Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovams K. J., R. Z., N. K. dėl laidojimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus P. J., jo laidojimo apeigas organizavo ir kapavietės sutvarkymo darbus atliko ir savo lėšomis apmokėjo mirusiojo sesuo O. L., kuri iš įstatyminių palikėjo pirmos eilės įpėdinių - sūnaus K. J. ir dukterų Ž. Z. ir N. K. siekia prisiteisti jos patirtas laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 943,33 Eur. Testamentų registro duomenimis P. J. testamento nebuvo sudaręs, įstatymo nustatytu terminu dėl jo palikimo priėmimo niekas iš paveldėtojų nesikreipė ir palikimo nepriėmė, taip pat registre nėra registruotų faktų dėl palikimo atsisakymo.

Byloje kilo teisės klausimas, ar pirmos eilės įstatyminiai mirusiojo asmens įpėdiniai, neprisidėję prie mirusiojo asmens palaidojimo ir nepriėmę jo palikimo, turi pareigą atlyginti laidotuves organizavusiam artimam mirusiojo giminaičiui jo patirtas laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidas.

Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnis be kita ko numato, kad mirus asmeniui, kuris nepaskyrė jį laidojančio asmens, laidojimą organizuoja mirusio asmens sutuoktinis, partneris, pilnamečiai vaikai(įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, - kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Pastebėtina, kad šioje teisės normoje vartojama sąvoka „organizuoja laidotuves“ nenustatyta laidojimą organizuojančiam asmeniui laidojimo apeigų ar kapo sutvarkymo finansavimo pareiga, taip pat ji nereglamentuoja apeigų ir palaikų palaidojimo išlaidų paskirstymo tarp giminaičių ar kitų asmenų klausimo. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) taip pat neįtvirtino normos, numatančios sprendžiamo ginčo tarp šalių teisinio santykio – laidojimo išlaidų paskirstymo reglamentavimo. Taigi, šiuo atveju ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, į faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma dėl ginčo sprendimo panašiose teisinėse situacijose ir dėl panašaus teisinio santykio nustatant pareigą teismams šalių santykius spręsti pagal prievolinę teisę reglamentuojančias teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

Ieškovė, pareiškusi ieškinį, tvirtino, kad ji organizavo P. J. laidotuves, apmokėjo visas laidotuvių išlaidas bei kapavietės sutvarkymo išlaidas, iš viso patyrė 3150,00 Eur išlaidų, kurias sudaro: 1300,00 Eur už velionio aprangą, karstą, gėles, duobės kasimą, transporto išlaidas, auka bažnyčiai - 200,00 Eur, giesmininkams – 150,00 Eur, vaišės šarvojimo salėje – 150,00 Eur, kuklūs gedulingi pietūs namuose – 100,00 Eur, kapo sutvarkymas – 1100,00 Eur. Ieškovė nurodo, kad yra gavusi 320,00 Eur už asmens laidojimą iš Alytaus rajono savivaldybės Punios seniūnijos išmoką, todėl atima šią išmoką iš sumokėtos laidojimo ir kapo sutvarkymo sumos ir nurodo, kad atsakovai jai privalo atlyginti 2830,00 Eur, t. y. kiekvienas po 943,33 Eur.

Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė remiasi CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriuo įtvirtinta įpėdinio teisė panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms, o būtent tai reiškia, kad kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau ši norma negali būti taikoma esamam šalių teisiniam santykiui kvalifikuoti dėl reikšmingos aplinkybės – palikėjo palikimo niekas iš dalyvaujančių byloje asmenų nepriėmė. Taip pat ieškovė rėmėsi CK 6.291 straipsnio 1 dalimi, tačiau konstatuojama, kad ši tiesės norma reglamentuoja kitą nei šioje byloje teisinį santykį.

Teismo vertinimu šiuo atveju ginčo išsprendimui svarbios dvi faktinės aplinkybės. Visų pirma, atsakovai nurodė, kad jų santykiai su tėvu P. J. visada buvo komplikuoti, asmeninių ryšių su tėvu jie sulaukę pilnametystės nepalaikė. Atsakovė N. K. teisme paaiškino ir atsakovė R. Z. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad santykiai su tėvu jo iniciatyva nutrūko vos joms sulaukus pilnametystės, atsakovas K. J. patvirtino, kad jis taip pat su tėvu bendravo minimaliai, jo tėvų santuoka buvo nutraukta, santykiai su tėvu niekada nebuvę draugiški ar artimi. Atsakovai, dalyvavę posėdyje, teismui atsisakė paaiškinti santykių su tėvu nutrūkimo priežastis, atsakovė R. Z. to priežasčių atsiliepime į ieškinį taip pat nenurodė. Iš atsakovo K. J. parodymų nustatyta tiek, kad P. J. turėjo problemų teisėsaugos institucijose dėl narkotinių medžiagų, iš jo turto buvo vykdomi išieškojimai, į jo gyvenimo pabaigą išryškėjo psichinių susirgimų požymių. Nė vienas iš P. J. vaikų – pirmos eilės įpėdinių, atsakovų šioje byloje, palikėjo palikimo po jo mirties nepriėmė ir tai yra patvirtinta Testamentų registro duomenimis. Iš to darytina išvada, kad atsakovai glaudaus artimo ryšio su tėvu P. J. neturėjo visą laikotarpį nuo tapimo pilnamečiais iki tėvo mirties, jo gyvenimu nesidomėjo, santykių nepalaikė.

Antra, šalių paaiškinimais ir liudytojų J. L., V. D., A. V. parodymais nustatyta, kad esant įtemptiems santykiams su vaikais, P. J. glaudžiausius giminystės santykius palaikė su seserimi ieškove O. L.. Ieškovė taip pat šią aplinkybę patvirtino teisme, nurodė, kad ji, P. J. neturint gyvenamojo būsto, nupirko broliui butą Kaišiadoryse, o kai brolis mirė, butą pardavė. Taip pat ieškovė nurodė, kad po brolio mirties ji apžiūrėjo mirusiojo daiktus, rankinėje rado 150,00 Eur, juos panaudojo laidotuvėms. Teismo vertinimu nors ieškovė nurodė butą broliui pirkusi savo lėšomis ir leidusi bute broliui gyventi, nes daugiau niekas iš artimų giminaičių juo nesirūpino, tačiau byloje labiau tikėtina atsakovų pozicija, kad didžiąja dalimi butas buvo įgytas paties P. J. piniginėmis lėšomis, kas patvirtinama šalių giminaičių liudytojų V. D. ir A. V. parodymais. Jos patvirtino, kad P. J. keletą mėnesių pagyveno jų namuose Kaišiadoryse, jis prašė V. D. jo pinigais, kurių turėjo 10000,00 Eur, nupirkti jam butą ir įregistruoti nuosavybės teisę V. D. vardu, nes savo vardu dėl turimų įsiskolinimų ir vykdomų išieškojimų registruotino turto nenorėjo turėti, sakė, kad po jo mirties butas atiteks V. D.. Liudytoja V. D. parodė, kad ji atsisakė priimti pasiūlymą pirkti butą jos vardu, bet P. J. lėšomis ir pasiūlė jam kreiptis su analogišku siūlymu į seserį O. L., ką jis ir padarė, po ko greitu laiku bendrabučio tipo butas buvo įgytas Kaišiadorių mieste, ir P. J. jame apsigyveno. Tas pačias aplinkybes dėl savo tėvo P. J. indėlio įsigyjant būstą nurodė atsakovas K. J., kuris patvirtino, jog tėvas likus maždaug metams iki mirties kreipėsi į jį ir prašė nupirkti butą, jam parodė turimus 10000,00 Eur grynaisiais pinigais. Analogiškas aplinkybes dėl P. J. turėtų piniginių lėšų grynaisiais pinigais ir jų panaudojimo įsigyjant būstą teisme patvirtino liudytoja A. V.. Taigi, vertinant surinktus įrodymus labiau tikėtina, kad P. J. didžiąja dalimi savo asmeninių piniginių lėšų prisidėjo įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota palikėjo sesers O. L. ir jos sutuoktinio J. L. vardu. Kadangi O. L. patvirtino po brolio mirties butą pardavusi, natūralu, kad palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms turėjo galimybę panaudoti brolio buto įsigijimo įnašo dalį, šios dalies visiškai pakanka išlaidoms padengti.

Taigi, šiuo atveju įvertinus faktines bylos aplinkybes, iš kurių svarbiausiomis laikytinos vaikų ir tėvo nebendravimas bei jokio ryšio nepalaikymas, mirusiojo artimi ilgalaikiai giminiški santykiai su seserimi, konstatuojama, kad atsakovai nėra ieškovės skolininkai, nes pagal nustatytus bylos duomenis ir tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį matyti, kad atsakovai palikėjo palikimo nepriėmė ir jokios turtinės naudos po tėvo mirties neturėjo, o palikėją savo lėšomis palaidojo artimiausias ir ilgą laiką iki mirties su juo bendravęs asmuo - jo sesuo, taigi, tarp šalių nesusiklostė prievoliniai teisiniai santykiai.

Taigi, teismas daro išvadą, kad ieškinys nepagrįstas ir dėl to atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Tokios rekomendacijos patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Atsakovė N. K. advokatui Vitalijui Vasilionokui už teiktą teisinę pagalbą sumokėjo 2000,00 Eur (ieškinio surašymas, atstovavimas teisme), tai patvirtina į bylą pateiktu pinigų priėmimo kvitu Nr. 1136657 (DOK 20304). Spręsdamas dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo, teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad šiuo atveju ieškinio reikalavimo suma atsakovės atžvilgiu sudaro 943,33 Eur, o reikalaujama priteisti advokato pagalbos apmokėjimo suma yra daugiau nei dvigubai didesnė už pačią ieškinio sumą. Įvertinęs tai, kad civilinė byla nėra sudėtinga, ji išnagrinėta viename teismo posėdyje (pirmasis posėdis neįvyko), teismas turi pagrindą spręsti dėl per didelio atsakovės išlaidavimo sumokant advokatui užmokestį už paslaugas, todėl atliktą mokėjimą vertina kaip neatitinkantį pagrįstumo kriterijaus ir dėl šios priežasties mažina atlygintinų atsakovei bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto dydžio 1000,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės O. L. ieškinį atmesti.

Priteisti iš O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.