Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 5 p. laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šios subendrintos bausmės pridėjus dalį Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo E. L. priteista: 3828,95 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. L., 1500 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. L., 11766,31 Lt nukentėjusiųjų gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai bei po 1000 Lt abiems nukentėjusiesiems A. L. ir J. L. jų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą ir už sunkų dviejų žmonių sveikatos sutrikdymą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

E. L. 2010 m. lapkričio 6 d., apie 00.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Palangoje, be jokios priežasties, siekdamas sukelti konfliktą, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia vieną kartą ranka smogė nukentėjusiajam L. N. į veidą ir vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į krūtinės-juosmens kairį šoną ir taip sukėlė fizinį skausmą. L. N. gindamasis sudavė smūgius E. L., sužalojo jam nosį. E. L., tęsdamas įžūlų elgesį, nubėgo į savo butą (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir, pasiėmęs peilį, išbėgo į namo kiemą bei su peiliu rankoje puolė L. N. vaikydamasis jį gyvenamųjų daugiabučių namų teritorijoje. Tokiu įžūliu elgesiu E. L. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką.

Be to, E. L. 2010 m. lapkričio 6 d., apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išėjęs į namo laiptinę iš buto (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuriame gyveno, užpuolė į laiptinę atėjusius ir ieškojusius jų draugą L. N. užpuolusio asmens nukentėjusiuosius J. L. ir A. L.. E. L. tyčia peiliu vieną kartą dūrė J. L. į krūtinę, padarė kiaurinę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą su vidinės krūtinės ląstos arterijos ir dešinio plaučio pažeidimu, kraujo išsiliejimu į dešinę pleuros ertmę, tai J. L. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, bei tris kartus peiliu dūrė A. L. į krūtinės ląstos dešinę pusę, krūtinės ląstos kairę pusę, pilvą, padarė kiaurines durtines-pjautines krūtinės ląstos kairės ir dešinės pusių žaizdas ir dešinio plaučio ir diafragmos dešinės pusės pažeidimą, kraujo išsiliejimą į dešinę pleuros ertmę, durtinę-pjautinę pilvo žaizdą ir didžiosios taukinės, plonžarnių pažeidimą, kraujo patekimą į pilvaplėvės ertmę, difuzinį tulžinį-fibrininį pilvaplėvės uždegimą, tai A. L. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip E. L. sunkiai sužalojo du žmones – J. L. ir A. L..

Nuteistojo E. L. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. E. L. pripažįsta, kad peiliu sužalojo nukentėjusiuosius, tačiau tokio tikslo jis neturėjo, o tai padarė gindamasis. Pats teismas nuosprendyje nurodė, kad E. L. neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusiuosius ir to nesiekė, tačiau padarė priešingą išvadą. Pats nuteistasis E. L. nurodo, kad nukentėjusiuosius jis sužalojo esant būtinosios ginties situacijai, tačiau teismas būtinosios ginties situaciją patvirtinančių įrodymų netyrė ir neįvertino. E. L. parodė, kad 2010 m. lapkričio 6 d., apie 1 val., po incidento su nukentėjusiuoju L. N. sugrįžo į savo butą. Buvo labai susijaudinęs ir susinervinęs, nes jam L. N. sulaužė nosies kaulus, iš nosies bėgo kraujas. Netrukus koridoriuje pasigirdo triukšmas, skambučiai į duris, o po to kažkas dar ir pradėjo spardyti į duris. Bijodamas, kad neišlaužtų durų ir kad būtų drąsiau, E. L. pasiėmė peilį ir išėjo į koridorių. Jame jis pamatė du vaikinus, vienas iš kurių rankoje laikė revolverį. E. L. išsigando, užsidengė rankomis galvą ir nusisuko. Pasigirdus šūviams, jis vienam vaikinui smogė peiliu į pilvą, kad tas nebešaudytų. Kaip sužalojo antrą vaikiną, dėl patirto streso neprisimena. Po šių smūgių jis įbėgo į butą, jam buvo padarytos šautinės žaizdos viršugalvio kairėje pusėje ir kairės kojos kulne. Detaliau šio incidento aplinkybių neprisimena, nes po šūvių buvo labai susijaudinęs ir pasimetęs. E. L. veiksmus iš dalies sąlygojo ir bendra jo psichikos būsena, jo psichika nėra stabili. Jis du kartus po mėnesį laiko buvo gydytas Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale dėl socializuoto elgesio sutrikimo. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu taip pat gydėsi ir Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre, diagnozė – reakcija į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimas. Dar 2007 m. mokykloje buvo nukritęs nuo laiptų ir susimušęs galvą, alpo. Liudytoja R. L. parodė, kad jos sūnus nuo mažens yra jautrus, nervingas, vartoja vaistus, susijaudinęs kartais netenka sąmonės. Tokiu būdu E. L. veiksmus sąlygojo jo psichologinė būsena incidento metu, nukentėjusiųjų neteisėti veiksmai, turėję įtakos E. L. didelio susijaudinimo būsenai. Buvusi E. L. emocinė būsena sukliudė jam gerai suprasti užpuolimo pavojingumo laipsnį bei gynybos priemonių panaudojimą, t. y. ginties ribas. Dėl šių aplinkybių bylą pradėjus nagrinėti teisme buvo pareikštas prašymas skirti E. L. ambulatorinę teismo psichologinę ekspertizę siekiant nustatyti, ar E. L. nusikaltimo padarymo metu nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo, fiziologinio afekto būsenos ir ar pačiam E. L. nustatyti sužalojimai galėjo sąlygoti jo psichikos būklę incidento metu. Teismo posėdyje apklaustas specialistas D. T. paaiškino, kad į tokius klausimus atsakyti negali, nes psichologinę ekspertizę atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Klaipėdos psichiatrijos skyriaus ekspertas M. R.. Teisme apklaustas ekspertas M. R. paaiškino, kad minėti klausimai yra ekspertiniai ir nesusipažinus su byla bei neįvertinus visų bylos aplinkybių, į juos jis taip pat negali atsakyti. Nurodyti specialistas bei ekspertas nesurašė akto, kad jie negali pateikti išvados, todėl prašymas skirti ambulatorinę teismo psichologinę ekspertizę liko neišspręstas.

Nukentėjusiųjų J. L. ir A. L. elgesys prieš incidentą ir jo metu tikrai sąlygojo E. L. veiksmus ir elgesį. Nukentėjusiųjų įžūlų elgesį ir E. L. parodymus apie tai, kad užpuolę vaikinai į jį šovė, patvirtino liudytojas A. M., pats matęs E. L. kruviną veidą. Liudytoja R. Š. parodė, kad pabudo nuo dūžtančio stiklo garso, ji girdėjo vaikinų balsus, jie sakė „seniai taip nesimušiau“, vienas laikė rankoje butelį, kito vaikino buvo peršauta koja. Liudytoja L. Z. parodė, kad ji koridoriuje esantiems vaikinams siūlė kviesti policiją, bet šie atsakė, kad patys išsiaiškins. Parodymų patikrinimo vietoje metu ši liudytoja parodė, kaip į E. L. šovęs vaikinas laikė pistoletą ir „šovė ne į viršų, o žemiau, link antro aukšto“. Pats teismas nuosprendyje pripažino, kad nukentėjusieji, bandydami išsiaiškinti minėtas aplinkybes, abu būdami sunkaus girtumo būsenoje, savo netinkamu elgesiu – skambindami į duris, daužydami ir spardydami E. L. buto duris, neabejotinai išprovokavo E. L. padaryti nusikalstamus veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis juos sužalojo dėl chuliganiškų paskatų. Nukentėjusysis A. L. sąmoningai nesilaikė šaunamojo ginklo laikymo ir panaudojimo taisyklių, nes būdamas sunkaus girtumo būsenos jis ginklą nešiojosi ir jį panaudojo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ išaiškinta, kad pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės toks veikimas, kai būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė besikėsinantysis. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad E. L. neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusiuosius, pavartotas prieš jį smurtas buvo realus ir akivaizdus, dėl ko jis buvo labai susijaudinęs, tačiau teismas šių aplinkybių nesvarstė ir neaptarė.

Pripažinęs E. L. kaltu teismas patenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į E. L. turtinę padėtį, jo kaltę, aplinkybes, kurioms esant buvo sužaloti nukentėjusieji. E. L. šiuo metu nedirba, yra užsiregistravęs darbo biržoje, neturi jokio turto, su sugyventine, kuri šiuo metu yra dekretinėse atostogose, gyvena giminaičiams priklausančiame kambaryje. Šių aplinkybių teismas neįvertino ir nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip to reikalauja CK 6.250 str. 2 d. nuostatos. Baigiamųjų kalbų metu ir prokuroras prašė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti tik iš dalies, priteisiant jiems po 10000 Lt, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiųjų provokuojamas elgesys turėjo įtakos tokiam kaltinamojo elgesiui. Prašo nuosprendžio dalį, kuria E. L. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 5 p., panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti ir E. L. išteisinti. Nuteistasis E. L. prašo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo E. L. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija patikrina šią bylą ir nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo gynėjas neginčija E. L. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., jis prašo panaikinti nuosprendį dalyje tik dėl E. L. nuteisimo pagal BK 135 str. 2 d. 5 p. ir jį išteisinti. Taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl priteistų neturtinės žalos atlyginimų. Kolegija šioje nutartyje pasisako apeliacinio skundo ribose.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino nuteistąjį E. L. kaltu, kad jis sunkiai sutrikdė J. L. ir A. L. (dviejų žmonių) sveikatą. Kad nuteistasis nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, be jo paties dalinio prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvados bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Iš esmės apeliaciniame skunde neginčijamos aplinkybės, kad E. L. sudavė peiliu smūgius nukentėjusiesiems J. L. ir A. L., tačiau esminis apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nesuprato savo veiksmų dėl psichikos būsenos. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad A. L. padarytos kiaurinės durtinės–pjautinės krūtinės ląstos kairės ir dešinės pusių žaizdos ir dešinio plaučio ir diafragmos dešinės pusės pažeidimas, kraujo išsiliejimas į dešinę pleuros ertmę, durtinė-pjautinė pilvo žaizda ir didžiosios taukinės, plonžarnių pažeidimas, kraujo patekimas į pilvaplėvės ertmę, difuzinis tulžinis-fibrininis pilvaplėvės uždegimas. Krūtinės ir pilvo sužalojimus A. L. galėjo patirti paveikus jo krūtinės ląstą bei pilvą aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu. Pagal tyrimui pateiktus medicininius dokumentus A. L. kūne išskiriamos trys trauminio poveikio vietos (krūtinės ląstos dešinė pusė, krūtinės ląstos kairė pusė, pilvas). Tiek dėl abiejų kiaurinių durtinių-pjautinių krūtinės ląstos sužalojimų, tiek dėl pilvo kiaurinio sužalojimo A. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš kitos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad J. L. buvo padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda ir vidinės krūtinės arterijos ir dešinio plaučio pažeidimas, kraujo išsiliejimas į dešinės pleuros ertmę. Nurodytus sužalojimus J. L. galėjo patirti paveikus jo krūtinės ląstą aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu. Dėl krūtinės ląstos sužalojimo J. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Abiem nukentėjusiesiems padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad pačiam nuteistajam E. L. taip pat padaryti kūno sužalojimai – šautinės žaizdos viršugalvio kairėje pusėje ir kairės kojos kulne, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, nusitęsianti į abiejų akių vokų vidinius kampus ir abu paakius su nosies kaulų lūžiu, smulkus odos nubrozdinimas smakro dešinėje pusėje, ovalios formos smulki poodinė kraujosruva dešinio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, muštinė-plėštinė žaizda dešinės plaštakos priekiniame paviršiuje delno ir riešo riboje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio sėdmens išoriniame paviršiuje. Galvos ir kairio kulno šautinės žaizdos padarytos iššovus du kartus šaunamuoju ginklu. Nosies ir kairio sėdmens sužalojimai padaryti tiesiogiai kontaktuojant su kietais bukais daiktais, gal būt sudavus ne mažiau kaip po vieną smūgį į nosį ir kairį sėdmenį. E. L. kūne yra dvi trauminių kontaktų sritys, kurios buvo paveiktos šaunamuoju ginklu ir trys trauminių kontaktų sritys, kurios buvo paveiktos kietais bukais daiktais, galbūt sudavus smūgius.

Sprendžiant, ar E. L. veikė būtinosios ginties sąlygomis, svarbu nustatyti jo paties ir nukentėjusiųjų sužalojimo aplinkybes. Pats E. L. teisme parodė, kad įvykio vakarą gėrė alkoholį, nuo išgerto alkoholio labai apsvaigo, todėl draugas D. R. pasiūlė jį palydėti. Netoli namų matė stovinčias dvi merginas ir vaikiną. Praeidamas pro juos pečiu kliudė vaikiną, todėl kilo konfliktas. Vaikinas nebuvo agresyvus. Jis pirmas smogė vaikinui į veidą, patyrė atsakomąjį smūgį. Kad spyrė vaikinui, nepamena. Pabėgo iš įvykio vietos. Šio momento gerai neprisimena, tačiau grįžęs į butą, matė, kad buvo sužalota nosis ir ranka. Ranka buvo supjaustyta. Tai galėjo atsitikti tuo metu kai jis atidarinėjo laiptinės duris. Jos yra koduotos. Kaip jas atidarė, neprisimena, gali būti, kad jas atidarė išdauždamas durų langelio stiklą. Taip galėjo susižaloti ranką. Grįžęs į namus nusiprausė ir atsigulė į lovą. Vėliau, išėjęs į laiptinę, matė laiptais lipančią kaimynę, laiptinėje buvo įjungtas apšvietimas, kaimynė kažką jam sakė, tačiau jis jos žodžių neprisimena, rado užkištą raštelį, jo turinio nepamena. Neprisimena, kad namo kieme su peiliu vaikėsi vaikiną. Grįžęs į butą atsigulė ir užmigo. Prabudo išgirdęs durų skambutį ir beldimą į duris. Prieš atidarydamas duris pasiėmė peilį. Išeidamas į laiptinę peilio neslėpė. Atidarius duris buvo tamsu, todėl nematė, kiek ten buvo žmonių. Kažkaip atsidūrė prie kaimynų 4-to buto durų, butas yra puse aukšto žemiau. Šviesa laiptinėje užsidegė nuo judesio. Pamatė žemiau ant laiptų stovintį ir laikantį ginklą vaikiną. Tarp jų buvo maždaug metro atstumas. Pamatęs ginklą, užsidengė rankomis galvą ir nusisuko. Kuris iš vaikinų laiptinėje turėjo ginklą, nežino. Girdėjo du šūvio garsus. Po šūvių jis tam vaikinui, kuris stovėjo priešais, smogė peiliu į pilvą, kad jis nebešaudytų. Durdamas peiliu konkrečiai nesitaikė, kur įdurti. Jam dūrė vieną kartą. Po šūvių skausmo nejautė. Vėliau pajuto, kad skauda koją ir galvą. Ar tuo metu šalia buvo ir antras vaikinas, nepamena, bet kažkuriuo momentu jie buvo dviese. Sudavęs smūgius peiliu, pabėgo į savo butą. Jis nevisiškai suvokė, kas įvyko, nes visą laiką buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Gali būti, kad sužalojo abu vaikinus.

Nukentėjusysis L. N. parodė, kad jis su draugais įvykio vakarą atvyko į Palangą, į draugės tėvų butą, išgėrė trise vieną butelį brendžio ir apie 22 val. ėjo prie jūros. Jis ir merginos, lėtai eidami, sustojo palaukti kitų dviejų draugų. Praėjo du vaikinai, po kelių minučių jie vėl atėjo ta pačia kryptimi ir praeidami kažką pasakė. Jis gerai neišgirdo, todėl priėjęs prie jų, paklausė. Jie pasakė, kad čia vaikščioti negalima. Vienas iš vaikinų smogė jam į veidą. Jis gindamasis taip pat sudavė tam vaikinui du smūgius į veidą. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis spyrė į koją ir pabėgo. Priėjęs jo draugas, pasakė, kad jo draugas, kuris nubėgo, yra girtas, daro nesąmones, pasakė, kad nukentėjusysis nekreiptų dėmesio. Tada pamatė, kad iš apšviestos laiptinės tas vaikinas išėjo su peiliu ir pradėjo bėgti link jo. Jis bėgo tolyn, tačiau vaikinas jį vijosi. Sustojęs vaikino nebematė. Paskambino draugams, kad jį vaikosi vaikinas su peiliu. Eidamas į namus sutiko Andrių ir Jurgį. Į policiją nesikreipė, nes galvojo, jog reikia patiems išsiaiškinti. Nežino, ar sumanymui turėjo įtakos alkoholis, tačiau mano, jog būtų taip pat pasielgęs ir būdamas blaivus. Be to, nebuvo labai girtas. Andrius ir Jurgis pasiūlė surasti vaikiną ir su juo pasikalbėti. Nuėjo prie tos laiptinės, iš kurios buvo išėjęs vaikinas su peiliu. Draugai nuėjo į laiptinę, o jis nusprendė grįžti pas merginas į butą. Eidamas išgirdo du šūvius. Išgirdęs šūvius pagalvojo, kad gali būti šaudoma į draugus. Jis žinojo, kad Andrius turi dujinį pistoletą, bet kad ir tą vakarą turėjo, nežinojo. Priėjęs prie laiptinės, pamatė, kad iš jos, susiėmęs už pilvo, išbėgo Jurgis, po jo išbėgo Andrius, šaukdamas, kad kviestų greitąją.

Nukentėjusysis J. L. teisme parodė, kad į Palangą atvažiavo pailsėti su draugais A. B., A. Ž., L. N. ir A. L.. Atvažiavę bendravo, gėrė brendį. Vėliau nutarė išeiti pasivaikščioti. Iš buto išėjo visi kartu, tačiau jis su L. buvo palikę keletą daiktų, todėl sugrįžo jų pasiimti. Apie tai, kad draugas buvo sumuštas, sužinojo po vidurnakčio. Apie tai pasakė pats N. Jį susitiko laiptinėje išeidami iš buto. Dujinį ginklą turėjo L. Jis žinojo ir matė, kad A. L. pasiėmė dujinį revolverį. L. N. paaiškino, kad lauke yra peiliu ginkluotas žmogus, kad įvyko konfliktas, jam buvo suduoti smūgiai. Po to tas vaikinas atbėgo su peiliu. Užpuoliką surado pagal kraujo pėdsakus. Tais pėdsakais atsekė iki laiptinės ir buto durų. Įėjęs į laiptinę priešais tą butą stovėjo keliais laiptais žemiau, o A. L. stovėjo keliais laiptais aukščiau buto. Rankose nieko neturėjo. Įėjęs į laiptinę, bendravo su tos laiptinės gyventoja, ji buvo atidariusi duris. Vaikščiojant laiptinėje pamatė išėjusį vaikiną su peiliu rankoje. Matė pakankamai didelę peilio geležtę. Neprisimena, ar tuo metu degė laiptinėje šviesa. Vaikinas puolė A. L., jis gindamasis iššovė. Mano, kad A. L. išsitraukė ginklą ir iššovė po to, kai apsigynė nuo smūgio peiliu. Tuomet vaikinas peiliu smogė jam į krūtinę. Jis smūgių tam vaikinui nesudavė. P. A. „bėgam“, pirmas išbėgo iš laiptinės į kiemą ir bėgo pas draugus pagalbos, nes matė, kad iš žaizdos bėga kraujas. Andrius bėgo paskui jį, o vaikinas vydamasis peiliu jį sužalojo.

Kitas nukentėjusysis A. L. apklaustas teisme parodė, kad atvažiavę į Palangą bute linksminosi, o po 24 valandos sugalvojo nueiti prie jūros. Išėjus į lauką, jam ir Jurgiui pasirodė šalta, todėl grįžo į viršų pasiimti šiltesnių rūbų. Užtruko 10–12 minučių. Išeidami iš buto, susitiko L. N., A. B. ir A. Ž.. L. N. pasakė, kad jį užpuolė vaikinas su peiliu. L. N. parodė, kur įvyko konfliktas tarp jo ir E. L., o toliau ėjo pagal kraujo pėdsaką. L. N. kartu nuėjo iki laiptinės, o į laiptinę ėjo jis ir J. L.. Dujinį pistoletą pasiėmė dar nežinodamas, kad užpuolė draugą. Važiuodamas į Palangą jį visada įsideda į striukės kišenę ir tiesiog jis ten buvo. Ginklą nešiodavosi savigynai. Žino, kad išgėrusiam ginklo nešiotis negalima, bet nemanė, kad jo prireiks. Pamatę kraujo pėdsakus, sugalvojo pagal juos nustatyti, kur gyvena L. N. užpuolęs vaikinas, ar pasislėpęs laiptinėje. Priėję prie laiptinės, pamatė, kad išdaužtas durų stiklas, durys nebuvo iki galo uždarytos. Laiptinėje matėsi kraujo pėdsakai. Jis ėjo pirmas. Kiek pamena, nesibeldė į jokias duris, bet sukėlė daug triukšmo kalbėdamiesi su J. L., nes J. L. buvo apačioje, o jis viršuje. Antrame aukšte iš buto išėjo moteris, J. L. su ja kalbėjo. Jis užlipo iki trečio aukšto. Tuo metu iš savo buto išėjo E. L.. Su juo nekalbėjo. Jis buvo užlipęs keliais laipteliais aukščiau, o E. L. bandė smogti jam į šoną, tačiau jis apsigynė. Tada kaltinamasis šoko prie J. L. ir dūrė jam peiliu. J. L. surikus, kad jį perdūrė, išsitraukė savo dujinį pistoletą ir šovė į viršų, J. L. jau buvo išbėgęs. Jis taip pat stengėsi išbėgti į lauką, pajuto vieną smūgį į dešinį šoną, o atsisukęs patyrė dar du smūgius, nuo kurių sukniubo. Prieš sukniubdamas spėjo iššauti dar vieną šūvį. Grįžęs į butą, pamatė, kad Jurgis guli kruvinas. Laimonas iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Iš visų nukentėjusiųjų parodymų matosi, kad būtent E. L. buvo viso konflikto iniciatorius, tą patvirtino ir liudytojas D. R., kuris parodė, kad 2010 m. lapkričio 5 d. su E. L. girtavo draugo garaže. Iš ten išėjo vėlai vakare. Abu buvo apsvaigę, tačiau E. L. buvo girtesnis. Jis lydėjo E. L. į namus, laikė jį už striukės, kad nepargriūtų. Netoli namų praeidami matė stovinčias dvi merginas ir vaikiną. E. L. užkabino vaikiną ir jie susimušė. Prie E. L. namo laiptinės bandė atimti iš E. L. virtuvinį peilį. Apie nuteistojo E. L. nervingumą, nevaldomą būdą parodė ir jo motina liudytoja R. L.. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiųjų įžūlų elgesį ir E. L. parodymus apie tai, kad nukentėjusieji į jį šovė, patvirtino liudytojas A. M., pats matęs E. L. kruviną veidą. Liudytoja R. Š. parodė, kad pabudo nuo dūžtančio stiklo garso, ji girdėjo vaikinų balsus, jie sakė „seniai taip nesimušiau“, vienas laikė rankoje butelį, kito vaikino buvo peršauta koja. Liudytoja L. Z. parodė, kad ji koridoriuje esantiems vaikinams siūlė kviesti policiją, bet šie atsakė, kad patys išsiaiškins. Parodymų patikrinimo vietoje metu ši liudytoja parodė, kaip į E. L. šovęs vaikinas laikė pistoletą ir „šovė ne į viršų, o žemiau, link antro aukšto“. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog liudytojas A. M. matė E. L. kruviną veidą, jo kaltės dar nepaneigia. Byloje iš tiesų nustatyta, kad E. L. buvo sužalotas veidas, tačiau ne jį užpuolus, bet priešingai, bandant gintis nuo jo neteisėtų veiksmų, apie tai dar bus pasisakyta. Liudytoja R. Š. nors ir parodė, kad prabudo nuo dūžtančio stiklo garso, tačiau tai, kaip bando pateikti apeliantas, nerodo nukentėjusiųjų veiksmų, nes bylos duomenimis (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), paties E. L. parodymais) nustatyta, jog namo laiptinės durų stiklą išdaužė būtent E. L.. Liudytoja L. Z. teisme iš tiesų parodė, kad ji koridoriuje esantiems vaikinams siūlė kviesti policiją, bet šie atsakė, kad patys išsiaiškins. Kolegija pažymi, kad teismas įvertino nukentėjusiųjų elgesį kaip provokuojantį ir netinkamą, tai pripažino E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kita vertus, tai nuteistojo kaltės taip pat nepaneigia.

Kaip minėta, viso vakaro konflikto iniciatorius buvo būtent E. L.. Jis pradėjo muštynes lauke su L. N., vijosi jį su peiliu, į savo namo laiptinę įėjo išdaužęs lauko durų stiklą. Visa tai rodo E. L. agresyvumą, be to, jis buvo girtas ir tai pats pripažįsta. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. L. į laiptinę iš savo buto išėjo ne savo iniciatyva, o reaguodamas į buto durų skambutį, beldimą, tačiau nukentėjusieji į jo butą nesibrovė. Byloje nustatyta, to neneigia ir pats nuteistasis, kad jis į laiptinę išėjo su peiliu. Teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašė ir motyvavo visą įvykio mechanizmą bei seką. Teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog J. L. buvo sužalota krūtinė, leidžia teigti, kad J. L. stovėjo ant laiptų, o E. L. tuo metu buvo laiptinės aikštelėje, t. y. aukščiau negu J. L.. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis A. L., stovėjęs taip pat laiptų aikštelėje. Nukentėjusysis L. N., liudytojos A. B. ir A. Ž. nurodė, kad į butą pirmas atbėgo J. L., po to A. L.. Abu buvo sužaloti. Tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad J. L., patyręs sužalojimą peiliu, iš karto išbėgo iš laiptinės. Tai taip pat patvirtina ir A. L. aiškinimą, kad jis iššovęs šūvį ir, norėdamas pabėgti iš laiptinės, turėjo bėgdamas prasilenkti su E. L. ir kad prabėgdamas pro jį, susistumdė ir tuo metu E. L. jam dūrė peiliu. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusysis A. L. pirmą šūvį šovė į E. L. tuomet, kada jis, durdamas peiliu, sužalojo J. L. ir tikėtina, kad šiuo šūviu buvo sužalota kaltinamojo E. L. galva. Padarytas šautinis sužalojimas kojos kulne leidžia teigti, kad šūvio metu E. L. turėjo būti ir buvo aukščiau nei nukentėjusysis A. L.. Tai atitinka įvykio situaciją ir A. L. aiškinimą, jog antrą šūvį šovė į kaltinamąjį prieš sukniubdamas nuo patirtų paskutinių dviejų kaltinamojo smūgių peiliu, jau bėgant laiptais žemyn. Tai leidžia teigti, kad antrasis šūvis buvo iššautas tuomet, kai E. L., smogęs peiliu tris smūgius nukentėjusiajam A. L., bėgdamas į savo butą, buvo laiptinės aikštelėje, t. y. aukščiau negu A. L.. Nors nuteistasis aiškina, kad jis dūrė peiliu vaikinui tik po šūvių, kad šis nebešaudytų, jau aptartais liudytojų parodymais nustatyta, kad pirmas sužeistas iš laiptinės išbėgo J. L., o ginklą turėjo A. L., kuris buvo sužalotas antras, todėl nuteistojo aiškinimas, kad jis dūrė peiliu vaikinui, kad šis nustotų šaudyti, nepagrįstas. J. L. ginklo net neturėjo. Bylos aplinkybės patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad pirmiau E. L. peiliu dūrė J. L., tik tada A. L. šovė pirmą kartą, tada nukentėjusiajam bandant taip pat išbėgti į lauką ir bėgant pro E. L., nuteistasis ir jam smogė peiliu net tris kartus. Tuomet nukentėjusysis A. L. dar kartą šovė į viršų, pataikė E. L. į kulną.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas jame tikrai neišdėstė motyvų, kodėl E. L. veika nebuvo įvertinta būtinąja gintimi, tačiau teismas išsamiai išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, dėl kurių iš tikrųjų E. L. veiksmus vertinti būtinąja gintimi nebuvo pagrindo. BK 28 str. 1 d., 2 d. nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi iš paties BK 28 str. seka, kad būtinąja gintimi gali būti laikomi tik tokie veiksmai, kuriais atremiamas pradėtas ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis. Pagal galiojančią teisminę praktiką toks pavojingas kėsinimasis turi būti realus, t.y. jis turi egzistuoti objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Be to, kėsinimasis turi būti ir akivaizdus, t.y. jis turi būti pradėtas ar tiesiogiai turi grėsti besiginančiajam ar kitam asmeniui. Aplinkybės, kurios buvo nustatytos šioje byloje, leidžia padaryti išvadą, kad nukentėjusiųjų J. L. ir A. L. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta ne ginantis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, o dėl asmeninių santykių kilusio abipusio tarpusavio konflikto metu. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis pripažįsta peiliu dūręs nukentėjusiesiems, tačiau nurodo, kad jis tiesiog nuo jų gynėsi. Kaip minėta, gynyba BK 28 str. prasme gali būti tik nuo akivaizdaus ir realaus jau pradėto ar tiesiogiai gresiančio kėsinimosi. Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji neįsibrovė į E. L. butą, o jis išėjo į laiptinę pats, ir dar su peiliu rankoje. Nors E. L. teigia, kad jis pamatė vaikiną su ginklu ir tik po šūvio jam dūrė peiliu, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai tai paneigia. Byloje nustatyta, kad pirmajam E. L. peiliu dūrė J. L. (paties J. L. parodymais, A. L., L. N. bei liudytojų parodymais nustatyta, kad J. L. išbėgo iš laiptinės pirmas), o J. L. ginklo neturėjo, taigi akivaizdu, kad E. L. pirmasis sudavė smūgį ir jo veiksmai tikrai nebuvo gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Tik E. L. dūrus peiliu J. L., A. L. iššovė iš dujinio pistoleto, tada bandė prabėgti pro E. L., kuris ir šiam dūrė peiliu net tris kartus. A. L. bandė pabėgti, jis nesikėsino į E. L. sveikatą ar gyvybę, taigi ir gintis nebuvo nuo ko. Iš visų aptartų įrodymų visumos kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia E. L., jis neveikė būtinosios ginties sąlygomis. Kadangi būtinosios ginties situacijos apskritai nebuvo, tai ir apie jos ribų peržengimą pasisakyti nėra pagrindo.

E. L. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat kėlė versijas apie E. L. psichinę būklę, kuri neva taip pat turėjo įtakos jo veiksmams įvykio metu. Skunde nurodoma, kad E. L. emocinė būsena konflikto metu sukliudė jam suprasti užpuolimo pavojingumo laipsnį, gynimosi priemonių panaudojimo ribas. Kolegija apie pavojingo kėsinimosi E. L. atžvilgiu nebuvimą jau pasisakė šioje nutartyje. Vis dėlto, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl E. L. psichikos būklės, apeliacinės instancijos teismas paskyrė byloje ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę. Ekspertai atsakė į pateiktus klausimus ir teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad:

1. Nėra objektyvių duomenų, kad E. L. nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgęs kokiu nors lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu.

2. Nėra duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. L. dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų ar būtų negalėjęs jų valdyti.

3. Šiuo metu E. L. nustatytas adaptacijos sutrikimas.

4. Šiuo metu E. L. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

5. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad E. L. nusikalstamos veikos padarymo metu 2010 m. lapkričio 6 d. apie 0.51 val. incidento su nukentėjusiaisiais metu būtų buvęs fiziologinio afekto būsenoje.

6. Nenustatyta, kad E. L. patirti sužalojimai būtų pakenkę E. L. psichikos sveikatai, kurie būtų trukdę jam suprasti bei kontroliuoti savo veiksmus bei juos valdyti.

7. E. L. turi pakankamai patirties vartojant alkoholį ir prisiima atsakomybę už alkoholio vartojimo sukeltas pasekmes.

8. Nėra duomenų, kad E. L. buvo patologinio girtumo būsenoje.

9. E. L. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių.

Iš šio paminėto ekspertizės akto galima daryti išvadą, kad, priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo gynėjas, įvykio metu E. L. psichikos būklė leido jam suprasti savo veiksmų esmę, jis nesirgo jokiu lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Apeliaciniame skunde taip pat buvo keliamas klausimas, ar E. L. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos ir kairio kulno sužalojimai galėjo turėti įtakos jo psichinei būklei incidento metu. Ekspertai atsakė ir į šį klausimą, nurodydami, jog nenustatyta, kad E. L. patirti sužalojimai būtų pakenkę E. L. psichikos sveikatai, kurie būtų trukdę jam suprasti bei kontroliuoti savo veiksmus bei juos valdyti.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, tinkamai įvertinęs išnagrinėtus įrodymus, padarė išvadas, atitinkančias bylos aplinkybes. Be to, iškilusios abejonės dėl įvykių namo laiptinėje aplinkybių jau buvo įvertintos nuteistojo E. L. naudai. Nuosprendyje teismas jau padarė išvadą, kad abu nukentėjusieji, kurie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, patys ieškojo prieš tai jų draugą L. N. sumušusio E. L., atėję į nuteistojo namo laiptinę vienas pasiėmęs dujinį revolverį, o kitas – stiklinį butelį, skambindami į E. L. buto durų skambutį ir belsdami į duris, patys elgėsi netinkamai. Teismas padarė išvadą, kad E. L. nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos netinkamas ir provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys ir tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Tačiau kitos teisme nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad sunkiai sužalodamas du žmones, nuteistasis veikė ne būtinosios ginties situacijoje, o jo nusikalstamą veiką teismas įvertino ir kvalifikavo teisingai. Kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti į tai, kad E. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pirmiausia pats padarė pirmąją nusikalstamą veiką namo kieme ranka sudavęs smūgį į veidą L. N., spirdamas jam koja, o po to, iš namų paėmęs peilį, puolęs L. N. ir vaikydamasis jį gyvenamųjų namų teritorijoje. Šiais savo veiksmais E. L. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, teismas jį pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas. Taip pat byloje nustatyta, kad nors pačiam E. L. buvo padaryta keletas kūno sužalojimų, tačiau dalis tų sužalojimų (nosies kaulų lūžis) jam buvo padaryta dar namo kieme, kai jam smūgius gindamasis sudavė nukentėjusysis L. N.. Dalį kitų sužalojimų E. L. galėjo pasidaryti pats patekdamas per duris į savo namo laiptinę. Jau po to laiptinėje vykusių įvykių metu šūviais iš dujinio revolverio E. L. galėjo būti padarytos tik šautinės žaizdos viršugalvio kairėje pusėje ir kairės kojos pade kulno srityje. Teismas pripažino netinkamu ir provokuojančiu pačių nukentėjusiųjų J. L. ir A. L. elgesį, nes jie, nepranešę policijai, patys ieškojo jų draugą sumušusio asmens, t.y. E. L., užėjo į jo namo laiptinę, skambino ir beldėsi į jo buto duris. Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad tik ką namo kieme sumušęs L. N., vaikęsis jį kieme su peiliu ir sugrįžęs į savo butą, pats nuteistasis irgi suvokė, kad kiti asmenys, užėję į jo namo laiptinę, ieško jo kaip asmens, tik ką padariusio nusikalstamą veiką. Išeidamas iš savo buto į laiptinę, nuteistasis specialiai pasiėmė peilį. Išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai taip pat patvirtina, kad laiptinėje būtent E. L. pirmasis sudavė smūgį peiliu vienam iš nukentėjusiųjų ir tik po to į nuteistąjį buvo šauta iš dujinio ginklo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad tuo metu, kai sudavė pirmąjį smūgį peiliu, paties E. L. gyvybei ir sveikatai joks pavojus nebuvo kilęs, taigi jis veikė nei esant būtinosios ginties situacijai, nei peržengiant būtinosios ginties ribas. Todėl šiuo atveju taikyti BK 28 str. nuostatas vertinant E. L. veiką nebuvo ir nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo paskirtos ir atliktos teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizės išvados taip pat paneigia, kad sužalojimus peiliu abiems nukentėjusiesiems E. L. galėjo padaryti būdamas labai susijaudinęs dėl neteisėtų nukentėjusiųjų veiksmų, t.y. būdamas fiziologinio afekto būsenos. Todėl perkvalifikuoti E. L. nusikalstamą veiką į BK 136 str. taip pat nėra pagrindo. Nustačius, kad pačių nukentėjusiųjų veiksmai buvo neteisėti, E. L. nusikalstama veika nebuvo kvalifikuota kaip padaryta dėl chuliganiškų paskatų. Teismas padarė išvadą, kad du žmones E. L. sunkiai sužalojo tyčia tarp jo ir nukentėjusiųjų kilusio abipusio konflikto metu. Nuteistojo tyčios rūšį teismas irgi nustatė teisingai. Nuosprendyje nurodyta, jog byloje nenustatyta, kad nuteistasis abu nukentėjusiuosius siekė būtent sunkiai sužaloti. Tai reiškia, kad jis veikė ne tiesiogine apibrėžta tyčia. Tačiau nuosprendyje pagrįstai nurodoma, kad suduodamas vienam nukentėjusiajam vieną, o kitam – tris smūgius peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas, nuteistasis suprato, kad kelia pavojų nukentėjusiųjų sveikatai ir siekė bet kokių padarinių, jų savo sąmonėje nedetalizuodamas. Teismas šiuo atveju padarė pagrįstą išvadą, kad E. L. sunkiai sužalojo du žmones veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia ir šią jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 5 p.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. L. bausmes, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Be to, skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą, jų reikšmę bei tarpusavio santykį, tačiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, išvardintas BK 54 str. 2 d. Tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, kaltininko asmenybė ir kt. Teismas E. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad E. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi ir į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 5 p., padarymui įtakos turėjo netinkamas ir provokuojantis nukentėjusiųjų J. L. ir A. L. elgesys. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Nors teismas nustatė dvi atsakomybę lengvinančias ir tik vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, iš nuosprendžio matosi, kad svarbią reikšmę skiriant bausmes turėjo ir nuteistojo E. L. asmenybę apibūdinantys duomenys. Byloje nustatyta, kad E. L. praeityje keletą kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, o Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. Šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant BK 75 str., buvo atidėtas 2 metams, o nepasibaigus šiam terminui E. L. vėl padarė naujas nusikalstamas veikas. Nuosprendyje teismas teisingai nurodė, kad pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas E. L. laikomas recidyvistu, be to, po pirmojo nuosprendžio priėmimo jis padarė iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas. Kaip ir pirmuoju atveju, E. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vėl padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o dar po to peiliu sunkiai sužalojo du žmones, t.y. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis dar yra jauno amžiaus, pridėti dokumentai patvirtina, kad jis turi mažametį vaiką, kita vertus, kiti paminėti bylos duomenys ir ypač ankstesnis E. L. teistumas leidžia padaryti išvadą, kad nuteistasis šį kartą nusikalto ne atsitiktinai, o tai buvo jau anksčiau jo susiformavusio elgesio pasekmė. Pagal BK 284 str. 1 d. teismas, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 135 str. 2 d. 5 p. – irgi laisvės atėmimo bausmę, kuri yra ženkliai švelnesnė už BK 135 str. 2 d. sankcijos vidurkį. Šios bausmės subendrintos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 64 str., prie šios subendrintos bausmės teismas nuteistajam pagrįstai pridėjo ir dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės. Įvertinus E. L. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir duomenis apie jo asmenybę, ypač – neišnykusį jo teistumą, kolegijos nuomone, E. L. ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir šias bausmes švelninti pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde E. L. gynėjas taip pat prašo nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atmesti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, kaltę, į tai, kad jis nedirba, užsiregistravęs darbo biržoje, neturi jokio turto, gyvena su sugyventine giminaičiams priklausančiame kambaryje. Be to, prokuroras prašė teismo sumažinti neturtinės žalos dydį iki 10000 Lt kiekvienam nukentėjusiajam. Visi šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad abiems nukentėjusiesiems neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais E. L. veiksmais. Teismas įvertino tai, kad sunkiai sužalojęs nukentėjusiuosius nuteistasis sukėlė jiems didelį fizinį ir dvasinį skausmą, dėl padarytų sužalojimų pablogėjo nukentėjusiųjų gyvenimo kokybė. Nukentėjusieji jauno amžiaus, o patyrė sunkius sveikatos sutrikdymus, dėl kurių nukentėjo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Kolegija pažymi, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, nustatant neturinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi. Juo labiau, E. L. yra jauno amžiaus, darbingas asmuo. O nukentėjusiųjų elgesį teismas jau įvertino skirdamas apeliantui bausmę. Teismas išsamiai motyvavo savo sprendimą priteisti abiems nukentėjusiesiems po 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir nustatydamas abiems nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, CK 6.250 str. 2 d. nuostatų nepažeidė. Nustatytas padarytos neturtinės žalos dydis ir neprieštarauja galiojančiai teisminei praktikai, ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos bausmės taip pat yra teisingos, priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos atitinka galiojančią teisminę praktiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Keisti nuosprendį nuteistojo gynėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. L. gynėjo advokato Algirdo Švėgždos apeliacinį skundą atmesti.