- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- ATP-342-579/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01177-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Advokatai
- Romualdas Drakšas
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. atstovo advokato Romualdo Drakšo apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu A. M. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 187 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 550 Lt bauda už tai, kad 2013-08-06 apie 21 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo fiziniais veiksmais pasipriešino jiems pavestas viešos tvarkos saugojimo pareigas atliekantiems policijos pareigūnams A. Č. ir A. B., kurie, vadovaudamiesi LR Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d., ėmėsi veiksmų kelių eismo taisyklių pažeidimus padariusį ir bėgusį pažeidėją sulaikyti ir įsodinti į tarnybinį policijos automobilį, A. M., vengdamas sulaikymo, pasipriešino policijos pareigūnams, suduodamas pareigūnui A. B. per ranką ir jį stumdamas.
Teismas pažeidėjo kaltę grindė policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, konstatuodamas, kad jomis abejoti nėra pagrindo. Liudytojo E. K. parodymus teismas vertino kritiškai, kadangi šie buvo prieštaringi, taip pat neatitiko kito liudytojo, pažeidėjo ir policijos pareigūnų nurodytų aplinkybių. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. M. atstovas advokatas Romualdas Drakšas prašo panaikinti skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimą ir administracinę bylą A. M. nutraukti. Skunde teigiama, kad pagal LVAT praktiką būtinojo reikalingumo teisėtumui reikalingos penkios sąlygos: 1) gresiantis pavojus, 2) pavojus turi būti realus, 3) šis pavojus turi būti akivaizdus, 4)pavojus negali būti pašalintas jokiomis kitomis priemonėmis, 5) padaryta žala mažiau reikšminga nei išvengtoji. Teigiama, kad šiuo atveju, A. M. veiksmai atitinka šias sąlygas: buvo realus ir akivaizdus pavojus A. M. anūkams, jis siekė išgelbėti juos savo jėgomis, nesuvokdamas tuo metu jokių alternatyvių galimybių, žala, kurios siekta išvengti (mažamečių vaikų laisvė) yra žymiai reikšmingesnė nei padaryta. Taigi, A. M. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl taikytinas ATPK 17 str.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys A. M. paaiškinimą: A. P., O. M. pranešimas dėl pasikėsinimo pagrobti vaikus ir Alytaus apskrities VPK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau teismas savo nutarime apie juos neužsiminė, nors prie bylos prijungė.
Nevertindamas būtinojo reikalingumo buvimo fakto, teismas priėmė neteisingą nutarimą.
Skunde pabrėžiama, kad policijos pareigūnai patys elgėsi neteisėtai. Pagal LR Policijos įstatymo 21 str. policijos pareigūnai, sužinoję apie daromą nusikalstamą veiką, privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Policijos pareigūnai sulaikydami A. M. skubantį gelbėti savo anūkus ir nesiimdami jokių priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, galėjo sąlygoti labai sunkių pasekmių atsiradimą, kurių išvengta tik dėl aktyvių kitų asmenų veiksmų. Skunde teigiama, kad pagal LR Konstitucinio teismo praktiką pareigūnas, nevykdantis policijos pareigūno pareigos, tuo pat metu negali duoti asmeniui privalomų teisėtų nurodymų ir reikalavimų.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su pateiktu skundu. Jame teigiama, kad apeliantas prieštarauja pats sau vertindamas grėsusio pavojaus realumą ir akivaizdumą, kadangi juos grindžia Alytaus apskrities VPK nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis atsisakymas rodo, kad pavojus nebuvo nei realus, nei akivaizdus. Nurodymas, kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, apeliantas taip pat neteisus, kadangi įvykis įvyko mieste, kur iškviesti policijos patrulių ekipažą nėra jokių problemų. A. M. teigimas, kad jis nesuvokė kitų alternatyvų nei veikti pačiam, neatitinka kiekvieno pilnamečio veiksnaus asmens suvokimo, kad sužinojus apie daromą nusikalstamą veiką reikia kviesti policiją. Teigimas, kad padarytoji žala yra mažesnė nei išvengtoji, taip pat neteisingas, kadangi barnio namuose tarp giminaičių, negalima laikyti reikšmingesniu už nesaugų transporto priemonės vairavimą. Nurodoma, kad nukentėjusiųjų policijos pareigūnų teigimu, apie grobiamus anūkus A. M. pasakė tik jau būdamas sulaikytas ir sėdėdamas policijos automobilyje. Taip pat pažymima, kad apeliantas nutyli, jog į įvykio vietą buvo atvykę ir daugiau policijos ekipažų. Teiginys, kad nesilaikoma Konstitucinio teismo praktikos, šiai situacijai negali būti taikomas. Teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl prašoma skundo netenkinti ir palikti galioti 2014-02-06 Alytaus apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
A. M. atstovo advokato Romualdo Drakšo skundas tenkinamas iš dalies.
Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pažeidė LR ATPK 257 straipsnio bei 284 straipsnio nuostatas, nutarimą priėmė išsamiai neištyręs bei neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyrus byloje esančių įrodymų bei neįvertinus jų pagal ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles.
Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo A. M. tiek ikiteisminėje pažeidimo tyrimo stadijoje (b. l. 5), tiek ir teisme (b. l. 36) teigė, kad jis pasipriešino pareigūnams dėl būtinojo reikalingumo, t. y. dėl to, jog skubėjo gelbėti anūkus, nes turėjo žinių, kad juos ketinama pagrobti. Pareigūnai A. Č. (b. l. 37) bei A. B. (b. l. 38-39) taip pat parodė, jog A. M. iš tiesų apie tokias aplinkybes minėjo, patys apie tai informavo budėtoją, buvo atsiųsti patruliai. Kad prie A. M. dukros namų buvo susirinkę nemažai žmonių, buvo ir užsieniečių, kurie ne visai draugiškai buvo nusiteikę, parodė ir liudytojai E. K. (gretimo namo kaimynas) bei N. M. (A. M. sūnus). Pareigūnai A. Č. bei A. B. patys matė susibūriavusius žmones prie (duomenys neskelbtini) namo. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog prie A. M. dukros namų buvo konfliktinė situacija, tačiau byloje neišaiškinta ir neaptarta, ar iš tiesų ta situacija buvo grėsminga, kėlė realią grėsmę, kad A. M. anūkai gali būt išvežti prievarta, jeigu taip, ar A. M. apie tai žinojo iki jį sulaikant pareigūnams, nes, kaip matyti iš A. B. parodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija dėl anūkų grobimo galėjo kilti po to, kai kriminalinės policijos viršininkui M. pabendravus su A. M. giminaičiais, A. M. sūnus priėjo prie A. M. ir su juo pabendravo nesuprantama kalba. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nepatarė, neįvertino šių A. B. parodymų. Neišaiškinus aplinkybių dėl to, ar iš tiesų buvo bent kiek realus pagrindas manyti apie grėsmę A. M. anūkams, ar pavojus buvo realus ir akivaizdus, ar apie konfliktą ir šią grėsmę A. M. žinojo iki pasipriešinant policijos pareigūnams, ar pavojus negalėjo būti pašalintas jokiomis kitomis priemonėmis, ar padarytoji žala mažiau reikšminga nei išvengtoji, byloje negali būti priimtas pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas sprendimas. Šios aplinkybės yra reikšmingos bylai, nes nustačius, jog veika padaryta dėl būtinojo reikalingumo, toks veikimas nelaikomas administraciniu teisės pažeidimu ir už jį administracinė atsakomybė nekyla (ATPK 17 str.)
Pažymėtina, jog ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, nes išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius sudarančias aplinkybes yra teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga. Teismas negali būti tik pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neišaiškino bylai teisingai išspręsti reikšmingų esminių aplinkybių, neišsamiai ir nepilnai ištyrė surinktus įrodymus, jų visumą, netinkamai juos vertino. Tuo buvo pažeistos ATPK 257 straipsnio ir 284 straipsnio normos, t.y. padarytas esminis procesinių normų pažeidimas, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimas panaikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
A. M. atstovo advokato Romualdo Drakšo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarimą A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.