Utenos apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Molėtų krašto muziejaus atstovei V. K., atsakovo atstovei advokatei Ingai Bagdonaitei-Zarembienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B.-Z. ieškinį atsakovui Molėtų krašto muziejui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, su darbo santykių susijusių išmokų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Molėtų krašto muziejaus direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. Tl-22 (2.1.) D. B.-Z. atleista iš darbo nuo 2015 metų liepos 14 dienos, išmokant jai dviejų mėnesių darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas .

2015-04-08 16.34 vai. D. B.-Z. gavo Molėtų krašto muziejaus direktoriaus elektroniniu paštu atsiųstą pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriame nurodyta, kad nuo 2015-05-08 būtų keičiami darbo sutarties 3 ir 5 punktai ir jie išdėstomi taip: "3. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: tarnybinio atlyginimo koeficientas puse dydžio 14.0 BMA; 5. Nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė 4 valandos per dieną. Darbo dienos nuo antradienio iki šeštadienio ir darbo laikas nuo 13.00 vai. iki 17.00 vai." bei nurodymas iki 2015 gegužės 8 d. pranešti Molėtų krašto muziejaus direktorei, ar sutinka su siūlomomis sąlygomis ir kad kitu atveju būtų taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Iš gauto pasiūlymo buvo neaišku, kodėl ketinama keisti darbo sutarties sąlygas, todėl D. B.-Z. 2015-05-07 Molėtų krašto muziejaus direktorei taip pat el. paštu nusiuntė prašymą nurodyti konkrečią priežastį. Direktorė 2015 m. gegužės 7 d. 16:25 vai. atsiuntė tokio turinio el.laišką: "Miela D., šis raštas ir yra dokumentas, nurodantis dėl kokių priežasčių Jums keičiamos darbo sąlygos. Jūs tikrai buvote įspėta žodžiu apie galimus sutarties pakeitimus".

Tačiau D. B.-Z. nebuvo tinkamai informuota, todėl, svarstydama pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, jokio atsakymo muziejaus direktoriui nedavė, ir laukė tinkamo paaiškinimo. Per tą laiką direktorė su darbuotoja nebendravo.

2015-05-08, 17.09 vai. direktorė atsiuntė D. B.-Z. 2015-04-07 įsakymą Nr. V-47 (1.3) Dėl etato mažinimo Molėtų krašto amatų centre, kurio 1 p. skelbia:"Panaikinu Molėtų krašto amatų centro vedėjos 1 etatą ir palieku dirbti 0,5 etato". Nuo kada panaikinamas etatas įsakyme nenurodyta, iš įsakymo taip pat nepaaiškėjo, kodėl mažinamas etatas.

2015-05-12, 17.46 vai. Molėtų krašto direktorė amatų centro vedėjai atsiuntė 2015 m. gegužės 12 d. įspėjimą Nr. Rl-80 (2.5.) Dėl darbo sutarties Nr. 75, sudarytos 2014-04-07, nutraukimo, kuriame nurodyta, jog Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129, 130,140, 177 straipsniais įspėja, kad po dviejų mėnesių nuo šio įspėjimo įteikimo dienos, 2015 m. liepos 13 d., bus nutraukta D. B.-Z. darbo sutartis Nr. 75, sudaryta 2014 m. balandžio 7 d., su visais jos papildymais, keitimais ir priedais pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, kadangi atsisakė dirbti 0,5 etato Molėtų krašto amatų centro vedėjos pareigose, ir atleidimo dieną, atsižvelgus į nepertraukiamą stažą Molėtų krašto muziejuje Amatų centro vedėjos pareigose, jai bus išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (jei jų nepageidauja išnaudoti arba dar neišnaudojo).

Be to, įspėjime dėstoma: "Darbo sutartis nutraukiama dėl ekonominių priežasčių: 2015 m. balandžio 7 d. Molėtų krašto muziejaus direktoriaus įsakymu Nr. V-47 „Dėl etato mažinimo Molėtų krašto amatų centre" nuspręsta panaikinti Molėtų krašto amatų centro vedėjos 1 etatą, paliekant dirbti 0,5 etato. Šį sprendimą lėmė tai, kad nuo 2014 metų veikiantis Molėtų krašto amatų centras nepritraukė planuoto lankytojų skaičiaus. Tai įrodo surinktos lėšos, kurios per metus sudarė tik 150,00 Eur, o esant mažam lankytojų skaičiui, mažėja ir Amatų centro vedėjos darbo krūvis, todėl siekiant užtikrinti, kad Muziejaus padalinio veikla nebūtų nuostolinga, paliekama 0,5 etato".

Amatų centras yra biudžetinės įstaigos padalinys, bet ne pelno siekianti organizacija, be to, Amatų centro tikslas - tarnauti amatininkų bendruomenės interesams, todėl šiuo pagrindu, kad veikla nuostolinga, etatas negalėjo būti sumažintas.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 129 str. 4 dalis skelbia, kad darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. D. B.-Z. augina tris vaikus iki keturiolikos metų. Šis atvejis nebuvo ypatingas.

Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas. Nustatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Muziejaus direktorė, savo įsakymu keisdama šalių darbo sutartyje sulygtą darbo apmokėjimo sąlygą (mokėti amatų centro vedėjai tarnybinio atlyginimo koeficientą puse dydžio 14.0 BMA); ir taip ketindama sumažinti ieškovės darbo užmokestį, turėjo iš anksto raštu įspėjusi amatų centro vedėją gauti jos rašytinį sutikimą. Tokio sutikimo ieškovė nėra davusi ir nėra atlikusi kokių nors aktyvių veiksmų, kuriais būtų išreiškusi savo valią, jog sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos pakeitimui. Pasiūlymas ir kiti dokumentai jai buvo siunčiami el. paštu ir nuo įspėjimo dienos direktorė su D. B.-Z. nebendravo.

Kaip jau minėta, Molėtų krašto muziejaus direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. Tl-22 (2.1.) D. B.-Z. atleista iš darbo pagal LR darbo kodekso 129 str. 1 d., 130 straipsniu, nuo 2015 metų liepos 14 dienos, išmokant jai dviejų mėnesių darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalį darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal Darbo kodekso 129 straipsnį, turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą. Bet darbdavys ieškovei nesiūlė jokio kito darbo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad darbo sutarčiai nutraukti pagal darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalį būtina šių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi (ypatinga) darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti šių faktų buvimą (CPK 178 straipsnis).

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, turi laikytis DK 130 straipsnio reikalavimų, kuris skelbia: '

1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.

2. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta:

1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;

atleidimo iš darbo data;atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.

Molėtų krašto muziejaus direktoriaus 2015-05-12 įspėjime Nr. Rl-80(2.5) dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyta: Įspėju, kad po dviejų mėnesių nuo šio įspėjimo įteikimo dienos, 2015 m. liepos 13 d., bus nutraukta Jūsų, D. B.-Z. darbo sutartis Ntr. 75, sudaryta 2014 m. balandžio 7 d., su visais jos papildymais, keitimais ir priedais pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, kadangi atsisakėte dirbti 0,5 etato Molėtų krašto amatų centro vedėjos pareigose.

įspėjimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Kaip žinoma, D. B.-Z. augina tris vaikus iki keturiolikos metų. Todėl įspėjime nurodytas dviejų mėnesių terminas yra pažeistas.

Be to, įspėjime nurodyta, kad sutartis bus nutraukta 2015 m. liepos 13 dieną. Įsakymas dėl D. B.-Z. atleidimo iš darbo priimtas 2015 m. liepos 14 dieną.

Molėtų krašto muziejaus direktorė amatų centro vedėją atleido iš darbo, praleidusi nurodytą terminą. O darbdavio įspėjimas apie atleidimą iš darbo netenka galios, jei nuo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo.

Visiškai nepagrįstai įspėjime teigiama, kad ieškovė atsisakė dirbti puse etato, kai tokio atsisakymo nebuvo. Kaip jau buvo paaiškinta, nebuvo gautas ir rašytinis ieškovės sutikimas dėl darbo sutarties sąlygos - darbo apmokėjimo, pakeitimo.

Ieškovė ir jos atstovė prašė pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau į darbą jos negražinti. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo Molėtų krašto muziejaus atstovė V. K. ir atsakovo atstovė advokatė Inga Bagdonaitė Zarembienė paaiškino, jog atsakovas Molėtų krašto muziejus atsiliepime į ieškinį siūlė šalių ginčą baigti taikos sutartimi ir grąžinti ieškovę į darbą. Ieškovė su taikos sutarties sąlygomis nesutiko.

Molėtų krašto muziejus yra savivaldybės biudžetinė įstaiga. Muziejaus steigėjas ir savininkas- Molėtų rajono savivaldybė. Muziejaus darbo užmokesčio fondą nustato Molėtų rajono savivaldybės taryba.

2014-02-25 Molėtų rajono savivaldybė posėdžio metu nutarė, kad Molėtų krašto muziejui nuo 2014 metų papildomai skiriama 0,5 etato muziejininko (Amatų centrui) ir 1 etatas valytojo (visoms muziejaus patalpoms, esančioms Mindūnuose, Molėtų raj. prižiūrėti).

2014-04-04 Molėtų krašto muziejus ir Utenos teritorinė darbo birža pasirašė įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį Nr. IDR-3-10-31. Šia sutartimi Molėtų krašto muziejus įsipareigojo įdarbinti Utenos teritorinės darbo biržos Molėtų skyriaus siunčiamą bedarbę ieškovę D. B.-Z. į Molėtų krašto muziejų Amatų centro vedėjo darbo funkcijoms atlikti. Pagal sutarties 2.1 punktą, Utenos teritorinė darbo birža įsipareigojo pervesti darbdaviui 50 proc. dydžio subsidiją darbo užmokesčiui kompensuoti pagal faktiškai darbuotojo dirbtą laiką, t.y. įsipareigojo kompensuoti pusę darbdavio išlaidų ieškovės darbo užmokesčio mokėjimui

Sutarties galiojimo terminas: nuo 2014 m. balandžio 8d. iki 2015 m. balandžio 7d. (Sutarties 8.2 punktas)

Vykdant 2014-04-04 įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutarties įsipareigojimus, 2014-04-07 su ieškove buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 75 dėl Molėtų krašto muziejaus Amatų centro vedėjos pareigų mokant ieškovei 14 koef. BMA dydžio darbo užmokestį.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2014-04-04 įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį darbdaviui buvo kompensuojama 50 proc. darbuotojos darbo užmokesčio, Molėtų krašto muziejaus direktorė nusprendė, kad darbo užmokesčio kompensavimo laikotarpiu gali įdarbinti darbuotoją į Amatų centrą pilnam etatui. Direktorės 2014-04-02 įsakymu Nr. V-36 buvo patvirtintas pareigybių sąrašas nustatant Amatų centro vedėjai 1 etato darbo krūvį. Su ieškove sudaryta darbo sutartimi buvo nustatyta 40 darbo valandų darbo savaitė.

Ieškovė prašo teismo panaikinti Molėtų krašto muziejaus direktorės 2015-04-07 įsakymą Nr. V-47 (1.3) Dėl etato mažinimo Molėtų krašto amatų centre, nurodydama, kad jis yra neteisėtas, tačiau nepateikdama jokių argumentų, patvirtinančių jo neteisėtumą.

Molėtų krašto muziejaus direktorės 2015-04-07 įsakymu Nr. V-47 (1.3.) buvo pertvarkytas ieškovės darbo etatas paliekant Amatų centro vedėjai 0,5 etato darbo krūvį.

Vadovaujantis Molėtų krašto muziejaus nuostatais, patvirtintais Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2011-12-22 sprendimu Nr. B1-257, muziejui vadovauja direktorius (Nuostatų 29 p.). Direktorius tvirtina Muziejaus struktūrą, pareigybių sąrašą (30.4 p.). Muziejaus valdyme patariamojo balso teise dalyvauja Muziejaus taryba (31 p.). Muziejaus taryba svarsto Muziejaus organizacinę struktūrą, etatų sąrašą (32.3 p.).

2015-04-02 vykusiame Molėtų krašto muziejaus tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl etato numažinimo Molėtų krašto amatų centre ir pritarta etato sumažinimui paliekant Molėtų krašto amatų centre 0,5 etato. Teismui pateikta 2015-04-02 Molėtų krašto muziejaus tarybos posėdžio protokolo Nr. R2-9 kopija. Įsakymą dėl etatų mažinimo priėmė Molėtų krašto muziejaus direktorė, neviršydama jai nustatytų įgaliojimų.

Ieškovė nurodo, kad darbdavys neturėjo pagrindo priimti sprendimą dėl etatų mažinimo, todėl įsakymas yra neteisėtas.

Atsakovas yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Molėtų rajono savivaldybės biudžeto. Dėl to darbuotojų skaičių ir jų darbo užmokesčio fondą, taip pat darbo organizavimą visų pirma lemia muziejui skiriamos lėšos. Atsižvelgiant į muziejui skiriamus asignavimus ir muziejaus vykdomos veiklos specifiškumą, muziejui nuolat trūksta lėšų įvairiems įsipareigojimams vykdyti, ką patvirtina atsakovo 2014-04-14 prašymas Nr. Rl-88 (3.50), 2014-07-17 prašymas Nr. Rl-143 (3.50) Molėtų rajono savivaldybei dėl finansavimo padidinimo.

Atsakovas, siekdamas optimizuoti administracinio personalo struktūrą, racionaliau ir taupiau naudoti biudžetinei įstaigai skiriamas lėšas, atsižvelgdamas į pasibaigusį 2014-04-04 įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutarties galiojimą, Amatų centro darbuotojos darbo vietos išlaikymo kaštus ir Amatų centro surinktas pajamas, centro lankytojų skaičių, muziejaus steigėjo sprendimą papildomai skirti tik 0,5 etato Amatų centro muziejininkui (vedėjui), peržiūrėjo Amatų centro muziejaus vedėjos realų darbo krūvį. Darbdavys, atsižvelgdamas į Amatų centro veiklą, lankytojų skaičių, nusprendė pakeisti Amatų centro darbo laiką iš visos darbo dienos į pusę darbo dienos, t.y. antradieniais-šeštadieniais nuo 13.00 val. iki 17.00 val.

Kasacinis teismas 2011-04-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011 pažymėjo, kad ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri - ne.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbdavio ekonomine būtinybe ir jo tiesioginiu interesu yra siekis išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų tiems darbuotojams, kurių atliekamas darbas ir jo rezultatai pasikeitus aplinkybėms tampa nebereikalingi, nebepateisinantys darbuotojo buvimo darbe. Darbdavys turi teisę pertvarkyti savo organizacinę struktūrą, keisti pareigybes, keisti etatų skaičių ir priimti kitus sprendimus dėl vykdomos veiklos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ginčijamas 2014-04-07 įsakymas Nr. V-47 (1.3) buvo priimtas laikantis Molėtų krašto muziejaus nuostatų, Molėtų krašto muziejaus direktoriaus pareigybės aprašyrne nustatytos direktoriaus kompetencijos, atsižvelgiant į muziejaus steigėjo Molėtų rajono savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, darbuotojos realų darbo krūvį, muziejaus biudžetinį finansavimą ir ekonominę, finansinę situaciją bei siekį racionaliai naudoti biudžeto lėšas.

Pažymėtina, kad 2015-04-07 įsakymo Nr. V-47 (1.3) pagrindu, pasiūlymas ieškovei dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo nustatant 20 darbo valandų darbo savaitę buvo pateiktas 2015-04-08 elektroniniu paštu. Kad šį pranešimą gavo ir su juo susipažino, patvirtina ir pati ieškovė teismui pateiktame ieškinyje bei prie ieškinio pateikti priedai (susirašinėjimas elektroniniu paštu, darbuotojos prašymai).

Pagal nusistovėjusią Molėtų krašto muziejaus darbo organizavimo praktiką, dokumentai darbuotojams siunčiami/darbuotojų dokumentai gaunami elektroniniu paštu atsižvelgiant į tai, kad Muziejaus padalinių darbuotojų darbo vietos yra ne muziejaus administracijos patalpose, esančiose Inturkės g. 4, Molėtuose, šiuo konkrečiu atveju ieškovės darbo vieta buvo Mindūnuose, Molėtų rajone.

Taigi, apie tai, kad yra panaikinta dalis Amatų centro vedėjos etato, ieškovei buvo žinoma jau 2015-04-08 gavus pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo.

LR Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties sąlygų keitimą, nenumato, kad kartu su pasiūlymu keisti darbo sutarties sąlygas turi būti pateikiami visi darbdavio priimti vidiniai dokumentai (valdymo organų sprendimai, steigėjo aktai ir kt). Ieškovei pateiktame pasiūlyme yra nurodyta, kad dėl darbovietės pareigybių pertvarkymo, ekonominių ir technologinių priežasčių, jai pateikiamas pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo.

Darbuotoja, nesutikdama su darbdavio pasiūlymu ir jame nurodytomis aplinkybėmis, galėjo jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Pažymėtina, jog 2015-04-08 gavusi pasiūlymą, iki 2015-05-07, t.y. praktiškai iki darbdavio nustatyto termino pateikti sutikimą pabaigos, jokių pretenzijų dėl jo turinio ir jame nurodytų aplinkybių nereiškė.

Atsižvelgiant į darbuotojos prašymus, darbdaviui pateiktus 2015-05-07 ir 2015-05-08 elektroniniu paštu, 2015-05-08 direktorė ieškovei elektroniniu paštu nusiuntė 2015-04-07 įsakymą Nr. V-47 (1.3.), todėl laikytina, kad su pačiu įsakymu ieškovė susipažino 2015-05-08, o ne atleidimo dieną 2015-07-14.

Ieškovė nenurodo dėl kokių svarbių priežasčių neginčijo darbdavio priimto sprendimo LR Darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais, t.y. iki 2015-05-08 ar 2015-06-08.

LR DK 120 str. ld. numato, kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal LR DK 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

Ieškovė nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą.

2015-04-08 ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo nurodant, kad nuo jai butų nustatyta 20 darbo valandų darbo savaitė atitinkamai pakeičiant darbo užmokestį.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės darbo vieta buvo ne darbdavio administracijoje, o Mindūnuose, Molėtų raj. pasiūlymas ieškovei buvo pateiktas elektroniniu paštu. Kad šį pranešimą gavo 2015-04-08 ir su juo susipažino, patvirtina ir pati ieškovė teismui pateiktame ieškinyje. Be to, kad pasiūlymą gavo ir su juo susipažino, patvirtina ir ieškovės darbdaviui 2015-05-07 ir 2015-05-08 elektroniniu paštu siųsti prašymai.

Darbuotojai pateiktame pasiūlyme buvo aiškiai nurodyta, kad dėl ekonominių priežasčių ir darbovietės pareigybių pertvarkymų keičiamos jos darbo sutarties sąlygos dėl darbo krūvio ir kad naujos sąlygos būtų nustatytos nuo 2015-05-08.

Darbuotoja iki nustatyto termino neinformavo darbdavio, kad sutinka dirbti darbdavio siūlomomis pakeistomis darbo sutarties sąlygomis.

LR DK 120 str. ld. numato, kad jeigu darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

Molėtų krašto muziejaus direktorė, nesulauksi darbuotojos sutikimo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis iki 2015-05-12 (nors darbuotojai terminas buvo nustatytas iki 2015-05-08), 2015-05-12 darbuotojai pateikė įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo.

DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą privaloma rašytinė forma. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi atitikti DK 130 straipsnio 2 dalyje nustatytus turinio reikalavimus. Kitų įspėjimo surašymo ar įteikimo taisyklių (pvz., įspėjimo įteikimo būdo ar vietos, įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą pasirašyti turinčio teisę subjekto) įstatymai nereglamentuoja (LAT 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2012).

2015-05-12 įspėjimas ieškovei buvo pateiktas persiunčiant direktorės pasirašytą įspėjimo tekstą ieškovės elektroniniu paštu. Ieškovė patvirtina, kad įspėjimas jai buvo pateiktas 2015-05-12 ir ji su juo susipažino.

Ieškovei pateiktame įspėjime nurodyta numatoma atleidimo data, darbo sutarties nutraukimo priežastys ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.

Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad įspėdamas darbuotojus, darbdavys turi laikytis nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų, jų nesilaikymas gali būti pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ar taikyti DK 130 straipsnio 5 dalyje nustatytus teisinius padarinius. Tačiau ne kiekvienas nukrypimas nuo nustatytos darbuotojų įspėjimo tvarkos reiškia darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą. LAT teisėjų kolegija 2012-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2012 pažymėjo, kad įspėjimo tikslas - informuoti darbuotoją apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, konkrečią darbo sutarties nutraukimo priežastį, laiką, atsiskaitymo tvarką, t. y. suteikti darbuotojo teisėms įgyvendinti reikalingą informaciją. Dėl to teismas, spręsdamas, ar darbuotojas buvo tinkamai įspėtas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, net ir konstatavęs tam tikrus pažeidimus, kiekvienu atveju turėtų įvertinti nustatyto pažeidimo reikšmę bei jo sukeltus teisinius padarinius darbuotojui ir tik priklausomai nuo to, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais spręsti, ar toks pažeidimas konkrečiu atveju sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atleidimą neteisėtu.

Manytina, kad ieškovei pateiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą atitinka tiek formos, tiek turinio reikalavimus, nustatytus LR DK 130 str. 2d. / 7

LR DK 130 str. l d. įtvirtinti įsėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai- 2 mėnesiai ir 4 mėnesiai (darbuotojams, nurodytiems LR DK 129 straipsnio 4 dalyje).

LR DK 129 str. 4d. nurodyta, viena iš darbuotojų kategorijų- darbuotojai, auginantys vaikų iki keturiolikos metų.

Atsakovas pripažįsta, kad ieškovė apie darbo sutarties nutraukimą turėjo būti įspėta ne prieš du, o prieš keturis mėnesius, kadangi augina tris vaikus iki keturiolikos metų. Manytina, kad šis pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą neteisėtu, kadangi LR DK 130 str. 5d.numato, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Vadinasi, ieškovės įspėjimo terminas turėjo pasibaigti ne anksčiau kaip po keturių mėnesių, t.y. 2015-09-13.

LAT 2012-04-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2012 nurodė, kad situacija, kai darbuotojas įspėtas prieš du mėnesius iki numatomo atleidimo, o pagal įstatymą darbdavys turi įspėti jį ne mažiau kaip prieš keturis mėnesius iki atleidimo, vertintina ne kaip absoliutus atleidimo iš darbo neteisėtumą suponuojantis pažeidimas, bet kaip pažeidimas, kuris šalintinas teismui pratęsiant įspėjimo terminą iki įstatyme nustatyto ir priteisiant darbuotojui už papildomą laikotarpį, kurio metu darbo sutartis negalėjo būti nutraukta, atitinkamą piniginę kompensaciją.

Atsakovas pripažįsta, kad ieškovė turėjo būti atleista iš darbo įspėjant ją ne mažiau kaip prieš keturis mėnesius, t.y. 2015-09-13, todėl sutinka išmokėti ieškovei jos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

2015-07-14 direktorės įsakymu Nr. Tl-22(2.1.) ieškovė buvo atleista iš Molėtų krašto muziejaus Amatų centro vedėjos pareigų nuo 2015-07-14 LR Darbo kodekso 129 str. ld. pagrindu išmokant jai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

LR DK 129 str. ld. numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato šis Kodeksas ir kiti įstatymai (129 str. 2d.).

Ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas buvo ekonominės priežastys, lėmusios būtinybę sumažinti ieškovės pareigybės darbo krūvį, t.y. pareigybės pertvarkymą, po kurių atlikimo ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.

Kaip nurodyta aukščiau, darbdavio sprendimas iš dalies sumažinti ieškovės etatą buvo priimtas atsižvelgiant į muziejaus steigėjo Molėtų rajono savivaldybės priimtus sprendimus dėl etatų skaičiaus Amatų centre, pasibaigusį darbo užmokesčio kompensavimo laikotarpį, darbuotojos darbo krūvį, muziejaus biudžetinį finansavimą ir ekonominę, finansinę situaciją, darbo vietos išlaikymo kaštus bei siekį racionaliai naudoti biudžeto lėšas.

Priimtas sprendimas buvo realiai įgyvendintas, kadangi ieškovei nesutikus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis ir 2015-07-14 atleidus ją iš darbo į Amatų centrą jos darbo funkcijų atlikimui buvo priimtas naujas darbuotojas, kuriam nustatyta 20 darbo valandų darbo savaitė (t.y. 0,5 etato darbo krūvis). Amatų centro darbo laikas buvo pakeistas iš visos darbo dienos į pusę darbo dienos, t.y. antradieniais-šeštadieniais nuo 13.00 vai. iki 17.00 val.

Atkreiptinas dėmesys, kad Molėtų krašto muziejaus direktorės 2015-07-31 įsakymu Nr. V-92, Amatų centro vedėjos pareigybė buvo pakeista į Molėtų krašto amatų centro muziejininko pareigybę.

Ieškinyje taip pat nurodoma, kad ieškovės atleidimas iš darbo pažeidžia LR DK 129 str. 4d. nuostatas, kadangi nebuvo ypatingo atvejo, dėl kurio darbdavys galėtų atleisti ją iš darbo.

Aiškinant ypatingo atvejo, kaip LR DK 129 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, sampratą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad, sprendžiant, ar darbuotojas buvo atleistas iš darbo, nepažeidžiant LR DK 129 str. 4d. jam įtvirtintos garantijos, įvertintina, ar konkretus atvejis pripažintinas ypatingu: ar realiai egzistavo tokia svarbi darbuotojo atleidimo priežastis, dėl kurios neatleidus darbuotojo būtų iš esmės pažeisti darbdavio interesai. Ar darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, nustatoma atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką ir aplinkybes, konkrečias darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes bei jį pagrindžiančias priežastis (LAT 2004-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2004.)

Darbdavio ekonomine būtinybe ir jo tiesioginiu interesu yra siekis išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų tiems darbuotojams, kurių atliekamas darbas ir jo rezultatai pasikeitus aplinkybėms tampa nebereikalingi, nebepateisinantys darbuotojo buvimo darbe. Toks atvejis, kai darbuotojo atliekamas darbas savo įnašu neprisideda prie darbdavio (įmonės) veiklos rezultatų, bet, priešingai, blogina darbdavio finansinę padėtį, yra tas ypatingas atvejis, dėl kurio darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją.

Dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažintu darbo krūviu ir už dėl to sumažėjusį darbo užmokestį) ieškovė nesutiko, o tokių darbo sąlygų, kuriomis ji dirbo iki šių pasikeitimo, suteikimas nebuvo galimas. Atsakovas yra biudžetinė įstaiga finansuojama Molėtų rajono savivaldybės. Darbuotojų skaičių ir jų darbo užmokesčio fondą, taip pat darbo organizavimą visų pirma lemia muziejui skiriamos lėšos. Muziejaus steigėjas Amatų centre buvo nustatęs 0,5 etato darbo krūvį, Amatų centro ir jo darbuotojos darbo vietos išlaikymo kaštai buvo dideli, Darbo biržos darbuotojos darbo užmokesčio kompensavimo laikotarpis pasibaigė, Amatų centras nepritraukė didelio lankytojų skaičiaus (todėl priimtas sprendimas sutrumpinti centro darbo laiką), Amatų centro surenkamos lėšos buvo labai mažos, todėl ieškovės palikimas dirbti nepakeistomis darbo sutarties sąlygomis, atsižvelgiant į ekonomines priežastis, finansinę muziejaus situaciją, įstaigos siekį racionaliai ir taupiai naudoti savivaldybės biudžeto asignavimus, buvo ekonomiškai nuostolingas ir būtų iš esmės pažeisti darbdavio interesai.

Ieškovė nurodo, kad darbdavys nesiūlė jai jokio kito darbo, taip pažeisdamas LR DK 129 str. l d. reikalavimus.

Teismui pateikiami Molėtų krašto muziejaus pareigybių sąrašai, patvirtinti direktorės 2015-01-15 įsakymu Nr. V-l 1, 2015-06-02 įsakymu Nr. V-79, 2015-07-20 įsakymu Nr. V-87, patvirtina, kad ieškovės įspėjimo laikotarpiu Molėtų krašto muziejuje buvo įsteigta nauja Vienuolyno muziejaus muziejininkės pareigybė (2015-06-02 įsakymu Nr. V-79 patvirtintas sąrašas), į kurią darbuotojos sutikimu buvo perkelta iki tol muziejuje budėtoja dirbusi darbuotoja, panaikinus budėtojos etatą. 2015-04-30 šiai darbuotojai buvo pateiktas pasiūlymas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Su šiuo pasiūlymu darbuotoja nesutiko, 2015-06-01 direktorės įsakymu buvo pakeistos jos darbo sutarties sąlygos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nebuvo galimybės šios darbo vietos siūlyti ieškovei.

Taip pat buvo priimtas naujas darbuotojas- elektrikas (0,25 etato). Ši darbo vieta ieškovei negalėjo būti siūloma dėl reikalaujamų specifinių žinių ir sugebėjimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darbdavys nepažeidė LR DK 129 str. l d. reikalavimo perkelti darbuotoją jos sutikimu į kitą darbą. Atsakovo atstovės prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo dvejų mėnesių vidutinį darbo užmokestį, kitoje dalyje ieškinį atmesti, nes praleistas ieškininės senaties terminas. Ieškovė buvo atleista iš darbo 2015-07-14, o ieškinys teisme užregistruotas 2015-09-17.

Tretysis asmuo Molėtų rajono savivaldybė prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2014-04-03 Molėtų krašto muziejaus direktorė V. K. pasiūlymu dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo kreipėsi į teritorinę darbo birža ir nurodė, jog Molėtų krašto muziejui reikalingas vienas darbuotojas, turintis aukštąjį išsilavinimą, neterminuotai dirbti Amatų centro vedėjo pareigose. (b.l.122). Ieškovė 2014-04-07 neplaniniai buvo iškviesta į darbo biržos teritorinį padalinį ir jai buvo suteikta informacija apie įdarbinimą subsidijuojant (b.l.123). Ieškovė darbo biržoje užpildė bendrai finansuojamo iš Europos socialinio fondo lėšų projekto dalyvio apklausos anketą (b.l.124-125) ir tą pačią dieną buvo priimta į darbą Molėtų krašto muziejaus Amatų centro vedėjos pareigose (b.l.37-38). 2015-04-02 Molėtų krašto muziejaus taryba svarstė dėl mažo lankytojų skaičiaus, sumažėjusio Amatų centro vedėjos darbo krūvio ir nutarė pritarti etato sumažinimui Molėtų krašto amatų centre (b.l.29). 2015-04-03 Molėtų rajono savivaldybė, kuri yra Molėtų muziejaus steigėja, posėdyje svarstė ir nutarė dėl Molėtų krašto amatų centro vedėjos etato. Šio posėdžio metu Molėtų krašto amatų centro vedėjai buvo nustatytas 0,5 etatas (b.l.140-141). 2015-04-07 Molėtų krašto muziejaus direktorės įsakymu Nr. V-47 (1.3.)buvo panaikintas Molėtų krašto amatų centro vedėjos 1 etatas ir paliktas dirbti 0,5 etato (b.l.30). 2015-04-08 Molėtų krašto muziejaus direktorė V. K. elektroninio laišku nusiuntė ieškovei pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriame nurodė, jog nuo 2015-05-08 jai siūloma dirbti 0,5 etato ir prašė iki 2015-05-08 pranešti Molėtų krašto muziejaus direktorei, ar ji sutinka su siūlomomis sąlygomis (b.l.7). Ieškovė 2015-05-07 elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovo atstovę ir prašė dokumentais, įstatymais pagrįsti savo 2015-04-08 pasiūlymą (b.l.8) Atsakovo atstovė elektroniniu laišku atsakė, jog pasiūlymas ir yra dokumentas, nurodantis dėl kokių priežasčių ieškovei keičiamos darbo sąlygos (b.l.6). Formaliai ieškovė dėl jai pateikto pasiūlymo nieko nepasisakė, o tik samprotavo apie pasiūlymo legitimumą. Todėl atsakovo atstovė, nesulaukdama atsakymo į pateiktą pasiūlymą, tylėjimą traktavo kaip atsisakymą ir 2015-05-12 įspėjimu Nr. R1-80 (2.5.) įspėjo ieškovę, jog 2015-07-14 bus nutraukta jos darbo sutartis Nr. 75, sudarytą 2014-04-07 (b.l.32). 2015-07-14 Molėtų krašto muziejaus direktorė įsakymu Nr. T1-22 (2.1.) atleido ieškovę iš darbo ir jai buvo išmokėtas dviejų mėnesių darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (b.l.33).

LR DK 129 str. 1 d. numato, jog darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė į darbą buvo priimta pagal atsakovo ir darbo biržos susitarimą dėl įdarbinimo subsidijuojant jos etatą. Darbo vietos subsidijavimas buvo nustatytas nuo 2014-04-08 iki 2015-04-07 (b.l.124-125). Ieškovė apie tai žinojo ir apklausos anketoje pati pasirašė. 2015-04-07 ieškovės darbo vietos subsidijavimas baigėsi, todėl Muziejaus steigėjas Amatų centro vedėjai nustatė 0,5 etato. Ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas buvo ekonominės priežastys, lėmusios būtinybę sumažinti ieškovės pareigybės darbo krūvį. Apie tai ieškovė buvo informuota elektroniniu laišku ir į pasiūlymą nereagavo, nors LR DK 120 str. 2 d. nurodyta, jog darbo sutarties sąlygos, nustatytos šio Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti keičiamos esant raštiškam darbuotojo sutikimui... Ieškovė atsakovui nepateikė raštiško sutikimo, todėl atsakovas ieškovę raštiškai įspėjo dėl jos atleidimo po dviejų mėnesių ir suėjus šiam terminui, ją atleido. Atsakovas sutiko su ieškove, jog pažeidė LR DK 130 str. 1 d. ir 129 str. 4 d. sąlygas ir net du kartus siūlė sudaryti taikos sutartį išmokėdamas ieškovei dviejų mėnesių darbo užmokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su šiomis sąlygomis nesutiko ir reikalavo sumokėti jai už visos priverstinės pravaikštos laiką, 5 % metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės reikalavimas sumokėti jai kompensaciją už visos priverstinės pravaikštos laiką, nes, nes pažeistas 4 mėnesių įspėjimo terminas netenkintinas. LAT šiuo klausimu yra suformavęs praktika ir pasisakė, jog įstatyme nustatyto įspėjimo apie būsimą atleidimą iš darbo termino pažeidimas negali būti pagrindas pripažinti darbo sutarties su darbuotoju nutraukimą neteisėtu, šis pažeidimas gali būti ištaisomas perkeliant atleidimo iš darbo datą įstatymu nustatytam įspėjimo terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. Ž. v. AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija”, bylos Nr. 3K-3-59/2000; 2000 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. Š. v. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-67/2000; 2000 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje G. J. v. VšĮ ,,Geležinkelininkų ligoninė”, bylos Nr. 3K-3-701/2000; 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. Kauno apskrities sporto medicinos centras, bylos Nr. 3K-3-1141/2003).

LAT 2012-04-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2012 nurodė, kad situacija, kai darbuotojas įspėtas prieš du mėnesius iki numatomo atleidimo, o pagal įstatymą darbdavys turi įspėti jį ne mažiau kaip prieš keturis mėnesius iki atleidimo, vertintina ne kaip absoliutus atleidimo iš darbo neteisėtumą suponuojantis pažeidimas, bet kaip pažeidimas, kuris šalintinas teismui pratęsiant įspėjimo terminą iki įstatyme nustatyto ir priteisiant darbuotojui už papildomą laikotarpį, kurio metu darbo sutartis negalėjo būti nutraukta, atitinkamą piniginę kompensaciją.

Pripažintina ir su tuo sutiko ieškovė, jog Amatų centro vedėjos etatas buvo sumažintas iki 0,5 etato teisėtai. Molėtų krašto direktorė vadovaudamasi Molėtų krašto tarybos ir Molėtų rajono savivaldybė, kuri yra atsakovo steigėja, nutarė sumažinti Amatų centro vedėjos darbo krūvį iki 0,5 etato. Pati ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė, jog nenori grįžti į darbą ir dirbti 0,5 etato. Todėl vertinant LAT suformuotą praktika pripažintina, jog ieškovė turėjo būti įspėta apie atleidimą iš darbo DK 129 str.1, 4 d. ir 130 str. tvarka prieš keturis mėnesius. Todėl jos atleidimo iš darbo terminas nukeltinas iki 2015-09-14 d., išmokant jai dviejų mėnesių darbo užmokestį ir 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos dviejų mėnesių darbo užmokesčio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas teisėtu, todėl jai nepriklauso priverstinės pravaikštos laiko kompensacija.

Atsakovo atstovė ir advokatė prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovei priteisti dviejų mėnesių darbo užmokestį, o kitoje dalyje taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė praleido vieno mėnesio terminą, kaip tai numato LR DK 300 str. 1 d.

Prašymas netenkintinas. 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra išvestiniai reikalavimai iš pagrindinių reikalavimų, kuriais prašoma priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl patenkinus iš dalies pagrindinį reikalavimą, išvestiniam reikalavimui negali būti taikoma ieškininė senatis.

Ieškovė teismui pateikė du reikalavimus: pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ją į darbą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmas reikalavimas yra neturtinis ir turi būti apmokestintas 41 Eur. Kadangi ieškovė pirmo reikalavimo atsisakė, todėl žyminis mokestis turi būti 10,25 Eur. Kitas reikalavimas yra piniginis ir iš atsakovo ieškovei priteistina dviejų mėnesių darbo užmokesčio kompensacija, kas sudaro 1007,06 Eur (b.l.27). Todėl nuo šios sumos ir skaičiuotinas 3 % žyminis mokestis, kas sudaro 30,21 Eur.

Ieškovė advokatei Rimai Žiautienei už dokumentų rengimą ir atstovavimą nagrinėjant bylą sumokėjo 510 Eur. Advokatė ieškovei parengė ieškinį ir du patikslintus ieškinius. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė patikslintų ieškinių atsisakė ir prašė nagrinėti pirminį ieškinį ir tenkinti vieną iš dviejų ieškinio reikalavimų. LR CPK 93 str. 2 d. nurodyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti sumažintos proporcingai patenkintų reikalavimų. Kadangi vieno reikalavimo ieškovė atsisakė, o kitą ieškinio reikalavimą teismas tenkina iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 250 Eur už advokato pagalbą šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. B. –Z. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. B. –Z. iš atsakovo Molėtų krašto muziejaus, įmonės kodas 188202764, buveinė Inturkės g. 4, Molėtai, dviejų mėnesių darbo užmokesčio kompensaciją, kas sudaro 1007,06 Eur (vienas tūkstantis septyni eurai 6 cnt), perkeliant D. B. –Z. atleidimo iš Molėtų krašto amatų centro vedėjos pareigų iš 2015-07-14 į 2015-09-14 d.

Priteisti ieškovei D. B. –Z. iš atsakovo Molėtų krašto muziejaus, įmonės kodas 188202764, buveinė Inturkės g. 4, Molėtai, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 1007,06 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2015-08-17 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei D. B. –Z. iš atsakovo Molėtų krašto muziejaus, įmonės kodas 188202764, buveinė Inturkės g. 4, Molėtai, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) už advokato pagalbą šioje byloje.

Priteisti iš atsakovo Molėtų krašto muziejaus, įmonės kodas 188202764, buveinė Inturkės g. 4, Molėtai į valstybės biudžetą 40,46 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pinigus sumokėti į VMI atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660. Kvitą apie sumokėtą sumą pateikti į teismo raštinę.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Molėtų rajono apylinkės teismą.