Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Prienų autoservisas“ skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims Prienų rajono savivaldybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, B. S., antstolei D. M., sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB „Prienų autoservisas“ 2016 m. spalio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstolei D. M. surašyti ir pasirašyti nekilnojamojo turto – pastato-remonto cecho, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo aktą, kol nebus išnagrinėtas šio turto iš varžytinių teisėtumo klausimas.

Prašymas grindžiamas tuo, kad antstolė D. M. 2016 m. liepos 8 d. paskelbė ir nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. vykdė varžytines dėl UAB „Prienų autoservisas“ turto pardavimo. 2016 m. liepos 27 d. Kauno apygardos teisme priimtas VSDFV Alytaus skyriaus prašymas dėl bankroto bylos UAB „Prienų autoservisas“ iškėlimo, todėl antstolė gavusi pranešimą apie priimtą minėtą prašymą nedelsdama turėjo sustabdyti pradėtas varžytines, tačiau to nepadarė. 2016 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismas nutraukė UAB „Prienų autoservisas“ bankroto bylą. 2016 m. rugsėjo 12 d. antstolė priėmė patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus ir surašyti turto paradavimo iš varžytinių aktą. Nurodo, kad šis antstolės patvarkymas yra neteisėtas, nes prieštarauja ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies imperatyvui, kadangi visi po 2016 m. liepos 27 dienos antstolės atlikti veiksmai buvo neteisėti, todėl jie negalėjo būti tęsiami, o galėjo būti atlikti iš naujo, antstolei skelbiant turto varžytines iš naujo. Be to, antstolė realizavo UAB „Prienų autoservisas“ priklausantį turtą už 22 400,00 Eur, t. y. mažiau nei už pusę šio turto realios 59 000,00 Eur rinkos kainos, kurią nustatė kvalifikuotas turto vertintojas. Pareiškėjas nurodo, kad jei dėl naujo turto savininko veiksmų nebus galimybės pritaikyti restitucijos natūra, tai pareiškėjas patirs didelių nuostolių.

Pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą pateikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendžia CPK nustatyt tvarka. Pažymėtina, kad skundo pagrįstumo klausimas šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėtinas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį pareiškėjo teisių gynimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje yra numatytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias teismas gali taikyti nagrinėdamas civilinę bylą. Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Minėtos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-109/2013). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jos taikomos tada, kai: 1) prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) kai yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės D. M. žinioje yra trys vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko UAB „Prienų autoservisas“. 2016 m. liepos 8 d. patvarkymu Nr. S-16000671-673 antstolė paskyrė skolininkui UAB „Prienų autoservisas“ priklausančio turto pardavimo iš varžytinių turto varžytines, kurios pradėtos vykdyti 2016 m. liepos 8 d. ir baigtos vykdyti 2016 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apygardos teisme 2016 m. liepos 27 d. priimtas VSDFV Alytaus skyriaus prašymas dėl bankroto bylos UAB „Prienų autoservisas“ iškėlimo ir apie tai paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt., taip pat antstolei pranešta elektroniniu paštu. 2016 m. rugsėjo 2 d. antstolė D. M. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl leidimo tęsti vykdymo veiksmus kartu su vykdomosiomis bylomis, kuriame nurodė, kad skolininkui priklausančio turto varžytinės buvo paskirtos 2016 m. liepos 8 d., t. y. dar iki 2016 m. liepos 26 d., kai buvo priimtas pareiškimas Kauno apygardos teisme, o teismo nutartis iškelti bankroto bylą nepriimta, todėl stabdyti vykdymo veiksmus prasidėjus turto realizavimo procesui netikslinga. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi bylą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Prienų autoservisas“ nutraukė ir tą pačią dieną grąžino antstolei pateiktas vykdomąsias bylas tolimesniam vykdymui. 2016 m. rugsėjo 12 d. antstolė priėmė patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus ir surašyti turto paradavimo iš varžytinių aktą. Pareiškėjas UAB „Prienų autoservisas“ 2016 m. spalio 3 d. teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo uždrausti antstolei D. M. surašyti ir pasirašyti nekilnojamojo turto – pastato-remonto cecho, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo aktą, kol nebus išnagrinėtas šio turto iš varžytinių teisėtumo klausimas. Iš pateikto pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų matyti, kad pareiškėjas prašo panaikinti 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymą Nr. S-16000-790 „Dėl vykdomųjų veiksmų tęsimo“ vykdomojoje byloje Nr.01100/13/00679, kuriuo antstolė patvarkė tęsti vykdymo veiksmus ir surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Taigi esminis vertinimo kriterijus – ar skundo reikalavimas, kurio užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrįstas, t. y. ar yra tikimybė, jog bus priimtas pareiškėjui palankus teismo procesinis sprendimas.

Kaip minėta aukščiau, apie skunde minimo turto pardavimą iš varžytinių paskelbta ankščiau (2016 m. liepos 8 d.) nei Kauno apygardos teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Prienų autoservisas“ (2016 m. liepos 26 d.). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolė, nepaisant fakto, kad Kauno apygardos teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, vykdymo veiksmus tęsė, turto realizavimo nesustabdė, 2016 m. rugpjūčio 8 d. paskelbė varžytinių laimėtoją, kuris 2016 m. rugpjūčio 11 d. sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą visą įsigyto turto kainą. Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pastatas – remonto cechas, į kurį nukreiptas išieškojimas, nėra įkeistas. Pažymėtina, kad pagal nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojančią Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalies redakciją, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 11¹ straipsniu ir trečiuoju skirsniu įstatymas Nr. XI-1867). ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisinė pasekmė (t. y. bankrutuojančios įmonės turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas) nekyla esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytiems atvejams. Pagal nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojančią ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalį, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir pardavęs turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaitęs vykdymo išlaidas, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.

Teismas, atsižvelgęs į preliminarų skundo reikalavimo vertinimo tikslą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo procesinis sprendimas) ir įvertinęs bylos faktinių aplinkybių visetą, tai, kad Kauno apygardos teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo antstolė, būdama apie tai informuota, vykdymo veiksmų – turto realizavimo nesustabdė, tai, kad vykdymo veiksmai nukreipti į neįkeistą turtą, daro išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimą, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas. Be to, sutiktina su prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytais argumentais, kad antstolei nesustabdžius turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo ir jo perdavimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl naujo šio turto savininko įregistravimo, naujas turto savininkas B. S. turėtų teisinę galimybę nevaržomai perleisti arba teisiškai apsunkinti naujai įgytą ir jos nuosavybėn įregistruotą turtą, todėl dėl naujo turto savininko veiksmų pareiškėjui nebūtų užtikrinta galimybė pritaikyti restituciją natūra ir jis patirtų nuostolių. Teismas daro išvadą, jog išnagrinėjus skundą ir galimai nustačius antstolio neteisėtų veiksmų faktą, pareiškėjui gali kilti papildomos neigiamos pasekmės, pažeisti jo teisėti interesai. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir išsakytus motyvus, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas kaip pagrįstas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 13 p., 510 str. 3 d., 178 str., 185 str.).

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 290-291 straipsniais, 715 straipsniu, 724 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo UAB „Prienų autoservisas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstolei D. M. surašyti ir pasirašyti nekilnojamojo turto – pastato - remonto cecho, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo UAB „Prienų autoservisas“ skundas dėl antstolių veiksmų.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos, tačiau per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.