Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja, pavaduojanti teismo pirmininką, Natalja Zelionkienė, susipažinusi su pareiškėjo V. G. skundu atsakovams V. G. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo prašymui atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti,

Aprašomoji dalis

nustatė

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. G. skundas, kuriuo prašoma: 1) atnaujinti terminą V. G. prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. G. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti; 2) iš dalies panaikinti Kauno apskrities 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 52/23519 1 punktą, dalyje dėl 0,835 ha grąžinimo natūra V. G.; 3) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti pareiškėjui V. G. 0,835 ha buvusio savininko J. G. iki nacionalizacijos valdytos žemės (duomenys neskelbtini).

Dėl teismo nustatyto termino skundo trūkumams pašalinti pratęsimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti (ABTĮ 65 str. 1 d.).

Dėl termino atnaujinimo skundui paduoti dėl Kauno apskrities 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 52/23519 dalinio nuginčijimo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui 0,835 ha buvusio savininko J. G. iki nacionalizacijos valdytos žemės (duomenys neskelbtini).

V. G. prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Kauno apskrities 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 52/23519 dalinio nuginčijimo. Nurodo, kad apie ginčijamą sprendimą sužinojo iš Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 11 d. rašto, terminą praleido dėl teisinių žinių trūkumo (baigęs profesinę technikos mokyklą, teisės kurso niekas nedėstė) ir netinkamai suteiktos teisinės pagalbos. Ginčijamas sprendimas jam nebuvo įteiktas, o advokatai nesugebėjo išaiškinti kaip ginti savo teises. Jo nuomone, minėtos aplinkybės pripažintinos svarbia termino praleidimo priežastimi.

Prašymas netenkintinas.

Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 33 str.). Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d.). Šios normos prasme piliečiai yra asmenys, kurių atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Administracinė byla Nr. AS-812-492/2015; 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis numatytų kreipimosi į teismą terminų (administracinės bylos Nr. AS-382-822/2015; Nr. AS-909-492/2015).

Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, ir pareiškėjas skunde pripažįsta aplinkybę, kad atstovaudamas pareiškėjo interesus advokatas V. M. 2014 m. gegužės 15 d. prašymu kreipėsi į atsakovą ir gavo pareiškėjo minimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. birželio 11 d. atsakymą Nr. 7SD-(14.4.104.)-2828. Atsakyme nurodoma, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 52/23519 V. G. yra atkurtos nuosavybės teisės į 1,67 ha, grąžinant žemę natūra. Nors konkrečios minėto atsakymo datos pareiškėjas nenurodo, tačiau iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. liepos 7 d. raštu Nr. 7SD-3990-(14.7.104.) teismui pateiktos informacijos (pridedamų dokumentų) matyti, kad pareiškėjas V. G., atstovaujamas advokato V. M., 2014 m. birželio 18 d. skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių, kuriame nurodė, jog jis yra informuotas apie nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 30 d. sprendimais V. G. (1,67 ha), R. J. (1,67 ha) ir A. G. (1,66 ha), grąžinant žemę natūra. Todėl teismas vertina, kad terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo minėto skundo surašymo dienos, t. y. 2014 m. birželio 18 d. Tokiu būdu, paskutinė skundo padavimo teismui diena dėl Kauno apskrities 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo dalies panaikinimo buvo 2014 m. liepos 18 d. V. G. skundą teismui padavė 2015 m. birželio 22 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti daugiau nei vienuolika mėnesių.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas dėl svarbios priežasties. Taigi, įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai paliekama teisė spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-584-552/2015). Teismų praktikoje pažymima, kad svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti pripažįstamos tokios priežastys, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo pareiškėjo valios trukdė jam paduoti skundą (komandiruotė, ūmi liga ar stacionarus gydymasis gydymo įstaigoje ir pan.), nors jis norėjo tai padaryti ir įgyvendindamas savo teises buvo rūpestingas bei atidus. Vertintinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą ir kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį bei kurios yra patvirtintos įrodymais.

Pareiškėjas V. G. pripažįsta, jog praleido terminą skundui paduoti, nurodo, kad tai padarė dėl teisinių žinių stokos ir netinkamai suteiktos teisinės pagalbos. Išsilavinimas ar teisinio išprusimo stoka patys savaime nelaikomi svarbiomis termino paduoti skundą praleidimo priežastimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-260-08), nes negalėdami patys realizuoti savo teisių, pareiškėjai turi galimybę pasitelkti atstovą (kvalifikuotą teisininką ar kitą asmenį). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas konstitucinis principas skelbia, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kadangi visi teisės aktai, reglamentuojantys skundo padavimo tvarką bei terminus skelbiami viešai, todėl asmenims turi būti žinomos teisės aktų nuostatos dėl skundų padavimo teismui terminų ir tvarkos, dėl to pareiškėjo argumentai nėra pripažintini svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Teismas vertina, kad būdamas protingas, apdairus ir rūpestingas pareiškėjas turėjo galimybę domėtis savo teisių gynimu (atstovų, advokatų pasirinkimas yra paties pareiškėjo diskrecijoj) ir skundą teismui dėl ginčijamo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo galėjo paduoti nepraleidęs įstatyme nustatyto trisdešimties dienų termino. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kurios galėtų būtų pripažintos svarbiomis termino skundui paduoti atnaujinimo priežastimis, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkintinas ir skundas dėl Kauno apskrities 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 52/23519 dalies panaikinimo atsisakytinas priimti.

Pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui grąžinti jam 0,835 ha buvusio savininko J. G. iki nacionalizacijos valdytos žemės (duomenys neskelbtini) yra išvestinis ir neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl Kauno apskrities 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo ginčijamos dalies panaikinimo, todėl atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, atsisakytinas priimti ir išvestinis reikalavimas.

Dėl reikalavimo atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusią žemę (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota teismo nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Skundo turinio, prie jo pridedamų dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 29 d. yra priimtas pareiškėjo V. G. pareiškimas dėl reikalavimo atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusią žemę (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (administracinė byla Nr. I-3576-414/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl termino atnaujinimo prašymui atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti pareikštas tiems patiems suinteresuotiems asmenims (tam pačiam atsakovui) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, koks yra priimtas nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-3576-414/2015, todėl skundą šioje dalyje atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 5 p.).

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalį, kai prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paduodamas kartu su skundu (prašymu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas nėra priimtas nagrinėti, todėl prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nespręstinas.

Teisėja, pavaduojanti teismo pirmininką, vadovaudamasi ABTĮ 34 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktais, 65 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pratęsti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2015 m. liepos 16 d.

Netenkinti V. G. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Skundą atsisakyti priimti.

Pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nespręsti.

Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti V. G..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.