- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- 1-3544-673/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- V. B., BK
- Kaltinamasis
- E. V., M. N.
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.1.; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.2.
2019 m. gruodžio 20 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Kėdainių PRC 3 kurso moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2018-02-14 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. atleistas susitaikius su nukentėjusiaisiais – BK 38 str.),
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimu žmogui), padarymu;
M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, tvirtinantis, kad registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimu žmogui), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. birželio 22 d. apie 19.30 val., E. V. ir M. N., veikdami kartu, Kėdainių mieste, prie Chemikų g. 1 namo, M. N. abiem rankomis sugriebus V. B. už galvos, ją palenkus ir tyčia kojos keliu spyrus vieną kartą nukentėjusiajam į kairį smilkinį, E. V. tyčia kumščiu vieną kartą sudavus V. B. į kairį smilkinį, taip smurtaudami bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, padarė nukentėjusiajam kraujosruvas lūpose (smurto metu nukentėjusiajam įsikandus į lūpą), tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2019 m. birželio 22 d. apie 19.30 val., jis su draugu M. N., prie Chemikų g. 1 namo, be priežasties prikibo prie nukentėjusiojo, M. N. sudavė, galimai spyrė, vieną kartą nukentėjusiajam į galvos sritį, o jis kumščiu vieną kartą taip pat sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, suvokia, kad nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, pažadėjo, kad daugiau taip nenutiks. Su civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau prašo neturtinės žalos dydį sumažinti iki 500 Eur.
Kaltinamasis M. N. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2019 m. birželio 22 d. apie 19.30 val., jis su draugu E. V., prie Chemikų g. 1 namo, be priežasties prikibo prie nukentėjusiojo, jis spyrė vieną kartą nukentėjusiajam į galvos sritį, o E. V. ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, suvokia, kad nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, pažadėjo, kad daugiau taip nenutiks. Su civiliniu ieškiniu sutinka.
Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus nukentėjusiojo V. B. pareiškimą, kad 2019-06-22 apie 19.30 val., prieš tai į jo pusę metę butelį, kuris sudužo, jį sumušė du jaunuoliai, kurių vienas buvo E. V. (1 t., b. l. 12).
Apklaustas nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2019-06-22 apie 19.30 val., jis dviračiu važiavo Kėdainių mieste, Chemikų gatve. Matė, kad nuo Chemikų g. 3 namo link Chemikų g. 1 namo pėsčiųjų takeliu ateina du jaunuoliai. Vienas iš jų buvo E. V., kuris gyvena netoli jo devynaukščiame name. E. V. žino, nes jis prie jo nuolat kabinėjasi, tačiau anksčiau smurto prieš jį nenaudodavo, plūsdavo įžeidžiančiais žodžiais, vadindavo neužauga, debilu ir kt. Nurodė, kad jis pats yra neįgalus, turi 40 procentų darbingumą dėl cukrinio diabeto, yra ramaus būdo, su niekuo nesipyksta, dėl neįgalumo ir silpnos sveikatos pats apsiginti negali, mano, kad todėl E. V. prie jo ir kabinėdavosi. Dėl E. V. elgesio anksčiau jokio pareiškimo nėra rašęs. Kitą jaunuolį žino tik iš matymo, galimai galėtų atpažinti, jis buvo aukštesnis už V., tamsių plaukų. Jaunuoliai pradėjo kažką tarpusavyje šnibždėtis ir kažkuris iš jų metė link jo butelį, bet į jį nepataikė, butelis nukrito ir sudužo žolėje, 10-15 metrų atstumu nuo jo. Jaunuoliai pradėjo juoktis. Suprato, kad butelis buvo mestas į jį, todėl jaunuolių paklausė, kodėl metė. Tada jaunuoliai priėjo prie jo ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu nepažįstamas jaunuolis iš priekio abejomis rankomis sugriebė jam už galvos, galvą palenkė ir keliu vieną kartą spyrė jam į kairį smilkinį. Tuo metu jis jautė fizinį skausmą. Po to E. V. kumščiu sudavė jam vieną kartą į tą patį smilkinį. Tada abu vaikinai nuėjo link Chemikų g. 4 namo. Jis grįžo namo, pasidėjo daiktus, paliko dviratį, grįžo į įvykio vietą ir iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio jam labai skaudėjo kairį smilkinį, skaudėjo galvą, pykino, galva svaigo, jautė stiprų fizinį skausmą, todėl greitosios medicinos pagalbos buvo pristatytas į VšĮ „Kėdainių ligoninė“ priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuotas nedidelis sumušimas. Priėmimo skyriuje jam buvo suleisti vaistai nuo skausmo. Nežino, ar šį įvykį matė kiti žmonės. Su E. V. buvęs jaunuolis buvo apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų, juodų plaukų. 2019-06-25 ekspertas apžiūrėjo jo lūpas ir rado kraujosruvą. Sužalojimas lūpoje galėjo atsirasti dėl to, kad jis galėjo į lūpą įsikąsti, kai nepažįstamas jaunuolis jam sugriebė už galvos, galvą palenkė ir smūgiavo, tą dieną iš išgąsčio jis lūpoje skausmo net nepajuto, jam skaudėjo smilkinį, kurį šaldė ledu. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis (1 t., b. l. 36, 40-41, 44).
Patikrinus nukentėjusiojo blaivumą 2019-06-22 20.21 val. nustatyta, kad V. B. blaivus (1 t., b. l. 24).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1591/2019(02) nurodyta, kad V. B. nustatytos kraujosruvos lūpose. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių faktorių, todėl nustatyti, ar tiriamajam buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma (1 t., b. l. 65).
Iš medicinos dokumentų matyti, kad nukentėjusysis ligoninėje paaiškino, kad jis patyrė fizinį smurtą, į galvą jam buvo trenkta kumščiu ir spirta, skundėsi skausmu, pykinimu (1 t., b. l. 68-76).
Liudytoja A. M. – E., policijos pareigūnė, nurodė, kad 2019-06-22 dirbo operatyvinėje grupėje ir 19.42 val. gavo pranešimą, pranešė V. B., kad Kėdainių mieste prie Chemikų gatvės namo Nr. 1 į jį, važiuojantį dviračiu, metė butelį, bet nepataikė, po to vienas spyrė, kitas trenkė ranka. Pranešėjas V. B. buvo blaivus. Papasakojo, kad 2019-06-22 apie 19.30 val., jis važiavo dviračiu Chemikų gatve ir matė priešais ateinančius du jaunuolius. Vieną iš jų pažino, kito nepažino. Nurodė, kad jaunuoliai pradėjo kažką šnibždėtis tarpusavyje ir kažkuris iš jų metė link jo stiklinį butelį nuo alaus, tačiau nepataikė ir butelis sudužo. Pranešėjas nurodė, kad tuomet jis sustojo, jaunuoliai priėjo prie jo ir nepažįstamas jaunuolis rankomis sugriebė jam už galvos, ją palenkė bei keliu vieną kartą sudavė į jam kairį smilkinį. O E. V. taip pat kumščiu vieną kartą sudavė jam į tą patį smilkinį. V. B. nurodė, kad jaunuoliai nuėjo, jis grįžo namo, pasidėjo daiktus, paliko dviratį, grįžo į įvykio vietą ir išsikvietė policijos pareigūnus. Įvykio vietos apžiūros metu žolėje buvo rastas sudužęs stiklinis alaus butelis. Asmenų, kurie matė ar girdėjo apie įvykį, rasti nepavyko (1 t., b. l. 79-80).
Iš 2019-06-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią prie Chemikų g. 1 namo, Kėdainių mieste, žolėje, apie 10 metrų nuo namo pirmos laiptinės, rastas sudužęs butelis, fotografuota (1 t., b. l. 17-20).
Iš pranešimo BPC pažymos matyti, kad 2019-06-22 19.42 val. paskambinęs V. B. nurodė, kad į jį, važiuojantį dviračiu, buvo mestas butelis, kuriuo pataikyta nebuvo, tačiau vienas asmuo jam spyrė su koja, o kitas trenkė su ranka, asmenys buvo dviese, buvo apsirengę šortais (1 t., b. l. 25).
CD diske įrašytas BPC darbuotojos ir V. B. pokalbis. Pokalbio metu V. B. nurodė, kad Kėdainių m., Chemikų g. 1, važiuojant dviračiu, du 17-18 metų amžiaus jaunuoliai metė į jį butelį, bet nepataikė, tada gavo į galvą, detalizavo, kad vienas iš jaunuolių spyrė jam į galvą, nurodė, jog jam skauda galvą (1 t., b. l. 30-32).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B. atpažino M. N. kaip asmenį, kuris 2019-06-22 apie 19.30 val. buvo kartu su E. V. ir kuris abejomis rankomis sugriebė jam už galvos, ją palenkė žemyn ir su keliu vieną kartą sudavė jam į kairį smilkinį (1 t., b. l. 48-54).
Iš 2019-10-17 akistatos tarp nukentėjusiojo V. B. ir įtariamojo E. V. matyti, kad nukentėjusysis V. B. patvirtino apklausos metu duotus parodymus, kad 2019-06-22 apie 19.30 val., Kėdainiuose, prie Chemikų g. 1 namo, E. V. jam kumščiu tyčia vieną kartą trenkė į kairį smilkinį bei plūdo jį necenzūriniais žodžiais. E. V. neprisipažino smurtavęs, nurodė, kad kam jam mušti invalidą ir nepiktybišką žmogų, paaiškino, kad jis tik pastūmė jį ranka, ranką buvo pridėjęs prie kairio nukentėjusiojo smilkinio (1 t., b. l. 93-94).
Iš 2019-10-17 akistatos tarp nukentėjusiojo V. B. ir įtariamojo M. N. matyti, kad nukentėjusysis V. B. patvirtino apklausos metu duotus parodymus, kad 2019-06-22 apie 19.30 val., Kėdainiuose, prie Chemikų g. 1 namo, su E. V. buvęs asmuo, sėdintis priešais jį, tai yra M. N., paėmė rankomis jam už galvos, ją palenkė ir keliu vieną kartą spyrė jam į kairį smilkinį (1 t., b. l. 103-104).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiojo, liudytojos parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymai, nustatyta, kad 2019 m. birželio 22 d. apie 19.30 val., E. V. ir M. N., veikdami kartu, Kėdainių mieste, prie Chemikų g. 1 namo, M. N. abiem rankomis sugriebus V. B. už galvos, ją palenkus ir tyčia kojos keliu spyrus vieną kartą nukentėjusiajam į kairį smilkinį, E. V. tyčia kumščiu vieną kartą sudavus V. B. į kairį smilkinį, taip smurtaudami bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, padarė nukentėjusiajam kraujosruvas lūpose (smurto metu nukentėjusiajam įsikandus į lūpą), tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje, padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusiojo V. B. pareiškimą, kad jį sumušė du asmenys, kurių vieną atpažino kaip kaltinamąjį E. V..
Abu kaltinamieji pagal jiems pareikštą kaltinimą kaltais teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai, patvirtino, kad atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, suvokia, kad jų veiksmai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, jį sužalojo.
Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.
Iš ištirtų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai tvirtino, jog abu kaltinamieji jį sumušė panaudodami kaltinime nurodytą fizinį smurtą, panaudotas smurtas sukėlė jam fizinį skausmą, smurto metu jis įsikando į lūpą, lūpą susižalojo.
Net jei kaltinamieji kaltais ir nebūtų prisipažinę, teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai dėl patirto fizinio smurto ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir surengtos akistatos su kaltinamaisiais, metu, buvo vienodi. Gi kaltinamieji, ikiteisminio tyrimo metu neigę savo kaltę, tik teisiamojo posėdžio metu prisipažino sumušę nukentėjusįjį, tai yra kaltinamųjų parodymai keitėsi.
Nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus, jokių duomenų, kad jis nesuprato įvykio situacijos, nėra. Taigi nukentėjusiojo, įspėto dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.
Nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti dar ir todėl, kad nėra jokio logiško paaiškinimo, dėl ko jis siektų apkalbėti kaltinamuosius, melagingai juos apkaltinti padarius veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra padarius kriminalinį nusikaltimą, nes ir patys kaltinamieji teismui patvirtino, jog iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio jie su nukentėjusiuoju jokių kontaktų nepalaikė, konfliktų neturėjo.
Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir ištirti bešališkos netiesioginės liudytojos - policijos pareigūnės A. M. – E. parodymai, kuri, įspėta dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino, jog nukentėjusysis jai papasakojo, kad jo atžvilgiu smurtavo du kaltinamieji, kurių vieną jis žinojo kaip V., kad ji rado žolėje sudaužytą butelį, kas atitiko nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
Teismas remiasi šios netiesioginės liudytojos parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir bešališkos liudytojos parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir kiti byloje ištirti anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo pranešimo pagalbos centrui laikas ir turinys dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, mesto į jo pusę butelio, kas užfiksuota ir aprašytame byloje esančiame garso įraše, kuriame nurodyta, jog BPC buvo pranešta apie tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas dviejų kaltinamųjų, sumuštas spiriant ir ranka suduodant į galvos sritį; teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nukentėjusysis nustatytus sužalojimus patyrė galimai aplinkybėse nurodytu laiku; medicininiai dokumentai, kurie patvirtina, kad po įvykio nukentėjusysis buvo atvežtas į ligoninę, kur gydytojui nurodė, jog buvo sumuštas, skundėsi galvos skausmu; kaip teismas jau paminėjo - įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, patvirtinantys nukentėjusiojo aiškinimą, kad į jo pusę buvo mestas butelis, kuris sudužo; atpažinimo procesinio veiksmo rezultatas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis atpažino M. N. kaip asmenį, kuris buvo kartu su E. V. ir kuris abejomis rankomis sugriebė jam už galvos, ją palenkė žemyn ir su keliu vieną kartą sudavė jam į kairį smilkinį; akistatų su kaltinamaisiais protokolai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis kategoriškai patvirtino, kad abu kaltinamieji jo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime ir nukentėjusiojo parodymai buvo tokie patys, vienodi ir nuoseklūs, kaip ir užfiksuoti pirminiuose procesiniuose dokumentuose.
Kadangi nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nėra pagrindo netikėti ir jo tvirtinimu, kad abiejų kaltinamųjų jo atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas - smūgiai į veido/galvos sritį, sukėlė jam fizinį skausmą. Tai, kad nukentėjusysis skundėsi galvos skausmu patvirtina ir gydytojo apžiūros medicininiuose dokumentuose užfiksuotos nukentėjusiojo pateiktos aplinkybės dėl fizinio skausmo.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Būdami suaugę ir psichiškai sveiki, tai yra suvokdami savo veiksmus, galėdami ir privalėdami juos valdyti, kaltinamieji turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jų panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Kaltinamųjų psichinį santykį su jų veika įrodo ne tik kaltinamųjų veiksmų, bet ir viso jų elgesio demonstratyvumas, niekuo nepateisinamas nesugebėjimas susivaldyti, ypač žinant, nes gyveno šalia, o be to tą ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaltinamasis E. V., kad nukentėjusysis yra neįgalus. Savo veiksmais ir elgesiu kaltinamieji nukentėjusiajam siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina. Kaltinamieji, nors ir yra jau subrendusios asmenybės, nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų, dviese smurtavo prieš vieną aiškiai fiziškai matomą už juos silpnesnį neįgalų nukentėjusįjį. Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusysis buvo sumuštas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo sužalotas.
Aplinkybė, ar kuris nors iš kaltinamųjų į nukentėjusiojo pusę metė butelį, įtakos kaltinamųjų veikos kvalifikacijai neturi.
Nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami kartu, turėdami tą patį tikslą, bendrais veiksmais, todėl įrodyta, kad jie veikė bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje.
Išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji E. V. ir M. N. padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltais prisipažino ir nurodė, kad gailisi.
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nurodyta kaltinamajame akte, jų pripažinti neprašė ir prokuroras, todėl teismas savo iniciatyva tokių pripažinti taip pat negali, nes tai sunkintų kaltinamųjų padėtį.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į tai, kad jie padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininkų asmenybę charakterizuojančius duomenis:
1) E. V. (2 t., b. l. 19-52): neteistas, 2018-02-14 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. – atvira vagystė iš mažamečių vaikų, atleistas susitaikius su nukentėjusiaisiais – BK 38 str.), 2018-06-13 ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. buvo nutrauktas remiantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe už nedidelį chuliganizmą (bent 5 kartus), pasipriešinimą policijos pareigūnams/reikalavimų nevykdymą, garbės ir orumo įžeidimą (2 kartus), baudos nesumokėtos, todėl tos nuobaudos galioja, nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, nedirba, jo tvirtinimu - mokosi, sveikas.
2) M. N. (2 t., b. l. 66-83): neteistas, bent 3 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis (tame tarpe už girtavimą), ne visos baudos nesumokėtos, todėl tos nuobaudos galioja, nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, nedirba, tvirtina, kad užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, sveikas. Atsižvelgiama, kad jis pirmasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.
Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamiesiems gali būti pasiektas už nusikaltimą jiems skiriant laisvės apribojimo bausmes (BK 48 str.), nustatant laisvės apribojimo bausmės terminą mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.).
Kardomosios priemonės.
Kaltinamieji sulaikyti nebuvo. E. V. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso) paėmimas (pasas saugomas prie bylos 2 tomo), o M. N. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys.
Nukentėjusysis V. B. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 60). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad neturtinės žalos dydį palieka nustatyti teismui. Neturtinę žalą grindė tuo, kad kaltinamieji jį, esantį neįgalų, sumušė, sukėlė jam fizinį skausmą, jam skaudėjo apie savaitę, jis patyrė sužalojimą, buvo vežamas į ligoninę, gėrė vaistus, nes jam sukilo spaudimas, jis buvo pažemintas, apie mėnesį jautėsi blogai, pergyveno.
Kaltinamieji sutiko su civiliniu ieškiniu, kaltinamasis E. V. prašė ieškinį sumažinti.
Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d.
Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamųjų tyčia neįgalaus nukentėjusiojo atžvilgiu, ką kaltinamieji žinojo, padaryta nusikalstama veika ne tik sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, bet jį ir išgąsdino, pažemino, sukėlė jam stresą, tai yra jis patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, ką patvirtina ir ištirtų rašytinių įrodymų visuma. Nukentėjusysis buvo nuvežtas pas medikus, jam buvo atliekamos medicininio pobūdžio procedūros. Todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta buvo.
Abu kaltinamieji sveiki ir darbingi, priešingai nei nukentėjusysis, kurio darbingumas tesiekia 40 procentų, tai yra dirba/gali dirbti, turtinės žalos iš jų priteisti neprašoma.
Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajam atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 800 Eur, toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, suma neturtinei žalai atlyginti priteistina solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajam, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų kaltais veiksmais ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Daiktinis įrodymas.
Kompaktinis diskas su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 30), saugomas voke byloje, paliktinas toliau saugoti byloje.
Proceso išlaidos.
Teismo pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nedaug viršijančios minimalią priteistiną sumą kiekvienam kaltinamajam (6,94 Eur : 2 = 3,47 Eur), atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, į nedirbančių kaltinamųjų turtinę padėtį, iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)305 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas žmogui), ir nuteisti: 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant kaltinamąjį nemokamus darbus pradėti dirbti ne vėliau kaip per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir atlikti ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų;
remiantis BK 64¹ str. bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti galutinę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės metu įpareigojant:
1) mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
2) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant kaltinamąjį nemokamus darbus pradėti dirbti ne vėliau kaip per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir atlikti ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų (labiausiai tiktų įstaiga, kuri rūpinasi neįgaliais asmenimis, nes nuo kaltinamojo nukentėjo neįgalus asmuo).
Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
M. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas žmogui), ir nuteisti: 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant kaltinamąjį nemokamus darbus pradėti dirbti ne vėliau kaip per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir atlikti ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų;
remiantis BK 64¹ str. bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti galutinę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės metu įpareigojant:
1) mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
2) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant kaltinamąjį nemokamus darbus pradėti dirbti ne vėliau kaip per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir atlikti ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų (labiausiai tiktų įstaiga, kuri rūpinasi neįgaliais asmenimis, nes nuo kaltinamojo nukentėjo neįgalus asmuo).
Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. V. ir M. N. – 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. B., gim. 1978-04-19.
Daiktinį įrodymą - kompaktinį diską su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro, saugomą voke byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).