Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-12697-471/2021, pagal R. G. ir J. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą, nepašalinus prašymo trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl prašymo laikymo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui, nepašalinus trūkumų

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

12. CPK 115 straipsnis numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys).

13. CPK 135 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.

14. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, Civilinis kodeksas) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalį prašyme nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, be duomenų, nurodytų šio CPK 135 straipsnyje, turi būti nurodyta: 1) sutuoktinių gimimo metai; 2) ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos; 3) priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo; 4) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis); 5) reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo.

15. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

16. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas). Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-916/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013).

17. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį sprendė, kad pareiškėjai pašalino nurodytus trūkumus iš dalies, kadangi nepateikė duomenų apie turimą santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį registruotiną turtą, kai prašyme nutraukti santuoką nurodė, kad visas turtas, priklausantis pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra padalintas sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nurodyta, kad šalys santuokoje įgyto nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi.

18. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi nustatydamas terminą trūkumams šalinti nenurodė, kad yra nustatyti neatitikimai tarp prašyme ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytų aplinkybių dėl sutuoktinių santuokos metu įgyto registruotino turto. Pažymėtina, kad teismas sprendimu nutraukdamas santuoką tvirtina šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ne prašyme nurodytas aplinkybes. Kilus abejonėms ar pareiškėjai turi santuokos metu įgyto registruotino turto, teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, turi galimybę gauti ir naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

19. Atsižvelgiant į tai, kad teismai yra VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“ ir kitų viešų registrų duomenų gavėjai, ir pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus, turi galimybę ir pats gauti duomenis tiesiogiai iš jam prieinamų viešųjų registrų, bei galėjo pats tiesiogiai gauti duomenis apie sutuoktinių santuokos metu įgytą registruotiną turtą (CPK 198 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnis).

20. Pažymėtina, kad prašymo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o prašymo pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas. Prašymo priėmimo stadijoje iš pareiškėjų negali būti reikalaujama, kad jie pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius pareiškėjams įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau prašymo priėmimo stadijoje, pareiškėjams galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, jei pareiškėjai, teikdami prašymą, tokiais įrodymais nedisponuotų.

21. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai, kuriuos teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti iš esmės yra nukreipti į aplinkybių, sudarančių prašymo dalyką, įrodinėjimą. Šiuo atveju šių įrodymų nepateikimas prašymo priėmimo stadijoje neužkerta kelio priimti pareiškėjų prašymą ir jį nagrinėti iš esmės bei priimti byloje atitinkamą procesinį sprendimą. Tai, ar pareiškėjai pagrindė jų prašymo pagrindą sudarančias aplinkybes, lems tik tai, ar pareiškėjų materialus teisinis reikalavimas byloje bus patenkintas ar ne. Pastebėtina, kad įrodymų pakankamumo ir tinkamumo klausimas nėra vertinamas prašymo priėmimo stadijoje, todėl vien tai, kad pareiškėjai šiuo atveju galimai pateikė nepakankamus įrodymus prašymui pagrįsti, savaime neužkerta kelio jų prašymą priimti ir jį nagrinėti iš esmės.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybes apie pareiškėjų turimą santuokos metu įgytą registruotiną turtą, pirmosios instancijos teismas, turi galimybę pasiaiškinti atsižvelgęs į CPK 540 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti CK 3.54 straipsnyje numatyta tvarka, išskyrus nurodytas išimtis, byla gali būti sustabdoma ir kt., todėl ir žodinio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus netikslumams ar trūkumams yra galimybė juos pašalinti, ar nustatyti terminą trūkumas šalinti. Paaiškėjus, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė netikslius ar neteisingus duomenis, ar sutarė dėl sąlygų neatitinkančių faktinės padėties, tikslinga nustatyti pakartotinai terminą trūkumas šalinti ir tvirtinti sutartį tik tuo atveju jei ji atitinka įstatymų reikalavimus ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimo, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjams trūkumų nepašalinus, prašymas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjams.

23. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną atskirajame skunde nurodytą argumentą. Šiuo atveju įvertinus bylos esmę, minėtas CPK nuostatas, teismo nutartyje, atskirajame skunde nurodytus argumentus, padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta iš esmės dėl ko prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, spręstina, kad dėl kitų skundo argumentų nėra tikslinga atskirai bei plačiau pasisakyti.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė prašymo trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų R. G. ir J. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjams.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.