- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- 1-178-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35283-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Kaltinamasis
- A. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2019 m. rugpjūčio mėn. 18 d., apie 2 val., prie laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia ranka sudavė vieną smūgį R. A. į veido sritį, po ko nukentėjusysis krito ir veidu kontaktavo su kietu aikštelės grindiniu, taip padarydamas nukentėjusiajam lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, trauminį kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės kaktinės skilties srityje, kairio kaktikaulio lūžimą, veido kaulų – daugybinius nosikaulių ir nosies pertvaros lūžius, kairio maksiliarinio sinuso priekinės ir vidinės sienelių lūžius, kairės akiduobės stogo skeveldrinį lūžimą, vidinės sienelės lūžimą, daugybinius nubrozdinimus veide, tai yra sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, nes dėl akiduobės viršutinės sienelės – stogo lūžimo R. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis A. J. prisipažino vieną kartą smogęs nukentėjusiajam į veidą, dėl ko šis nukrito ir paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. 17 d. vakare dalyvavo krikštynų šventėje (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini)“, kur tarp kitų svečių buvo ir R. A.. Jau šventės metu nukentėjusysis jį keistai, su nepasitenkinimu stebėjo, pažvelgęs ironiškai nusišypsodavo. Baigiantis šventei ir dalyviams pradėjus skirstytis, apie 2 val., jis su drauge stovėjo lauke, prie laisvalaikio centro durų, šalia kitų žmonių ir laukė atvykstant taksi automobilio. Tuo metu iš centro išėjo nukentėjusysis su keliais asmenimis. R. A. elgėsi labai įkyriai, eidamas tarp žmonių lankstėsi, lygtai dainavo, lygtai kažką šaukė. Priėjęs prie jo pradėjo dainuoti tiesiai prieš veidą. Nukentėjusiajam pasakė, kad atstotų, nesikabinėtų prie žmonių, kad jam iš veido tykšta seilės. Tuomet R. A., įsižeidęs, pasakė jo atžvilgiu necenzūrinį, įžeidžiantį žodį. Dar kartą paprašė nukentėjusiojo nelįsti, atstoti. Tuomet šis antrą kartą jo atžvilgiu pavartojo tą patį įžeidžiančio pobūdžio, necenzūrinį žodį. Supykęs nušoko nuo pakylos, ant kurios stovėjo, žengė du žingsnius link nukentėjusiojo bei sudavė vieną smūgį R. A. į veidą ir šis nukrito. Pamatęs tai, norėjo prieiti prie nukentėjusiojo, tačiau M. Ž. ir kiti šalia buvę asmenys jį nustūmė į šoną. Tuo metu atvažiavo taksi ir jis įsėdo į šį automobilį. Supratęs situacijos rimtumą, norėjo išlipti, tačiau taksistas neleido, ir jį išvežė iš įvykio vietos. Ryte, sužinojęs, kad R. A. išvežtas į ligoninę (duomenys neskelbtini), nuvyko pas nukentėjusįjį į gydymo įstaigą ir šio atsiprašė. Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, 5000 eurų jam atlygino. Pripažįsta, kad įvykio vietoje rasti akiniai priklauso jam, tačiau šiuos akinius jis buvo palikęs salėje.
Nukentėjusysis R. A. paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. dalyvavo sutuoktinės pusbrolio dukters krikštynų šventėje klube „(duomenys neskelbtini)“. Viso buvo apie 40 žmonių, tame tarpe ir kaltinamasis su drauge. Su A. J. renginio metu nebendravo, sėdėjo toli vienas nuo kito. Šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau aplinką vertino adekvačiai, stipriai apsvaigęs nebuvo. Apie 2 val. (rugpjūčio 18 d.) svečiai pradėjo skirstytis. Jis su žmona irgi išėjo į kiemą. Einant kaltinamasis jam kažką grubiai pasakė, jis atsikirto, pavartodamas necenzūrinį žodį. A. J. dar kažką jo atžvilgiu pasakius, kaltinamajam atsakė pavartodamas tą patį necenzūrinį, įžeidžiančio pobūdžio žodį bei, numojęs ranka, nulipo laiptais nuo pakylos, buvusios prie durų ir ėjo link automobilio. Einant išgirdo R. A. šūksnį, kad saugotųsi. Pasukęs galvą į dešinę pusę pajuto smūgį į dešinę veido pusę ir krito veidu į grindinį. Kas vyko po to kai nukrito, nežino, nes prarado sąmonę. Jam buvo nustatyti žandikaulio, nosies, akiduobės lūžiai, dėl ko apie 8 savaites galėjo valgyti tik skystą maistą, naudodamas šiaudelį, dar kurį laiką po to irgi negalėjo normaliai kramtyti, ilgą laiką svaigo galva, negalėjo dirbti. Buvo dingęs skonio receptorius, nejautė kvapo. 2020 m. vasario 19 d. buvo atlikta nosies operacija. Dėl patirto sužalojimo prarado darbą (duomenys neskelbtini).
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. A. parodė laisvalaikio centrą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame kartu su šeima 2019 m. rugpjūčio 17 d. vakare šventė V. K. dukters krikštynas (žr. foto Nr. 1, Nr. 2). Nukentėjusysis taip pat paaiškino, jog rugpjūčio 18 d., apie 1.30-2 val., pasibaigus krikštynoms, pro duris išėjo iš pastato (žr. foto Nr. 5). Prie durų yra trinkelėmis grįsta aikštelė apie 9x3.5 m., kurios pietvakarių krašte yra laiptai, toliau šaligatvis ir automobilių stovėjimo aikštelė. Automobilių stovėjimo aikštelė asfaltuota. R. A. parodė vietą aikštelėje ir paaiškino, kad šioje vietoje, apie tris metrus nuo laiptinės durų, po žodinio konflikto su jaunuoliu, eidamas nuo durų link automobilių stovėjimo aikštelės tam asmeniui pasakė įžeidžiantį, necenzūrinį žodį (žr. foto Nr. 6). Taip pat parodė vietą automobilių aikštelėje, kurioje (nulipus laiptais) einant link automobilio išgirdo R. A. šauksmą ,,atsargiai“ ir paaiškino, kad pasukus galvą į dešinę pusę pajuto smūgį į dešinę veido pusę, po ko krito veidu į asfaltą ir neteko sąmonės (žr. foto Nr. 7) (1 t., b. l. 87-93).
Liudytoja R. A. paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. vykusios šventės metu A. J. matė pirmą kartą. Apie 2 val., ruošiantis vykti namo, prie klubo durų išgirdo kaip jos sutuoktinis ginčijasi su kaltinamuoju. Ji paragino R. A. nutraukti ginčus ir važiuoti namo. Tuomet nukentėjusysis numojo A. J. pusėn, pasakė šio asmens atžvilgiu necenzūrinį, įžeidžiančio pobūdžio žodį ir pradėjo eiti link kitų svečių. Pamačiusi kaltinamąjį, bėgantį laiptais link R. A. bei sakantį „ką, tau seni, gyventi atsibodo“, sušuko nukentėjusiajam, kad pasisaugotų. Sutuoktiniui atsisukus A. J. stipriai smogė šiam į dešinę veido pusę ir R. A. iš karto krito veidu į grindinį. Kitą dieną kaltinamasis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) klinikas atsiprašyti, bet elgėsi nemandagiai, aiškino, kad kaltas ir R. A., nuoširdaus atsiprašymo nebuvo.
Parodymų patikrinimo vietoje metu R. A. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad jame su šeima 2019 m. rugpjūčio 17 d. šventė V. K. dukters krikštynas (žr. foto Nr. 1). Taip pat liudytoja parodė duris, pro kurias baigiantis šventei, apie 2 val., išėjo iš pastato į kiemą (žr. foto Nr. 2). R. A. parodė ir vietą aikštelėje prie durų bei paaiškino, kad šioje vietoje įvyko konfliktas tarp R. A. ir jaunuolio, vardu A. (žr. foto Nr. 3). Paaiškino, kad nukentėjusiajam pasakė ,,einam namo“ ir nurodė kryptį, kuria R. A. ėjo nuo konflikto vietos link automobilių stovėjimo aikštelės bei lipdamas laiptais atsisukęs numojo ranka ir pasakė kaltinamajam necenzūrinį, įžeidžiantį žodį (žr. foto Nr. 5). Liudytoja nurodė, kad tai išgirdęs A. ėmė šaukti ,,ką tau seni gyventi nusibodo“ ir staiga nušokęs nuo aikštelės link nueinančio jos sutuoktinio nubėgo prie R. A.. Paaiškino, kad ji tuo metu sušuko nukentėjusiajam, kad šis saugotųsi. R. A. pasukus galvą link atbėgančio A. J., šis ranka vieną kartą smogė į dešinę sutuoktinio veido pusę (žr. foto Nr. 6) (1 t., b. l. 135-142).
Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja R. A. iš jai parodytų asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 1 A. J., kaip asmenį, kuris 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 2 val., ranka sudavė smūgį į veido sritį jos vyrui R. A. (1 t., b. l. 143, 144).
Liudytoja K. A. paaiškino, kad šventės pabaigoje, dalyviams skirstantis, kaltinamasis A. J. prikibo prie jos tėčio, kilo konfliktas, girdėjo kaip šie asmenys vienas kito atžvilgiu pasakė necenzūrinius žodžius. Girdėjo kaltinamojo žodžius, „tau seni, gyventi nusibodo“, taip pat kaip nukentėjusysis, jau eidamas link automobilio, pasakė A. J. dar vieną necenzūrinį žodį ir pamatė kaip kaltinamasis, nušokdamas nuo pakylos, kumščiu smogė R. A. į veido dešinę pusę, nuo kurio nukentėjusysis iš karto krito veidu į grindinį. Kaltinamasis nubėgo link stovėjusio automobilio „Audi“, įsėdo į keleivio vietą ir automobilis iš karto nuvažiavo. Tai nebuvo taksi automobilis.
Liudytoja A. B. paaiškino, kad dalyvavo krikštynų šventėje. Pabaigoje, apie 2 val., būdama lauke girdėjo kažkokį triukšmą, o po to pamatė nukritusį R. A..
Liudytoja V. D. paaiškino, kad kaltinamasis A. J. jos draugas. Su juo 2019 m. rugpjūčio 17 d. dalyvavo pusseserės dukters krikštynose laisvalaikio klube „(duomenys neskelbtini)“. Jau po vidurnakčio, apie 2 val., ketino vykti namo, išsikvietė taksi. Tuo metu iš klubo į lauką išėjo beveik visi šventės dalyviai. Vienu metu išgirdo, kad kilo kažkoks šurmulys, kaip kažkas pavadino kitą asmenį įžeidžiančiu, necenzūriniu žodžiu ir netrukus pamatė ant grindinio, šalia laiptų, automobilių stovėjimo aikštelėje gulintį R. A.. Aplink buvo daug žmonių, jie buvo sutrikę, išsigandę. Kitą dieną kaltinamasis jai pasakė, kad smūgį R. A. sudavė todėl, kad šis jį įžeidė.
Liudytoja R. M. paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. dalyvavo krikštynose laisvalaikio klube „(duomenys neskelbtini)“. Šventės metu jokio konflikto nematė. Apie 2 val., svečiams skirstantis, išeidinėjo kartu su E. Z., nukentėjusiuoju ir šio sutuoktine. Ėjo gerai nusiteikę, dainuodami. Išėjus į kiemą tarp R. A. ir kaltinamojo įvyko konfliktas, jie apsižodžiavo. Girdėjo kaip M. Ž. ramino A. J., sakydamas, kad čia visi savi. Ji nekreipė dėmesio, kalbėjosi su kitais svečiais. Matė, kad nukentėjusysis nueidamas kažką pasakė kaltinamajam. Tai išgirdęs A. J. nušoko nuo pakylos, kuri yra prie įėjimo, ir puolė link R. A.. Visi aplinkiniai norėjo šiuo asmenis išskirti, apginti nukentėjusįjį, tačiau nespėjo. Smurtinių veiksmų nematė, tik pamatė gulintį be sąmonės R. A.. Nukentėjusįjį kažkas pavertė ant šono, kad neužspringtų krauju. Ji sušuko aplinkiniams, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą. R. A. sūnus pradėjo šaukti, kad mirė tėtis. Tuo metu atvažiavo „Audi“ automobilis. Kaltinamasis įsėdo į šį automobilį. Ji priėjusi paklausė kur šis bėga, paaiškino, kad vis tiek nepabėgs. Tuomet A. J., lipdamas iš automobilio, grėsmingai jos paklausė „ką tu pasakei?“. Ji išsigandusi atsitraukė, o kaltinamasis minėtu automobiliu išvažiavo. Tai nebuvo taksi automobilis.
Liudytojas T. Č. paaiškino, kad baigiantis krikštynų šventei, skirstantis svečiams, lauke įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir R. A.. Dėl kokios priežasties konfliktas prasidėjo, nežino. Girdėjo kaip kaltinamasis A. J. pasakė nukentėjusiajam „tau, seni, gyventi nusibodo“, o tuomet pastarasis A. J. pavadino įžeidžiančiu vardu. Tai išgirdęs kaltinamasis nušoko nuo pakylos, pribėgo prie nueidinėjančio R. A. ir sudavė stiprų, koncentruotą smūgį šiam į veidą. Nuo smūgio nukentėjusysis nukrito ir prarado sąmonę.
Liudytoja R. Č. paaiškino, kad pasibaigus krikštynoms kartu su sutuoktiniu ir dar keliais asmenimis, paskutiniai, ėjo iš klubo, kuriame vyko šventė. Išėjus į kiemą pamatė, kad vyksta kažkoks konfliktas. M. Ž. laikė kaltinamąjį A. J., o nukentėjusysis tuo metu lipo laipteliais žemyn, ėjo link automobilio. Girdėjo kaip kaltinamasis pasakė R. A. „seni, tau gyventi nusibodo“ ar pan. taip pat matė, kad nukentėjusysis nueidamas numojo ranka, o A. J., nušokęs nuo pakylos, stipriai smogė R. A. į veidą. Nuo smūgio nukentėjusysis krito veidu į grindinį be gyvybės ženklų. R. A. nepilnametis sūnus pradėjo šaukti, kad jo tėtis mirė. Ji vaiką apsuko į kitą pusę, apglėbė švarku, kad nematytų. Tuo metu kaltinamasis bandė pasišalinti, įsėdo į atvažiavusį automobilį ir norėjo išvažiuoti, bet R. M. pradėjo šaukti, kad jį reikia sulaikyti. Tai išgirdęs A. J., agresyviai nusiteikęs, lipo iš automobilio, bet kažkas kaltinamąjį įtraukė atgal ir jis išvažiavo.
Liudytojas M. Ž. paaiškino, kad švenčiant jo sesers L. K. vaiko krikštynas, apie 2 val., svečiams skirstantis, lauke įvyko žodinis konfliktas tarp R. A. ir A. J.. Girdėjo kaip kaltinamasis klausė R. A. „kas tu per vienas?“, o nukentėjusysis kažką atsakė. Kadangi buvo šalia, konfliktuojančius asmenis išskyrė, jie pasisuko eiti į skirtingas puses. Tuomet išgirdo A. J. žodžius „tau seni nusibodo gyventi?“ į kuriuos nukentėjusysis numojo ranka ir nueidamas pasakė (du kartus) kaltinamajam įžeidžiančio pobūdžio, necenzūrinį žodį. Tuomet A. J. pribėgęs sudavė smūgį nukentėjusiajam R. A. į veidą. Pačios šventės metu jokio konflikto tarp paminėtų asmenų nepastebėjo, jie sėdėjo toli vienas nuo kito.
Parodymų patikrinimo vietoje metu M. Ž. parodė pastatą (duomenys neskelbtini), kuriame 2019 m. rugpjūčio 17 d. vakare šventė sesers L. K. vaiko krikštynas, o rugpjūčio 18 d., apie 2 val., jam ir kitiems šventės dalyviams išėjus į lauką įvyko žodinis ginčas tarp R. A. ir A. J. (žr. foto Nr. 1). Liudytojas taip pat parodė vietą aikštelėje ir paaiškino, kad šioje vietoje, apie 5 metrai nuo laiptinės durų, vyko minėtas konfliktas, paaiškino, kad jis konflikto dalyvius ramino, kad R. A. pavartojo necenzūrinį žodį ir užsisukęs ėjo link automobilio, stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje (žr. foto Nr. 3). Taip pat M. Ž. automobilių stovėjimo aikštelėje parodė vietą kurioje atbėgęs ir nušokęs nuo rampos A. J. smogė R. A. (žr. foto Nr. 4) (1 t., b. l. 125-131).
Liudytojas E. K. paaiškino, kad dirbant Marijampolės apskrities VPK 2019 metų vasarą teko vykti į (duomenys neskelbtini), prie laisvalaikio klubo „(duomenys neskelbtini)“. Atvykus prie klubo pamatė būrį žmonių, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie laiptų, buvo kraujo pėdsakai, šalia rado akinius. Buvę žmonės paaiškino, kad tarp dviejų šventės dalyvių įvyko žodinis konfliktas, vienas dalyvių kito atžvilgiu pasakė necenzūrinį žodį, o pastarasis, nušokęs nuo laiptų, įžeidžiantį žodį pasakiusiam asmeniui sudavė smūgį į veidą. Sužinojęs kaltinamojo duomenis, bandė šio ieškoti (nakties metu), tačiau nerado.
Analogiškai paaiškino ir liudytojas P. Ž..
Liudytoja A. M. paaiškino, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) buvo nuvykusi į įvykio vietą, pradėjo ikiteisminį tyrimą, nustatė įtariamą asmenį, nurodė patruliams šį asmenį surasti, tačiau iki ryto A. J. pareigūnams rasti nepavyko.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) laisvalaikio ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ esančioje asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje, 15 metrų nuo centro durų rasta 35x30 cm dydžio nelygiais kraštais rusvos spalvos dėmė. Nuo minėtos dėmės apie 40 cm link pastato rasta akinių kojelė ir už dar 50 cm akiniai nuo saulės (1 t., b. l. 13-16). Paimti įvykio vietoje akiniai apžiūrėti, A. J. juos atpažino kaip savo (1 t., b. l. 17-21).
2019 m. rugpjūčio 23 d. apžiūrėjus įtariamojo A. J. plaštakas, ant dešinės plaštakos išorinės pusės didžiojo piršto sąnario krumplio nustatyta žaizda su šašu. Žaizdos dydis – 2 mm plotis ir 15 mm ilgis. Daugiau sužalojimų šio asmens kūne nerasta (1 t., b. l. 24-27).
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad R. A. klinikiniais duomenimis konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės kaktinės skilties srityje, kairio kaktikaulio lūžimas, veido kaulų – daugybiniai nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiai, kairio maksiliarinio sinuso priekinės ir vidinės sienelių lūžiai, kairės akiduobės stogo skeveldrinis lūžis, vidinės sienelės lūžimas, daugybiniai nubrozdinimai veide, kurie buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais. Visi šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. rugpjūčio 18 d. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais; tiksliau pasisakyti keliais poveikiais buvo padaryti konstatuoti sužalojimai nėra galimybės, nes nukentėjusysis teismo med. apžiūrai pristatytas nebuvo, o med. dokumentuose sužalojimai aprašyti nedetaliai. R. A. konstatuoti kūno sužalojimai dėl akiduobės viršutinės sienelės – stogo lūžimo sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, konstatuoti sužalojimai yra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei (1 t., b. l. 36-37).
Motyvuojamoji dalis
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus byloje, atlikti jų analizę, įvertinti byloje surinktų įrodymų visumą ir tuomet padaryti išvadas.
Nekelia abejonių, kad nukentėjusysis R. A. buvo sužalotas būtent tokiu būdu ir aplinkybėmis, kurias jis apklausiamas nurodė – kilus konfliktui su A. J. pastarasis smogė į veidą, nuo ko nukentėjusysis (veidu) nukrito ant grindinio. Kad tarp kaltinamojo ir R. A. įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis A. J. smogė nukentėjusiajam į veidą ir R. A. nukrito, patvirtino ir įvykio liudytojai R. A., K. A., R. M., T. Č., R. Č., M. Ž.. Kaip nurodė į įvykio vietą atvykę Marijampolės apskrities VPK pareigūnai E. K. ir P. Ž., šventės dalyviai jiems irgi paaiškino, kad tarp dviejų renginyje dalyvavusių asmenų įvyko žodinis konfliktas, vienas dalyvių kito atžvilgiu pasakė necenzūrinį žodį, o pastarasis, nušokęs nuo laiptų, įžeidžiantį žodį pasakiusiam asmeniui sudavė smūgį į veidą. Pats kaltinamasis A. J. taip pat neneigia, kad kilus konfliktui su R. A., kai pastarasis jo atžvilgiu pasakė įžeidžiantį, necenzūrinį žodį, sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, nuo ko šis nukrito ant grindinio ir liko gulėti. Kaip nurodė kaltinamojo draugė V. D., A. J. jai irgi prisipažino, kad sudavė smūgį R. A. į veidą, kad taip pasielgė dėl to, jog nukentėjusysis jį įžeidė.
Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta atsakomybė tam, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Kaip matyti iš specialisto išvados, R. A. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. Atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam R. A. buvo padaryta lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės kaktinės skilties srityje, kairio kaktikaulio lūžimas, veido kaulų – daugybiniai nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiai, kairio maksiliarinio sinuso priekinės ir vidinės sienelių lūžiai, kairės akiduobės stogo skeveldrinis lūžis, vidinės sienelės lūžimas, daugybiniai nubrozdinimai veide, o sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi buvo pavojingi nukentėjusiojo gyvybei kūno sužalojimai dėl akiduobės viršutinės sienelės – stogo lūžimo. Kaip nustatyta, ši trauma įvyko dėl A. J. suduoto smūgio nukentėjusiajam į veidą, nuo ko šis nugriuvo ir veidu atsitrenkė į stabilų kietą buką plokščią paviršių (grindinį). Tarp kaltinamojo veiksmų, tai yra smūgio nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą vietą – galvą bei po to sekusio kritimo ir atsitrenkimo veidu į kietą buką plokščią paviršių ir padarinių, tai yra daugybinių veido kaulų lūžių ir kitų specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokie padariniai buvo tyčinio pakankamai stipraus smūgio, nuo kurio R. A. net nukrito, pasekmė, šie padariniai yra dėsningi. Dar daugiau, smūgį sudavė asmuo, kuris ne vienerius metus užsiiminėja jėgos sporto šakomis (tokią aplinkybę pripažino pats kaltinamasis), todėl tikrai suvokė, jog dėl tokio koncentruoto, stipraus smūgio į galvos sritį, atlikto įsibėgėjus, tai yra su dar didesne energija, nukentėjusysis gali prarasti sąmonę, nukristi (veidu ar galva) ant kieto grindinio ir susižaloti. Nenustatyta, kad tarp veiksmų ir atsiradusių žalingų padarinių būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos R. A. sveikatos sutrikdymui. BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinamasis A. J., būdamas patyręs sportininkas, žinodamas savo fizines galimybes, smūgio jėgą, ir vis tiek suduodamas stiprų, koncentruotą smūgį kumščiu į nukentėjusiajam svarbią gyvybei ir sveikatai vietą – galvos sritį, suvokė, jog kelia pavojų šio asmens sveikatai, numatė, kad gali jį sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tai patvirtina ir tolesni jo veiksmai. Po smūgio, pamatęs, kad R. A. nugriuvo ir veidu atsitrenkė į kietą paviršių, prarado sąmonę, plūsta krauju, jis ne tik nukentėjusiuoju nesirūpino, nepadėjo, siekdamas sumažinti pasekmes, nekreipė dėmesio į padarytus sužalojimus, greitosios medicinos pagalbos neiškvietė, bet skubiai pasišalino iš įvykio vietos. Nors pats kaltinamasis teigia, kad norėjo prieiti prie nukritusio nukentėjusiojo, taip pat, kad jau būdamas automobilyje ir pamatęs nukentėjusiojo R. A. sužalojimo rimtumą norėjo išlipti padėti, tačiau taksistas neleido, tačiau tokį A. J. tvirtinimą paneigia įvykio liudytojai, kurių parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Netgi atvirkščiai, remiantis liudytojų R. M. ir R. Č. parodymais R. M. sušukus į atvažiavusį automobilį „Audi“ įsėdusiam kaltinamajam, kodėl šis bėga, kad nepabėgs, A. J. sušukusiai liudytojai pagrasino („ką tu pasakei?“) bei skubiai išvažiavo (netgi palikęs įvykio vietoje savo draugę, su kuria buvo atėjęs švęsti krikštynų).
Teisingai A. J. atlikti veiksmai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tokios nusikalstamos veikos motyvas – chuliganiškos paskatos, yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371/2015, 2K-125/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio vienas kito nepažinojo, jokie santykiai tarp jų nebuvo susiklostę. Kaip nustatyta, smūgis R. A. buvo suduotas kilus konfliktui tarp šių asmenų. Dėl ko kilo nesutarimas tarp nukentėjusiojo ir A. J. (konflikto priežasties) nei vienas įvykio liudytojų tiksliai pasakyti negalėjo. Nukentėjusysis R. A. teigia, jog konfliktas kilo dėl to, kad kaltinamasis jam (išeinančiam iš laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“) kažką grubiai pasakė, o jis atsikirto pavartodamas įžeidžiantį, necenzūrinį žodį, po to, išgirdęs, kad A. J. dar kažką jo atžvilgiu pasakė, šio atžvilgiu pakartojo įžeidžiančio pobūdžio žodį ir tuomet, jau beeidamas link automobilio, pajuto smūgį į veidą. Panašiai konflikto kilimo priežastį nurodo ir kaltinamasis. Jis teigia, kad nukentėjusysis R. A., išeidamas iš centro, elgėsi labai įkyriai, priėjęs pradėjo dainuoti kaltinamajam prieš veidą, o paprašius nukentėjusiojo atstoti, nesikabinėti prie žmonių, R. A. jo atžvilgiu pavartojo necenzūrinį, įžeidžiantį žodį, po to dar kartą. Ir tuomet, supykęs, pasivijo nukentėjusįjį ir sudavė šiam į veidą. Iš tiesų, kaip nurodo įvykio liudytoja R. M., išeidamas iš laisvalaikio centro, nukentėjusysis dainavo, galėjo bedainuodamas ir prieiti per arti A. J., padainuoti šiam arti veido. Tokie veiksmai, nors ir buvo atliekami draugiškai nusiteikusio asmens, galėjo nepatikti kaltinamajam. Be abejonės, R. A. kaltinamojo A. J. atžvilgiu du kartus pasakytas necenzūrinis, įžeidžiančio pobūdžio žodis, taip pat galėjo užgauti, įžeisti kaltinamąjį. Tačiau tokie nukentėjusiojo veiksmai tikrai nebuvo priežastis, dėl ko reikėjo pavartoti smurtą R. A. atžvilgiu, juolab prieš jau nueinantį asmenį. Iš esmės A. J., pasinaudodamas mažareikšme dingstimi, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, pademonstravo savo viršenybę tiek prieš konkretų asmenį – R. A., tiek prieš aplinkinius. Nėra abejonių, kad kaltinamasis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš įvykio liudytojo M. Ž., tuo metu buvusio visai šalia konfliktuojančių asmenų, parodymų, jau konflikto pradžioje A. J., klausdamas nukentėjusiojo „kas tu per vienas?“, parodė paniekinantį požiūrį į aplinkinius, priešpastatė save šventės dalyviams (nors M. Ž. jį ramino, aiškino, kad „čia visi savi“). Be to, kaip nustatyta, dar kartą kaltinamojo atžvilgiu pasakęs įžeidžiančio pobūdžio žodį R. A. numojo ranka ir ėjo link automobilio. Taigi konfliktas kaip ir baigėsi. Tačiau kaltinamasis A. J., sušukęs „ką, tau seni, gyventi nusibodo“, pasivijo nueinantį nukentėjusįjį ir smogė šiam. Kaltinamojo priešiškumą, paniekinantį požiūrį į visuomenę patvirtina ir jo elgesys po įvykio, kai liudytojai R. M. norint sustabdyti A. J. (kad šis nepasišalintų iš įvykio vietos), šis parodė priešiškumą, agresiją ir liudytojos atžvilgiu. Nėra abejonių, kad toks kaltinamojo elgesys prieštaravo viešojo elgesio taisyklėms, pavartoti necenzūriniai žodžiai tebuvo nereikšmingas pretekstas ir menkavertė priežastis jo chuliganiškoms paskatoms formuotis ir reikštis.
Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus.
A. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad jis iš esmės kaltu prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino dalį (5000 eurų) nukentėjusiajam padarytos žalos, taip pat žalą Kauno teritorinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš kaltinimo pašalinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei. BK 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. BK 135 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet, kai asmeniui yra padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, sunkiai sutrikdyta sveikata yra būtinasis minėtame baudžiamojo įstatymo straipsnyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis, BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte įvardyti padariniai visada atsiranda sunkiai sutrikdžius kitam asmeniui sveikatą ir įstatymų leidėjas atsižvelgė į tokią aplinkybę, nustatydamas sankcijos dydį.
Kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b. l. 33, 36), yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo pavartoto smurto pobūdį – buvo suduotas vienas smūgis, tačiau stiprus, koncentruotas, nuo šio smūgio nukentėjusysis net nukrito, trenkdamasis veidu į kietą grindinį. Įvertinama taip pat ir tai, kad nukentėjusysis po patirtų sužalojimų iš esmės pasveiko, tokie sužalojimai esminių ilgalaikių, negrįžtančių pasekmių nesukėlė. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama veika buvo padaryta daugiau atsitiktinai, ji nebuvo A. J. ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė. Į visa tai atsižvelgus kaltinamajam skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis R. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 9608,26 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 88-93).
Kaip nurodoma ieškinyje, turtinė žala susideda iš negauto darbo užmokesčio sumoje 9315,90 eurų, išlaidų vaistams ir medicininėms priemonės sumoje 94,60 eurų, kuro išlaidų vykimui į Kauno Klinikas vizitams pas gydytojus sumoje 118,86 eurų, automobilio parkavimo išlaidos (prie Kauno Klinikų) sumoje 10,90 eurų ir dokumentų vertimo iš anglų kalbos išlaidos sumoje 68 eurai. Byloje yra pateikti išlaidas vaistams ir medicininėms priemonėms pagrindžiantys kvitai, kvitai patvirtinantys mokėjimus už kurą, vertimo išlaidas, parkavimą (2 t., b. l. 135-148). Šie dokumentai patvirtina nukentėjusiojo išleistas ir prašomas priteisti pinigų sumas. Pateikta darbo sutartis, duomenys apie darbo užmokestį, sveikatos būklę patvirtina, jog R. A. dėl patirtų traumų nedirbdamas negavo 9315,90 eurų (2 t., b. l. 94-134). Kaltinamasis A. J. pripažįsta nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, sutinka jį atlyginti. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas 4608,26 eurų sumai, nes kitą dalį – 5000 eurų, kaltinamasis jau atlygino.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Kaip matyti iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašų, nukentėjusysis R. A. dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto patyrė daugybinius veido kaulų lūžius – lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, trauminį kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės kaktinės skilties srityje, kairio kaktikaulio lūžimą, veido kaulų – daugybinius nosikaulių ir nosies pertvaros lūžius, kairio maksiliarinio sinuso priekinės ir vidinės sienelių lūžius, kairės akiduobės stogo skeveldrinį lūžį, vidinės sienelės lūžimą, daugybinius nubrozdinimus veide, tai yra patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nėra abejonių, kad dėl tokių sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą, nerimą dėl ateities, kentėjo fizinius skausmus, išgyveno nepatogumus (negalėjo valgyti ir buvo maitinamas, ilgą laiką neužuodė kvapo, nejautė skonio, svaigo galva). Be to, sugaišo daug laiko vykimui pas gydytojus. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusysis patyrė didelius neigiamus sveikatos sutrikdymo padarinius. Kaltinamasis civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos neginčija. Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo kriterijus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pareikštas R. A. ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkinamas dalinai – iš A. J. priteistina 8000 eurų suma padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 930,27 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo R. A. gydymo. Kaltinamasis šią sumą atlygino, Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė pareiškimą, kad atsisako pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 176). Atsisakymas abejonių nekelia, tai neprieštarauja civilinio ieškovo teisėms ir interesams, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje nukentėjusysis prašo jo naudai išieškoti 800 eurų sumą (500+300). Jis pateikė kvitus (2 t., b. l. 149, 3 t., b. l. 58), teigia, kad tokią sumą sumokėjo už civilinio ieškinio paruošimą, dokumentų surinkimą, atstovo dalyvavimą pirmosios instancijos teisme. Įvertinant tai, kad nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį, buvo renkami papildomi dokumentai ieškiniui pagrįsti, bylą nagrinėjant teisme vyko ne vienas teisiamasis posėdis, prašymas tenkinamas pilnai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo momento.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Priteisti iš A. J. nukentėjusiojo R. A. naudai 8000 (aštuonis tūkstančius) eurų padarytai neturinei žalai atlyginti, 4608,26 eurų (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuonis eurus 26 centus) padarytai turtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš A. J. 800 eurų (aštuonis šimtus eurų) nukentėjusiojo R. A. naudai šio asmens turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo (ir civilinio ieškovo) atstovas, paslaugoms apmokėti.
Priimti Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo 930,27 eurų civilinio ieškinio, bylą toje dalyje nutraukti.
Taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. J. piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant per mėnesį disponuoti 400 eurų, pratęsti iki bus atlyginta padaryta turtinė ir neturtinė žala, atstovavimo išlaidos.
Nuosprendžio nuorašą (išrašą) išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Daiktus, turėjusius reikšmės šiai bylai tirti ir nagrinėti – A. J. akinius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.