Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., A. R. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

Pareiškėja prašo teismo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. K., mirusios 1994 m. sausio 10 d., mirties palikimą lygiomis dalimis priėmė palikėjos sutuoktinis K. A. K. ir sūnus V. K. faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. priėmė palikimą – testamentu nepaskirtą turtą, po savo tėvo K. A. K., mirusio 1995 m. balandžio 5 d., mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos sutuoktinis S. K. priėmė palikimą po savo sūnėno V. K., mirusio 2009 m. liepos 14 d., mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (b. l. 3–10).Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus reikalinga paveldėjimo tikslu, nes pareiškėja, kaip įstatyminė S. K. įpėdinė nustatytu terminu priėmusi palikimą, paveldėtų minėtas jos sutuoktinio paveldėtas turtines teises. V. K. buvo pareiškėjos sutuoktinio sesers P. K. vaikas. V. K. buvo nevedęs, vaikų neturėjo. Po jo mirties paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjos sutuoktinis rūpinosi sūnėno laidotuvėmis, organizavo ir apmokėjo laidojimo išlaidas. Po V. K. mirties daiktus ir buities ir namų apyvokos reikmenis iš (duomenys neskelbtini) pensionato, kur V. K. gyveno, o taip pat jo asmeninius daiktus iš Kauno klinikinės ligoninės, kurs jis mirė, pasiėmė ir priėmė valdyti pareiškėjos sutuoktinis. Į notarų biurą pareiškėjos sutuoktinis nesikreipė, nes manė, kad to daryti nereikia, jeigu velionis neturi registruoto turto. Pareiškėjos sutuoktinio sūnėnas ir jo tėvas, priėmęs P. K. – motinos ir atitinkamai sutuoktinės palikimą pradėdami turtą faktiškai valdyti, to taip pat tinkamai neįformino. P. K. gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu ir sūnumi. Po jos mirties liko tik asmeniniai daiktai, šeimos nuotraukos, namų apyvokos reikmenys, baldai ir kiti buities daiktai. Šiuos daiktus priėmė po jos mirties valdyti kartu gyvenę sutuoktinis ir sūnus. P. K. šeimos nuotraukas bei dar keletą jos asmeninių daiktų jie atidavė pareiškėjos sutuoktiniui.K. A. K. prieš pat savo mirtį 1995 m. kovo 3 d. pardavė dviejų kambarių butą, (duomenys neskelbtini), ir nupirko vieno kambario butą, (duomenys neskelbtini). Jis buvo palikęs testamentą į šį jam priklausiusį vieno kambario butą, kurį paliko suinteresuotam asmeniui A. R., o kitas turtas ar turtinės teisės nebuvo įvardintos testamente. Visą kitą K. A. K. turtą (namų apyvokos ir buities daiktus, knygas, asmeninius daiktus, šeimos nuotraukas) priėmė sūnus. Dalį daiktų (dalį knygų, šeimos nuotraukų, namų apyvokos daiktų) sūnus išsivežė, dalį knygų padovanojo savo dėdei, senus tėvo baldus jis išmetė. S. K. mirties dieną buvo gauta pažyma dėl informacijos pateikimo iš Kauno apskrities archyvo, kuriame nurodoma, kad po P. K. mirties notarų biuruose žinių apie P. K. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Kauno apskrities archyvo pažymoje taip pat nurodoma, kad Kauno m. 11-ojo notarų biuro archyvinio fondo dokumentuose yra sudaryta K. K. palikimo paveldėjimo byla Nr. 50/95. Palikimą pagal testamentą priėmė suinteresuotas asmuo A. R.Tai, kad po P. K. mirties jos sutuoktinis ir sūnus priėmė valdyti ir naudotis jos asmeninius ir buities daiktus, paliudijo P. K. pusbrolis M. B. Be to, V. K. dalį P. K. asmeninių daiktų atidavė jos broliui S. K., dalį daiktų išsivežė, išvažiuodamas gyventi į Kaišiadorių rajoną, o baldus išmetė. Tai rodo, kad daiktais įpėdiniai disponavo kaip savo nuosavybe.Pareiškėja, vykdydama Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį pateikti atsikirtimus į suinteresuoto asmens Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimą ir pateikti papildomus rašytinius įrodymus (b. l. 101–102), pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 110–112). Pareiškėja nurodo, kad mirusieji asmenys neturėjo nekilnojamojo turto, o paveldimą turtą sudarė tik asmeniniai daiktai, buities ir namų apyvokos daiktai. P. K. mirties dieną jie visi faktiškai gyveno kartu kaip šeima viename būste, todėl mirus P. K., jos turėtas turtas atiteko šeimos nariams – sutuoktiniui ir sūnui, kurie faktiškai pradėjo velionės turtą valdyti. Pareiškime išdėstytas aplinkybes patvirtina registro išrašai (b. l. 22), liudytojo M. B. parodymai (b. l. 34–36), suinteresuoto asmens – pareiškėjos dukters atsiliepime į pareiškimą nurodytos faktinės aplinkybės (b. l. 88–90) bei pačios pareiškėjos pareiškimo argumentai, kurie nėra paneigti ir nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis). Be to, pareiškėja ir jos vyras gyveno šalia mirusiųjų asmenų, t. y. jeigu gyveno (duomenys neskelbtini), o mirusieji giminaičiai – (duomenys neskelbtini), todėl visos faktinės aplinkybės tiek mirus P. K., tiek jos sutuoktiniui ir vaikui, yra gerai žinomos. Tai, kad pareiškėjos vyras rūpinosi savo sūnėno laidotuvėmis ir faktiškai priėmė jo turtą, patvirtina tai, jog V. K. mirus, (duomenys neskelbtini) pensionatas 2009 m. liepos 14 d. pažymoje (b. l. 26) nurodė, kad V. K. laidos artimieji, t. y. S. K., nes kitų artimų giminių nebuvo. Laidojimo paslaugų rūpinimosi faktą patvirtina ir tai, kad laidojimo paslaugas užsakė ir jomis rūpinosi pareiškėjos vyras, už jas apmokėjo (mokėjimo už paslaugas kvitas) (b. l. 24, 25). Šioje byloje įrodymai turi būti vertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei logikos dėsnius.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą (b. l. 77–82) prašo teismo pareiškimo netenkinti.Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad sutuoktinis K. A. K. ir vaikas V. K. po savo sutuoktinės ir atitinkamai mamos P. K. mirties per šešių mėnesių laikotarpį būtų faktiškai atlikę aktyvius veiksmus priimti mirusiosios palikimą.Reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. po savo tėvo K. A. K. mirties priėmė jo palikimą (testamentu nepaskirtą turtą), pradėdamas faktiškai jį valdyti, yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo, be to, pareiškėja nėra pridėjusi įrodymų, kad V. K. po tėvo K. A. K. mirties per šešių mėnesių laikotarpį būtų faktiškai atlikęs aktyvius veiksmus priimti palikimą.Reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K. po savo sūnėno V. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti yra išvestinis iš pirmojo ir antrojo reikalavimų, be to, pareiškėja taip pat nėra pridėjusi įrodymų, kad S. K. po sūnėno V. K. mirties per trijų mėnesių laikotarpį būtų faktiškai atlikęs aktyvius veiksmus priimti mirusio sūnėno palikimą.Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimu į pareiškimą prašo teismo pareiškėjos pareiškimą tenkinti (b. l. 88–90).Suinteresuotas asmuo yra pareiškėjos ir mirusiojo S. K. dukra (b. l. 37–40). Tėvas buvo priėmęs palikimą pradėdamas palikimą faktiškai valdyti po savo sūnėno V. K. mirties. Jis rūpinosi sūnėno laidotuvėmis, organizavo ir apmokėjo jo laidotuvių išlaidas. Kadangi pirmesnės eilės įpėdinių šiuo atveju nebuvo, nes sūnėnas buvo nevedęs, vaikų neturėjo, jo abu tėvai buvo mirę, o brolių ir seserų jis taip pat neturėjo, palikimą priėmė juo besirūpinęs dėdė. Po P. K. mirties palikimą priėmė pradėdami paveldimą turtą valdyti jos sutuoktinis K. A. K. ir jos sūnus V. K., būdami pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. K. A. K. buvo palikęs testamentu vieno kambario butą suinteresuotam asmeniui A. R. Visą kitą turtą – testamentu nepaskirtą turto dalį, priėmė pradėdamas tą turtą valdyti jo sūnus V. K., būdamas pirmosios eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą.Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinio S. K. (b. l. 12–13) sesuo P. K. mirė 1994 m. sausio 10 d. (b. l. 20), po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 28–29). P. K. vyras K. A. K. (b. l. 19) mirė 1995 m. balandžio 5 d. (b. l. 21). Po jo mirties palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1995 m. kovo 31 d. sudarytą testamentą (b. l. 115–116), priėmė A. R. (b. l. 29, 32–33). Pareiškėjos sutuoktinio sesers P. K. sūnus V. K. mirė 2009 m. liepos 14 d. (b. l. 15–19). Po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta (b. l. 23). Pareiškėjos sutuoktinis S. K. mirė 2016 m. gegužės 31 d. (b. l. 11–13). Pareiškėja Kauno miesto 11-ajame notarų biure priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties (b. l. 14).Įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po P. K. mirties palikimą lygiomis dalimis priėmė sutuoktinis K. A. K. ir sūnus V. K., faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Nustatyta, kad po P. K., mirusios 1994 m. sausio 10 d., mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko.Vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalimi, paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Nagrinėjamu atveju į palikėjos palikimą pretenduoja jos sutuoktinis ir sūnus. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad palikėjos įstatyminiai įpėdiniai palikimą būtų priėmę faktiniu valdymu.1964 m. civiliniame kodekse paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama, kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnį, yra nurodęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje.Byloje nėra ginčo, kad palikėja neturėjo nekilnojamojo turto, o paveldimą turtą sudarė tik asmeniniai daiktai, buities ir namų apyvokos daiktai. P. K. mirties dieną, jos sutuoktinis ir vaikas faktiškai gyveno kartu kaip šeima viename būste, todėl mirus P. K., jos turėtas turtas atiteko šeimos nariams – sutuoktiniui ir sūnui, kurie faktiškai pradėjo velionės turtą valdyti. Šias aplinkybes patvirtina liudytojas M. B., kuris savo rašytiniuose parodymuose, patvirtintuose Kauno m. 23-ojo notaro biuro notarės Jolitos Mažonavičienės (b. l. 34–36), nurodė, kad P. K., iki pat savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sutuoktiniu K. A. K. ir sūnumi V. K., kurie po jos mirties priėmė P. K. palikimą – jos asmeninius daiktus, šeimos nuotraukas, namų apyvokos reikmenis, baldus, kitus buities daiktus. P. K. šeimos nuotraukas bei dar keletą jos asmeninių daiktų jie atidavė P. K. broliui S. K. Minėtas liudytojo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 23 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)4V0-1372, kurioje nurodyta, kad K. A. K. nuo 1986 m. rugpjūčio 21 d. iki 1995 m. kovo 14 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Pareiškėja taip pat nurodė, kad V. K. tik po savo tėvų mirties apsigyveno (duomenys neskelbtini) pensionate. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 23 d. pažymoje apie asmens duomenis Nr. (29)4V0-1373 nurodyta, kad V. K. nuo 1998 m. sausio 23 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), P. K. palikimo atsiradimo metu buvo registruotas K. A. K. vardu (b. l. 30–31). Šias aplinkybes patvirtina suinteresuoto asmens – pareiškėjos dukters (b. l. 37–38) atsiliepime į pareiškimą nurodytos faktinės aplinkybės (b. l. 88–90) bei pačios pareiškėjos pareiškimo argumentai (CPK 177 straipsnis). Be to, kaip matyti iš registro duomenų (b. l. 22, 122), pareiškėja ir jos vyras gyveno šalia mirusiųjų asmenų, t. y. jiedu gyveno (duomenys neskelbtini), o mirusieji giminaičiai – (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad visos faktinės aplinkybės tiek pareiškėjai, tiek jos dukrai buvo gerai žinomos.Teismo nuomone, kad K. A. K. ir V. K. po P. K. mirties, likdami gyventi palikėjos paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdami jos asmeninius daiktus, elgdamiesi su jais kaip savininkai ir laisvai jais disponuodami (t. y. dalį daiktų perduodami S. K.), priėmė palikimą faktiškai jį valdydami. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po P. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis ir sūnus, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad V. K. priėmė palikimą – testamentu nepaskirtą turtą, po savo tėvo K. A. K. mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Nustatyta, kad po K. A. K., mirusio 1995 m. balandžio 5 d., mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamentu paliko tik konkretų turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame testamente kitas turtas ar turtinės teisės nebuvo įvardintos (b. l. 115–116).Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), K. A. K. prieš pat savo mirtį pardavė 1995 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 8LT-I-918 pagrindu ir 1995 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 8LT-1-920 pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 30–33). Iš į bylą pateikto 1995 m. kovo 31 d. testamento, registro Nr. 9-1691 nustatyta, kad palikėjas K. A. K. jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko suinteresuotam asmeniui A. R. (b. l. 116), kuriam buvo išduotas 1995 m. spalio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 11B-4780 (b. l. 32–33).Vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalimi, paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Nagrinėjamu atveju mirusiojo testamentu nepaskirtą turtą pretenduoja paveldėti sūnus.Liudytojas M. B. minėtuose rašytiniuose parodymuose (b. l. 34–36), nurodė, kad po K. A. K. mirties visą kitą jo turtą – namų apyvokos ir buities daiktus, knygas, asmeninius daiktus, nuotraukas priėmė sūnus V. K. Dalį daiktų (dalį knygų, šeimos nuotraukas, namų apyvokos daiktų) sūnus V. K. išsivežė, dalį knygų padovanojo savo dėdei S. K., senus tėvo baldus jis išmetė, nes anot jo, jie jau buvo pasenę ir netinkami naudoti. Pareiškėja savo pareiškime ir liudytojas nurodė, kad tik po savo tėvų mirties, nuo 1998 metų V. K. apsigyveno (duomenys neskelbtini) pensionate. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 23 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)4V0-1373, kurioje nurodyta, kad V. K. nuo 1998 m. sausio 23 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Teismo nuomone, V. K., iki jo mirties gyvendamas su palikėju K. A. K., perėmė jo asmeninius daiktus ir elgėsi su jais kaip savininkas, nes laisvai jais disponavo (dalį daiktų perdavęs S. K., o dalį išmetė), kas reiškia, kad pastarasis priėmė palikimą (testamentu nepaskirtą turtą) faktiškai jį valdydamas. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po K. A. K. mirties atsiradusį palikimą (testamentu nepaskirtą turtą) priėmė jo sūnus V. K., todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad S. K. priėmė palikimą po savo sūnėno V. K. mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Nustatyta, kad po V. K., mirusio 2009 m. liepos 14 d., mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko.Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, paveldint pagal įstatymą, penktos eilės įpėdiniai yra palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos). Nagrinėjamu atveju palikėjas brolių ir seserų neturėjo, buvo nevedęs ir vaikų neturėjo. Todėl siekiama įrodyti, kad palikimą faktiniu valdymu priėmė palikėjo dėdė – motinos brolis.Liudytojas M. B. minėtuose rašytiniuose parodymuose (b. l. 34–36) nurodė, kad nuo 1998 metų V. K. gyveno (duomenys neskelbtini) pensionate. Šias aplinkybes taip pat patvirtina Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 23 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)4V0-1373, kurioje nurodyta, kad V. K. nuo 1998 m. sausio 23 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Aplinkybę, kad V. K. buvo pensionato gyventojas, patvirtina (duomenys neskelbtini) pensionato 2009 m. liepos 14 d. raštas „Dėl pensionato gyventojo mirties“ Nr. 3.12 S-190 (b. l. 26); šiame rašte taip pat nurodyta, kad V. K. mirė Kauno klinikinėje ligoninėje ir jį laidos artimieji. Liudytojas nurodė, kad V. K. laidotuvėmis rūpinosi jo dėdė (motinos brolis) S. K., tai patvirtina į bylą pateikti laidojimo paslaugų užsakymas ir leidimas laidoti (b. l. 24–25). Liudytojas nurodė, kad jokio turto V. K. savo vardu neturėjo, po jo mirties liko tik jo asmeniniai daiktai (knygos, laikrodis, nuotraukų albumas ir kt.), buities ir namų apyvokos reikmenys (radijo imtuvas, telefonas, elektrinis virdulys, televizorius ir kt. smulkūs buities daiktai); po V. K. mirties jo asmeninius daiktus ir namų apyvokos reikmenis iš (duomenys neskelbtini) pensionato, kur V. K. gyveno, o taip pat jo asmeninius daiktus iš Kauno klinikinės ligoninės, kur jis mirė, pasiėmė ir priėmė valdyti V. K. dėdė (jo motinos P. K. brolis) S. K.Tai, kad pareiškėjos vyras rūpinosi savo sūnėno laidotuvėmis ir faktiškai priėmė jo turtą, patvirtina tai, jog V. K. mirus, (duomenys neskelbtini) pensionatas 2009 m. liepos 14 d. pažymoje (b. l. 26) nurodė, kad V. K. laidos artimieji, t. y. S. K., nes kitų artimų giminių nebuvo. Laidojimo paslaugų rūpinimosi faktą patvirtina ir tai, kad laidojimo paslaugas užsakė ir jomis rūpinosi pareiškėjos vyras, už jas apmokėjo (mokėjimo už paslaugas kvitas) (b. l. 24, 25). Teismo nuomone, S. K., perimdamas palikėjo V. K. asmeninius daiktus, rūpindamasis savo sūnėno laidotuvėmis ir apmokėdamas jų išlaidas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po V. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė jo dėdė (motinos brolis) S. K., todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis). Šioje byloje įrodymai įvertinti pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei remiantis logikos dėsniais. Svarbu yra tai, kad mirusieji asmenys neturėjo nekilnojamojo turto, o paveldimą turtą sudarė tik asmeniniai daiktai, buities ir namų apyvokos daiktai.

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. K., gim. 1940 m. birželio 12 d., mirusios 1994 m. sausio 10 d., mirties palikimą lygiomis dalimis priėmė sutuoktinis K. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs 1995 m. balandžio 5 d., ir sūnus V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs 2009 m. liepos 14 d., faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 1995 m. balandžio 5 d., mirties palikimą (testamentu nepaskirtą turtą) priėmė sūnus V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs 2009 m. liepos 14 d., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 2009 m. liepos 14 d., mirties palikimą priėmė dėdė (motinos brolis) S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs 2016 m. gegužės 31 d., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.