (duomenys neskelbtini) Utena, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, neteistas, ir N. K., gim. (duomenys neskelbtini), Utenoje, gyv. (duomenys neskelbtini) Utena, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, neteistas, kaltinami pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamieji L. P. ir N. K. 2007 m. balandžio mėn. 24 d. apie 21 val. 45 min., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Aušros g. 26 namo, Utenos m., veikdami bendrininkų grupėje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką - L. P. be priežasties sudavė du kartus nukentėjusiajam A. A. koja į galvos sritį ir padarė jam nosies nugarėlės nubrozdinimą, kairės akies viršutinio voko kraujosruvą, smakro kairės pusės kraujosruvą ir nubrozdinimą, taip nukentėjusiajam A. A. nežymiai sutrikdydamas sveikatą, N. K. vieną kartą ranka bei L. P. penkis kartus koja iš chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam V. K. į galvą, sunkiai sutrikdydami nukentėjusiajam V. K. sveikatą - padarydami jam kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, dėl ko buvo suspaustos galvos smegenys ir V. K. neteko dalies darbingumo.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai.

Kaltinamasis L. P. pagal pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su N. K. ėjo iš parduotuvės “Norfa”. Buvo neblaivūs. Pamatę iš paskos einančius nukentėjusiuosius A. A. ir V. K., be jokios priežasties juos sumušė. Blaivūs taip nebūtų pasielgę. Nepamena, kad nukentėjusieji kaltinamuosius būtų provokavę. Iš pradžių L. P. sudavė koja du kartus į galvą A. A., o N. K. vieną kartą sudavė ranka į galvą V. K.. Po to L. P. pribėgo prie V. K. ir spyrė jam koja į galvą apie penkis kartus. Kiek tiksliai sudavė smūgių- nepamena. Tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte, galėjo suduoti. V. K. po jam suduotų smūgių neparkrito, stovėjo palinkęs, bėgo kraujas. Kartu iš parduotuvės ėjęs liudytojas A. M. buvo šalia, bet muštynėse nedalyvavo.

Kaltinamasis N. K. pagal pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino dalinai. Jis parodė, kad su L. P. ir A. M. ėjo iš parduotuvės. Iš paskos ėjo nukentėjusieji. Kaltinamieji be pagrindo užsipuolė nukentėjusiuosius, pagalvoję, kad nukentėjusieji juos seka. A. M. konflikte nedalyvavo. Kaltinamieji iš anksto nesitarė ir neplanavo, kaip elgsis, savaime taip išėjo, jog L. P. trenkė A. A., o N. K. ranka trenkė V. K., pataikė jam į nosį, ėmė bėgti kraujas. Tuomet prie V. K. prišoko L. P. ir sudavė koja V. K. apie du kartus į galvą, pataikė gal į žandą. N. K. kaltę pripažįsta dalinai, nes nemano, jog nuo vienintelio jo suduoto V. K. smūgio galėjo kilti tokios pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas, nes V. K. sudavė ne iš visų jėgų, o po smūgio nukentėjusysis nenugriuvo. Savo veiksmus N. K. vertina blogai, jokio išankstinio tikslo neturėjo, muštynės buvo neplanuotos. Atsiprašo nukentėjusių.

Nukentėjusysis V. K. parodė, jog su A. A. nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Ten buvo kilęs nedidelis konfliktas su neblaiviais kaltinamaisiais N. K. ir L. P.. Nukentėjusieji kaltinamųjų neprovokavo. Grįžtant iš parduotuvės, kaltinamieji jų palaukė priešakyje, paprašė cigarečių, o nukentėjusiesiems cigarečių neturint, ėmė mušti. Vienas kaltinamųjų sudavė V. K. į veidą, smūgis buvo stiprus ir nukentėjusįjį „ atjungė“, t.y., kas vyko po šio smūgio, nukentėjusysis V. K. nepamena. Po įvykio 7 paras buvo komoje, ligoninėje buvo gydomas apie 3 mėnesius, dabar nuolat svaigsta galva, dingsta atmintis, vienas mieste pasiklysta, liko nedarbingas. Iki įvykio jis dirbo statybose įvairius fizinius darbus.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad N. K. ir L. P. įvykio dieną buvo neblaivūs, elgėsi iššaukiančiai. Bendrabutyje jie numušė pašto dėžutę, o vakare susitikus juos parduotuvėje, elgėsi priekabiai. L. P. pastūmė V. K., A. K. mėtė ant žemės pinigus. Išėję iš parduotuvės, A. K. ir L. P. palaukę nukentėjusiųjų, vėl prikibo, prašė cigarečių, pinigų, iškoneveikė. Po to L. P. A. A. pastūmė, koja spyrė jam į veidą, antru smūgiu spyrė į smilkinį. Ką tuo metu darė N. K., A. A. nematė. Po to matė, kaip L. P. 5 kartus koja smogė V. K. į veidą. V. K. nenugriuvo, susilenkė, tačiau jam bėgo kraujas, namo jį reikėjo vesti. Parėjus į bendrabutį, A. A. nuvedė kruviną V. K. į vonią, prausiantis V. K. suklupo, alkūnėmis atsirėmė į vonios dugną ir prarado sąmonę. Prieš prarasdamas sąmonę V. K. jau nebesiorientavo kur esąs. Tuomet A. A. per V. K. sūnų iškvietė D. K.. Vonioje V. K. galvos nesusitrenkė.

Liudytoja D. K. parodė, kad vakare sūnus atėjo ir pasakė, jog tėtei bėga kraujas iš nosies. D. K. nunešė jam rankšluostį, padavė ir išėjo. Bendrabučio vonioje prie V. K. buvo A. A.. V. K. buvo pasilenkęs ties juosmeniu per vonios kraštą ir kriokė. D. K. pagalvojo, kad jis miega. Po to su G. G. pargabeno V. K. į butą. Su V. K. oficialiai išsiskyrę, bet gyvena kartu, veda bendrą ūkį. D. K. po įvykio slaugė jį ligoninėje. Po įvykio V. K. buvo komos būsenoje, po to buvo dalinai paraližuotas. Dabar jis vienas nesusiorientuoja aplinkoje, reikia jį vedžioti, dirbti negali. Daugiausia rūpesčių dėl jo traumos teko jai. Iki įvykio V. K. neretai vartodavo alkoholinius gėrimus, būdavo epilepsijos priepuolių, tačiau su pertrūkiais dirbdavo statybose. Po šio įvykio su V. K. sunku bendrauti, juo reikia rūpintis, sumažėjo šeimos pajamos ir galimybės, D. K. vienai tenka didelė rūpesčių našta, turėjo išlaidų, susijusių su V. K. gydymu po šio sumušimo, todėl prašo priteisti iš kaltinamųjų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Liudytoja G. G. parodė, kad 2007-04-24 vakare, apie 21.00 valandą, pas ją į butą atėjo D. K. ar jos sūnus A. ir pasakė, kad V. K. įvirtęs į vonią, reikia padėti parvesti jį į kambarį. Vonioje matė, kad V. K. pasilenkęs kabojo ant vonios krašto, buvo kruvinas, rėmėsi į vonią ties juosmeniu. Liudytoja G. G. padėjo nuvesti V. K. į kambarį. Iš karto gydytojo nekvietė, galvojo, kad V. K. miega. Ryte iškvietė greitąją pagalbą, jam buvo nustatyta koma. Iki šios traumos V. K. dirbo statybose.

Liudytojas A. M., parodė, kad netoli “Norfos” parduotuvės buvo konfliktas, kuriame dalyvavo kaltinamieji, jis pats nuėjo tolyn.

Liudytojas A. L. parodė, jog įvykio dieną L. P. su draugu gėrė alkoholinius gėrimus, o sekančią dieną liudytojas sužinojo, jog jie tądien užpuolė žmogų.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir priedų, matyti, kad dalyvaujant nukentėjusiajam A. A. apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta automobilių stovėjimo aikštelėje prie Aušros g. 26 gyvenamojo namo. ( T.1, b. 1. 9-13 )

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog kaltinamasis L. P. parodymų patikrinimo metu parodė A. A. ir V. K. sumušimo vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, prie Aušros g. 26 gyvenamojo namo, Utenos m. (T.1, b. 1. 101-103 ).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog kaltinamasis N. K. parodymų patikrinimo metu parodė vietas automobilių stovėjimo aikštelėje prie Aušros g. 26 namo, Utenos m., kur jis dešine ranka smūgiavo V. K. į galvos sritį bei kur L. P. sudavė kelis smūgius A. A. ir po to V. K.. (T.1, b. 1. 160-163 ).

Iš specialisto išvadų Nr. G2701/07(01), Nr. G6265/07(01), bei ekspertizės akto Nr. EKG 108/08/ (01) matyti, kad V. K. padaryta kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, kuri suspaudė galvos smegenis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje, paveikus galvą, 2007-04-24. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. (T.1, b.l. 29, 32, 37-42)

Iš 2007-04-25 specialisto išvados Nr. 205/07(08), matyti, kad A. A. padaryti sužalojimai nosies nugarėlės nubrozdinimas, kairės akies viršutinio voko kraujosruva, smakro kairės pusės kraujosruva ir nubrozdinimas, kurie priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. ( b.l. 23 )

Motyvuojamoji dalis

Iš visumos šių įrodymų matyti, jog 2007-04-24 vakare kaltinamieji L. P. ir N. K. nukentėjusiuosius A. A. ir V. K. sutiko parduotuvėje “Norfa”. Nukentėjusiųjų A. A. ir V. K. parodymai patvirtina, kad kaltinamieji elgėsi iššaukiančiai. Kaltinamieji L. P. ir A. K. buvo neblaivūs, ką patvirtina liudytojo A. L., nukentėjusiųjų V. K. ir A. A. bei pačių kaltinamųjų parodymai. L. P. ir N. K., palaukę netoliese Aušros g. iš parduotuvės išėjusių nukentėjusiųjų V. K. ir A. A., prikibo prie jų, reikalaudami cigarečių. Nukentėjusieji kaltinamųjų muštynėms neprovokavo, tą patvirtina sutampantys nukentėjusiųjų ir bei pačių kaltinamųjų parodymai, tačiau kaltinamieji be jokios rimtesnės dingsties ėmė nukentėjusiuosius mušti. Iš nukentėjusiųjų A. A. ir V. K. bei kaltinamųjų L. P. ir N. K. parodymų visumos nustatyta, jog L. P. 2 kartus koja smūgiavo A. A. į galvą , o N. K. vieną kartą ranka trenkė V. K. į galvą, po to L. P. dar sudavė V. K. į galvą 5 kartus koja. Iš teismo medicinos specialisto išvadų ir ekspertizės akto duomenų matyti, jog dėl sužalojimų galvos srityje A. A. buvo padarytas nežymus, o V. K. – sunkus sveikatos sutrikdymas. Sugretinus teismo medicinos specialistų išvadų bei ekspertizės akte nustatytus duomenis apie A. A. bei V. K. padarytų sužalojimų padarymo laiką, lokalizaciją, padarymo mechanizmą bei nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų parodymus apie tai, kaip 2007-04-24 vakare, suduodami nukentėjusiesiems smūgius į galvas, kaltinamieji sumušė nukentėjusiuosius, nekyla abejonių, kad minėtus sužalojimus A. A. padarė būtent L. P., o V. K.- N. K. ir L. P.. Duomenų, kad nukentėjusieji aptariamu laiku būtų sužaloti ar susižaloję esant kitokioms aplinkybėmis, byloje nėra. Iš teismo medicinos ekspertizės akto matyti, jog V. K. 2007-04-02 buvo susižalojęs epilepsijos priepuolio metu, tačiau sužalojimai, kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu, jam padaryti ne tuomet, o netrukus prieš patenkant į Utenos ligoninę, arba, kaip nurodyta specialistų išvadose – 2007-04-24, t.y, įvykio dieną.

L. P. ir A. K. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje priešais gyvenamąjį namą, kitų asmenų akivaizdoje, matant liudytojui A. M., be dingsties užsipuolę nukentėjusiuosius A. A. ir V. K., juos sumušė, L. P. padarė A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamųjų veiksmai mušant nukentėjusiuosius vertintini įžūliais, šias veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes prieš asmenis viešoje vietoje be dingsties pavartotas grubus fizinis smurtas bei sužaloti nekentėjusieji. Kilusi situacija neabejotinai rodo, jog nejaukiai pasijuto ir su kaltinamaisiais bendravęs bei kartu iš parduotuvės ėjęs A. M., nes prasidėjus smurtavimui, jis iš įvykio vietos pasišalino, kaip nurodė - “ėjau ir nuėjau”. Šios kaltinamųjų L. P. ir A. K. veikos atitinka BK 284 str. 1d. numatytą nusikaltimą.

Kadangi kaltinamieji L. P. ir N. K., mušdami nukentėjusiuosius, ne tik pažeidė viešąją tvarką, bet be rimtesnės dingsties, t.y., iš chuliganiškų paskatų abu bendrais veiksmais tyčia V. K. sunkiai sutrikdė sveikatą, ši L. P. ir N. K. veika atitinka dar ir BK 135 str. 2d. 8p. numatytą nusikaltimą. Abu kaltinamieji sumušdami V. K., veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi, girti, iš chuliganiškų paskatų mušdami nukentėjusiuosius, padarinių savo sąmonėje nedetalizavo, o tik bendrai numatė. Abu kaltinamieji norėjo sumušti nukentėjusiuosius, t.y., juos sužaloti, vienodai norėdami bet kurio iš galimų sumušimo padarinių atsiradimo. N. K. ir L. P., būdami pakaltinami, mušė V. K. smogdami jam smūgius į galvą - žmogaus kūno dalį, kur yra svarbūs gyvybiniai centrai. Todėl neabejotina, jog abiejų kaltinamųjų - ir N. K., ir L. P. tyčia apėmė ir galimą sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.

Atmestini kaltinamojo N. K. teiginiai, jog jis savo veiksmais sunkaus sveikatos sutrikdymo V. K. nepadarė.

Iš teismo medicinos ekspertizės akto matyti, jog kraujosrūva po kietuoju galvos smegenų dangalu V. K. padaryta kietu buku daiktu, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje, bet nei pagal tai, kuo suduotas smūgis – ranka ar koja, nei pagal smūgio lokalizaciją, negalima nustatyti, ar tai padaryta L. P. ar N. K. smūgiu. ( T.1, b.l. 42). Tačiau byloje nėra duomenų, jog sužalojimas, kuriuo buvo sunkiai sutrikdyta V. K. sveikata, padarytas vienu vieninteliu smūgiu. Ekspertai nurodo buvus ne vienintelį, o “mažiausiai vieną” trauminį poveikį į galvos sritį, sukėlusį minėtas pasekmes. Tai iš esmės atitinka byloje nustatytas aplinkybes- byloje neginčytinai nustatyta, jog V. K. į galvą buvo suduoti 6 stiprūs smūgiai – vieną sudavė N. K. ir penkis L. P.. Nukentėjusysis V. K. parodė, jog buvo “atjungtas”, t.y., jam aptemo akyse ir toliau nieko neprisimena, po pirmojo, t.y., N. K. į galvą suduoto stipraus smūgio. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, jog iš karto po to koja į galvą penkis kartus nukentėjusiajam stipriai smūgiavo L. P.. Iš ekspertizės akto matyti, jog kraujo išsiliejimas V. K. po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo įvykti nuo smūgio į bet kurią galvos ( įskaitant veidą) sritį, sudavus tiek koja, tiek ranka ( T.1, b.l. 42). Todėl konstatuotina, jog šis sužalojimas V. K. padarytas nuo visumos N. K. ir L. P. smūgių, kuriuos veikdami bendrininkų grupėje jie įvykio metu sudavė į V. K. galvą.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis V. K. prašė priteisti iš kaltinamųjų L. P. ir N. K. 100.000 litų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis A. A. 5.000 litų neturtinės žalos atlyginimo, civilinė ieškovė D. K. 50.000 litų neturtinės ir 547,88 lito turtinės žalos atlyginimo, prokuroro ieškiniu, ginant Valstybinės ligonių kasos interesus, prašoma priteisti iš kaltinamųjų solidariai 2758,40 lito V. K. gydymo išlaidų.

L. P. ir N. K. ieškinius pripažįsta dalinai, nes mano, kad ieškovams turėtų būtų priteistos mažesnės sumos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įrodyta, jog abu kaltinamieji tyčiniais bendrais nusikalstamais veiksmais sunkiai sutrikdė V. K. sveikatą, sukeldami pavojų jo gyvybei. Nukentėjusysis patyrė komos būklę, buvo dalinai paraližuotas, liko nedarbingas, pablogėjo bendravimo galimybės, labai sumažėjo jo galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą. Nors bylos duomenimis V. K. turėjo sveikatos problemų ir anksčiau, tačiau iki šio nusikaltimo buvo darbingas, dirbo fizinį darbą statybose. V. K. tik (duomenys neskelbtini) metai, tačiau jis faktiškai dirbti nebegali. V. K. buvo nustatytas 20%, o nuo 2008-09-15 - 35% darbingumo lygis. Iš D. K. parodymų matyti, jog po šio sužalojimo jis nevisiškai savarankiškas, tam tikrais atvejais reikalinga kito asmens pagalba. Atsižvelgus, į pasekmes, kad žala padaryta bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais, kad kaltinamieji yra jauni ir darbingi asmenys, V. K. prašoma priteisti neturtinė žalos atlyginimo suma nėra per didelė, ją kaltinamieji turi atlyginti solidariai.

Nors D. K. ir V. K. oficialiai yra išsituokę, tačiau faktiškai gyvena kartu ir yra šeimos nariai, veda bendrą ūkį, kartu augina nepilnamečius vaikus. Dėl V. K. sužalojimo D. K. patyrė sunkių išgyvenimų, turi juo rūpintis, jai tenka didesnė našta išlaikant šeimą bei rūpinantis nepilnamečiais vaikais, sumažėjo šeimos galimybės, ji turėjo papildomų išlaidų V. K. gydymo metu. BPK 109 str. numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Dėl V. K. sužalojimo D. K. patyrė turtinės bei neturtinės žalos, todėl žala jai turi būti atlyginta. Šiuo nusikaltimu didesnė neturtinė žala padaryta V. K., nes jam negrįžtamai sutrikdyta sveikata su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Kaltinamieji jam turės atlyginti nemažą žalos sumą. D. K. padaryta žala pasireiškia ne sveikatos praradimu, bet pergyvenimais, papildomais rūpesčiais, galimybių sumažėjimu ir pan., todėl jos prašoma priteisti suma, vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais mažintina iki 20000 litų. Šią žalą solidariai turi atlyginti L. P. ir N. K..

Kadangi kaltinamieji bylos nagrinėjimo metu atlygino 547,88 litų turtinės žalos, todėl priteisti ieškovei D. K. šią sumą nebėra pagrindo.

Dėl tyčinių nusikalstamų L. P. veiksmų - sumušimo, nukentėjusysis A. A. patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, bei sveikatos sutrikdymą, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo L. P.. Atsižvelgus, kad žala padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais, tačiau sunkesnių pasekmių nesukėlė, jo prašoma priteisti suma, vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais, mažintina iki 3000 litų.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl N. K. ir L. P. padarytų sužalojimų V. K. 2007-04-25 buvo gydomas VšĮ Utenos ligoninė, jo gydymo išlaidos sudarė 2758,40 lito, šias išlaidas apmokėjo Valstybinės ligonių kasa. Todėl prokuroro ieškinys Valstybinės ligonių kasos naudai pagrįstas ir, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 str. 1 dalies bei 6.280 str. nuostatomis, tenkintinas.

Dėl bausmių paskyrimo.

Skiriant bausmes A. K. ir L. P. atsižvelgiama, jog jie padarė du tyčinius nusikaltimus: labai sunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2d. 8p., sukėlusį sunkias ir nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą bei žymios dalies darbingumo praradimą. Veika tyčinė, padaryta be rimtesnės dingsties, iš chuliganiškų paskatų. Antrasis nusikaltimas nesunkus.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės - dalinai atlygino nukentėjusiesiems žalą. Abu kaltinamieji prisipažįsta nusikaltę ir gailisi. A. K. pripažįsta padaręs jam inkriminuojamus veiksmus, nesutinka tik su inkriminuojamu pasekmių įvertinimu. Todėl tai nėra kliūtis taikyti minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

A. K. neteistas, dirbantis, gerai charakterizuojamas darboviečių vadovų. Buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Yra pagrindo konstatuoti, jog nusikaltimus padarė atsitiktiniai. Juos darant buvo mažiau aktyvus bendrininkas. Įvertinus padarytas veikas bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, A. K. mažesnį kaip bendrininko aktyvumą bei asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis, pagal BK 135 str. 2d. 8 p. jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau švelnesnė už sankcijos vidurkį, o pagal BK 284 str. 1d. kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui skirtinas areštas.

L. P. dirbantis, gerai charakterizuojamas darboviečių vadovų. Neteistas, tačiau aiškiai linkęs daryti teisės pažeidimus – baustas administracinėmis nuobaudomis už girto pasirodymą viešoje vietoje, nedidelį chuliganizmą, be to anksčiau kaip nepilnametis pagal BK 93 str. kitoje byloje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikalto būdamas nepilnamečiu, tačiau darydamas inkriminuojamas veikas buvo aktyvesnis bendrininkas. Skiriant bausmę L. P. atsižvelgiama į padarytas veikas bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, taip pat ir į didesnį jo kaip bendrininko aktyvumą nusikalstant. Pagal BK 135 str. 2d. 8p. jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė už sankcijos vidurkį. Kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui pagal BK 284 str. 1d. skirtinas areštas.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

L. P. pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2d. 8p. ir BK 284 str. 1d. bei nubausti:

- pagal BK BK 135 str. 2d. 8p. laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 284 str. 1d. areštu 40 parų.

Taikyti BK 63 str. 5d. 1 ir 2p. ir bausmes subendrinti apimant bei skirti subendrintą laisvės atėmimo 4 metams bausmę atlikti pataisos namuose.

N. K. pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2d. 8p. ir BK 284 str. 1d. bei nubausti:

- pagal BK BK 135 str. 2d. 8p. laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 284 str. 1d. areštu 30 parų.

Taikyti BK 63 str. 5d. 1 ir 2p. ir bausmes subendrinti apimant bei skirti subendrintą laisvės atėmimo 3 metams bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią L. P. ir N. K. skaičiuoti nuo vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikotarpius: L. P. - nuo 2007-04-25 iki 2007-05-11, N. K. nuo 2007-04-25 iki 2007-04-27.

Kardomąsias priemones: L. P. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, N. K. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus - L. P. drabužius ir batus ( T.1, b.l. 81-85) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. P..

Priteisti iš L. P. ir N. K. solidariai atlyginti V. K. 100.000 litų neturtinės žalos, D. K. – 20.000 litų neturtinės žalos, Valstybinei ligonių kasai – 2.758,40 lito V. K. gydymo išlaidų, iš L. P. priteisti A. A. 3.000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos per šį teismą paduodant apeliacinį skundą gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.