Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

A. I., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ūkvedžiu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. nužudė V. M. staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ir itin įžeidžiančio jį ir jo artimą asmenį – motiną nukentėjusiojo V. M. poelgio, o būtent: 2007 m. lapkričio 20 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. K., įėjęs į butą pamatė ant grindų gulinčią neįgalią savo motiną V. K., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, kuri nuo juosmens buvo nuoga, o kambaryje stovėjo visiškai nuogas nukentėjusysis V. M.. Pagalvojęs, kad V. M. išžagino bejėgiškos būklės jo motiną, įsitikinės, kad ji gyva, nunešęs ir paguldęs į lovą, labai susijaudinęs priėjo prie atsisėdusio ant lovos V. M. ir sudavė pastarajam ne mažiau trijų smūgių kumščiais į galvą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairio momens srityje, muštines žaizdeles kairės akies viršutiniame voke, apatinės lūpos ir dešinės ausies lezgelyje. Galvos traumos nuo suduoto smūgio į kairio momens sritį pasekoje išsivystė galvos smegenų pabrinkimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, 2007 m. lapkričio 26 d. V. M. ligoninėje mirė.

Kaltinamasis A. I. kaltu dėl V. M. nužudymo prisipažino pilnai ir parodė, kad V. M. pažinojo tik iš matymo kaip (duomenys neskelbtini) miesto gyventoją, bet su juo nebendraudavo. 2007-11-20 ryte, apie 7-8 val., būdamas savo buto balkone, pamatė V. M., paklausęs kur eina, pasakė, kad į parduotuvę nusipirkti vyno. Pakvietė V. M. pas save, davė jam 35 Lt ir paprašė parnešti degtinės, kurią kartu išgers. V. M. netrukus sugrįžo ir parnešė keturis 0,5 litro talpos butelius „Norfa“ degtinės. Šalia jam priklausančio buto, toje pačioje aikštelėje, gyvena jo motina V. K., abudu nuėjo į motinos butą, kur trise: jis, motina ir V. M. gėrė degtinę. Atėjo I. P., kuri kartu su jais gėrė degtinę. Begeriant I. P. pasakė, kad jai reikia nuvažiuoti į Lazdijų darbo biržą. Jis pasiūlė ją pavežti taksi automobiliu, iškvietė taksi ir jis su I. P. išvažiavo į Lazdijus. Išvažiuojant bute buvo išgerta tik pusantro butelio degtinės. I. P. susitvarkius reikalus darbo biržoje, tuo pačiu taksi grįžo namo. Jis nuėjo į savo butą, I. P. – į savo. Kadangi motinos bute buvo likę degtinės, nuėjo pas I. P., kur išgėrė kavos ir jis ją pakvietė eiti pas jo motiną, kur liko degtinės. Įėjęs į butą, pamatė prie miegamojo kambario durų ant grindų gulinčią nuo juosmens visiškai nuogą motiną, kambaryje nuogas stovėjo V. M. su sustandėjusia varpa. Pamatęs į butą įėjusius kaltinamąjį ir I. P. V. M. išsigando, pradėjo sagstytis marškinius, rankos virpėjo. Jis puolė prie mamos, ji buvo gyva, bet nieko nekalbėjo, ją nunešė ir paguldė į lovą, o V. M. apsirengęs atsisėdo ant lovos prie stalo. Buvo labai supykęs, susijaudinęs, pamatęs tokį vaizdą pagalvojo, kad V. M. išžagino motiną, todėl staiga priėjęs prie ant lovos sėdinčio V. M. sudavė keletą smūgių rankomis pastarajam į galvą. Suduodamas smūgius apie nieką negalvojo, buvo labai įsiutęs ir supykęs, nes motina buvo senyvo amžiaus, sunkiai vaikščiojo, jai buvo paralyžuota kūno kairė pusė, todėl jis ją prižiūrėjo, kiekvieną dieną lankydavo, su žmona parnešdavo jai maisto. Nužudyti V. M. nenorėjo, neturėjo net tokios minties. Po suduotų smūgių V. M. išvarė iš buto. Kitos dienos ryte sutiko V. M. prie parduotuvės, davė jam 20 litų, kad niekam nepasakotų apie įvykį su jo motina, nes (duomenys neskelbtini) mažas miestelis, jį daug kas pažįsta, nenorėjo nepageidaujamų apkalbų. Apie suduotus V. M. smūgius jau buvo net pamiršęs, tačiau po kelių dienų sužinojo, kad V. M. mirė. Dėl suduotų smūgių labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų, net nepagalvojo, kad taip tragiškai gali baigtis.

Nuo pat pirmos apklausos 2007-11-29 A. I. duoda iš esmės analogiškus parodymus, kad sudavė tik du smūgius V. M. į galvą, nes buvo įpykęs pamatęs tokį vaizdą, nužudyti V. M. nenorėjo. Šiuos parodymus A. I. davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (98-108 b.l.). Parodymų patikrinimo vietoje A. I. parodė vietą, kur ant sofos sėdėjo V. M., o jis A. I. sudavė du smūgius į galvą (109-111 b.l.). Teisiamajame posėdyje A. I. paaiškino, kad kiek smūgių sudavė V. M. neprisimena, jų neskaičiavo, galėjo būti ir daugiau kaip du.

Nukentėjusioji M. K. parodė, kad V. M. jos sūnus, kuris buvo paėmęs žmonos pavardę. Su žmona negyveno jau daug metų, buvo išsituokę. Sūnus nuolatinio darbo neturėdavo, bet uždarbiaudavo privačiai. Jis buvo ramaus būdo, gyveno pas močiutę Č. M.. Apie mirties aplinkybes nieko nežino, buvo nuvykusi į ligoninę, kur sūnus gulėjo be sąmonės, reanimacijos skyriuje, matėsi mėlynė paakyje ir buvo sužalota dešinė ausis. Sūnus neatgavęs sąmonės 2006-11-26 ryte mirė. Ji sūnų palaidojo kartu su dukromis. Prašo iš kaltininko priteisti 13175 Lt laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidų.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad V. M. jos brolis. Artimai nebendraudavo, nes jis gyveno pas močiutę, nuolatinio darbo neturėjo, buvo mėgėjas išgerti. Su žmona buvo išsiskyręs, gyveno su T. B., o paskutiniu laiku gyvendavo su I. P.. Kad V. M. guli ligoninėje sužinojo iš močiutės, buvo nuvykusi jį aplankyti, bet jis buvo be sąmonės, o 2007-11-26 ryte neatgavęs sąmonės mirė.

Liudytoja Č. M., V. M. močiutė, parodė, kad miręs V. M. jos anūkas. Pas ją jis nuolatos negyvendavo, jis ateidavo, pavalgydavo, nusiprausdavo ir išeidavo, kur išeidavo, nežino. Su žmona išsiskyrė prieš 12 metų, vaikų neprižiūrėjo, su buvusia žmona jokių santykių nepalaikė. Po santuokos gyveno su T. B., o vėliau su I. P.. Paskutinį kartą buvo atėjęs pas ją, kai jam buvo mėlynė po kaire akimi ir sužalota ausis. Kas jį sužalojo nesakė, pasakė, kad neklausinėtų, sakė, kad skauda galvą. Po valandos laiko išėjo, kur išėjo, nesakė. Kitos dienos vakare jai paskambino iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus ir pasakė, kad pristatytas sunkios būsenos V. M.. Nuvyko į ligoninę, kur rado V. M. be sąmonės, jį patalpino į intensyvios terapijos skyrių. Neatgavęs sąmonės V. M. 2007-11-26 ryte mirė. V. M. nuolatinio darbo neturėjo, kur uždarbiaudavo, nežino.

Liudytoja I. P. parodė, kad su V. M. artimai bendravo apie dvejus metus, jis gyvendavo pas ją, tačiau nenuolat. Jis labai dažnai gerdavo, nuolatinio darbo neturėjo, važiuodavo uždarbiauti kažkur į Italiją, tačiau paskutiniu laiku ten negalėjo važiuoti, sakydavo, kad jam ten uždrausta važiuoti, gali suimti, bet smulkmenų nepasakojo. 2007-11-20 ji su V. M. ryte išgėrė butelį vyno, jis dar prašė pinigų, bet ji jam nedavė. V. M. išeidamas iš jos buto pasakė, kad „eina į trasą“. Tai reiškia, kad eina prie parduotuvės, kur iš žmonių prašo pinigų, o paskui juos prageria. Po kiek laiko V. M. sugrįžo ir pasakė, kad ją kviečia V. K.. Ji nuėjo ten. Keturiese: ji, V. M., A. I. ir A. I. motina V. K. gėrė degtinę. Ji gėrė mažiau, nes jai reikėjo važiuoti į Lazdijų darbo biržą. A. I. pasiūlė iškviesti taksi ir ją nuvežti į Lazdijus, ką jis ir padarė. Išvažiuojant į Lazdijus bute liko V. M. ir A. I. motina. Ji atsižymėjo Lazdijų darbo biržoje ir su A. I. grįžo į (duomenys neskelbtini), kur nuėjo į savo butą, o A. I. nuėjo į savo butą. Apie 15 val. pas ją į namus atėjo A. I. ir pasiūlė eiti pas jo motiną, kur buvo likę degtinės. Jie jos bute dar pasėdėjo, išgėrė kavos ir nuėjo į jo motinos butą. Apie 16 val. įėjus į butą pamatė, kad kambaryje ant grindų guli A. I. motina, jos apatinė nuo juosmens kūno dalis buvo nuoga, kelnės ir kelnaitės buvo numautos. V. M. stovėjo toliau, kitame kambaryje, kambariai pereinami, jis buvo visiškai nuogas. Pamatęs juos jis atsigulė į lovą. Ji bandė kelti ant grindų gulinčią V., tačiau jai nepavyko, A. I. bandė motiną pakelti ir jam pavykus nunešė ir paguldė į lovą, o tuo metu V. M. užsimovė kelnaites, apsirengė ir atsisėdo kambaryje ant sofos prie stalo ir siūlė išgerti. A. I. buvo labai supykęs, susierzinęs, priėjęs prie V. M., sėdinčio ant sofos, kumščiu du kartus trenkė pastarajam į galvą. Kažką kalbėjo, bet ji žodžių neprisimena, nes pati buvo labai susijaudinusi, pamačiusi tokį vaizdą, pasimėtė, išsigando ir išbėgo namo. Neužilgo prie jos buto atėjo V. M. ir prašė įsileisti į vidų, bet ji neįsileido ir liepė jam eiti namo ir daugiau pas ją, kad neateitų. Kitą dieną vakare V. M. su savo seserimi L. atėjo pas ją, jie išgėrė butelį degtinės, V. M. su seserimi susipyko ir L. išėjo namo, V. M. liko nakvoti pas ją. 2007-11-26 jai paskambino V. sesuo ir pasakė, kad jis yra miręs. Kas vyko A. I. motinos bute po to, kai ji išbėgo iš buto, nežino.

Analogiškus parodymus liudytoja I. P. davė apklausiama ikiteisminio tyrimo tyrėjo 2007-11-26, 2007-11-28, ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-11-30. Ji aiškino, kad buvo šokiruota pamatytu vaizdu. A. I. neiškentė ir sudavė V. M. du smūgius į galvą, kas vyko toliau nežino, nes pabėgo iš buto namo. Neužilgo, po kokių 10-15 minučių pas ją atėjo V. M., bet ji jo į butą neįsileido. V. M. po akimi buvo mėlynė ir iš ausies bėgo kraujas. A. I. sutiko ir penktadienį vakare, sakė, kad jo mama apie įvykį nieko neprisimena. Tą dieną matė ir V. M., su juo kalbėjosi, bet kas įvyko tarp jo ir A. I. motinos kalbos nebuvo (79-87 b.l.).

Parodymų patikrinimo vietoje liudytoja I. P. parodė vietą, kurioje A. I. 2007-11-20 sudavė sėdinčiam V. M. vieną smūgį kumščiu į skruostikaulį ir vieną smūgį rankos kumščiu į galvą (88-90 b.l.).

Iš teisme perskaitytų V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), parodymų matyti, kad su sūnumi A. I. gyvena tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje ir tame pačiame aukšte. 2007-11-20 ryte pas ją į butą atėjo sūnus A. I. su V. M., atsinešė degtinės ir gėrė, ji išgėrė kartu su jais. Prisimena, kad buvo atėjusi I. P., visi kartu gėrė degtinę. I. P. buvo kažkur išėjusi, jai iš paskos išėjo sūnus A. I., kur jie išėjo nežino, nieko neprisimena. Ją buvo 2003 m. ištikęs insultas, todėl suprastėjo atmintis. Buvo išgerta apie 3-4 butelius degtinės, todėl ji buvo apsvaigusi ir nieko neprisimena (91-92 b.l.).

Liudytoja I. K. parodė, kad V. M. pažinojo daug metų, nes jis anksčiau gyveno jų gatvėje, daug metų artimai draugavo su jos motina T. B.. Paskutinius du metus ateidavo retai, nes gyveno su kita moterimi, ateidavo neblaivus. 2007-11-23 apie 21.30 val. atėjo į jų butą girtas. Motina T. B. pamačiusi, kad V. M. girtas, sugrįžo į savo kambarį ir jo į savo kambarį neįsileido. Liudytoja pasiūlė V. M. eiti namo, bet jis pasakė, kad yra stipriai girtas ir namo nepareis. Žinodama, kad nakties metu prie girto žmogaus gali prikibti chuliganai, sumušti, nurengti, ji pasiūlė V. M. pernakvoti virtuvėje, patiesė čiužinį, jis ten ir užmigo. Kitą dieną ryte apie 7.30 val. suaugę šeimos nariai: ji, motina T. B. ir V. L. atsikėlė, pavalgė pusryčius, o V. M. gulėjo virtuvėje, miegojo, knarkė. Ji su motina bandė jį prižadinti, bet nepavyko, abi išėjo į darbą. Grįžusi iš darbo rado V. M. mieganti toje pačioje vietoje, kartu su motina bandė prižadinti, bet nepavyko. Jis gulėjo ant čiužinio, kvėpavo, knarkė, bet į jų veiksmus nereagavo, nieko nekalbėjo, neištarė nė žodžio. Apie 18.30 val. ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba V. M. skubiai nugabeno į ligoninę.

Liudytoja T. B. parodė, kad V. M. pažinojo nuo 1997 metų. Kartu kaip vyras ir žmona negyveno. Jis ateidavo pas ją pernakvodavo ir išeidavo. 2007-11-21 ji sutiko V. M. prie parduotuvės „Norfa“. Buvo apie 8.30 val. ryto, jis buvo pagiringas, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji nenustebo, nes apie 7 metus jis pastoviai gerdavo, uždirbtus pinigus pragerdavo. Ant V. M. veido po akimi matėsi mėlynė, buvo sužalota ausis, nes matėsi sudžiuvęs kraujas. Ji paklausė kas atsitiko, V. M. atsakė, kad griuvo ir susižalojo, tačiau nesakė kada ir kur, o ji ir neklausinėjo. 2007 m. lapkričio 23 d. apie 21.30 val. pas juos atėjo V. M., buvo labai girtas, ji tik pradariusi savo kambario duris liepė jam eiti namo, bet V. M. pasakė, kad toks girtas iki namų nepareis. Ji užsirakino kambario duris ir jo į savo kambarį neįsileido. Ryte rado V. M. gulinti virtuvėje ant čiužinio, suprato, kad jam patalynę paklojo duktė I. K.. Jie virtuvėje pavalgė pusryčius, o V. M. miegojo, knarkė, į juos nereagavo. Ji su dukra išėjo į darbą, o V. M. paliko mieganti. Apie 16.30 val. ji grįžo iš darbo, V. M. rado mieganti toje pačioje vietoje virtuvėje, bandė su dukra jį prižadinti, bet jis nereagavo, knarkė. Jos sunerimo ir I. K. apie 18.30 val. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri V. M. išsivežė į ligoninę. Ant V. M. veido buvo tie patys sužalojimai, kuriuos ji matė sutikusi jį prie „Norfos“ parduotuvės. Iš dukters 2007-11-26 sužinojo, kad V. M. mirė.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.M541/07(06) matyti, kad V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), lavono kūne rasta poodinė kraujosruva kairio momens srityje, muštinės žaizdelės kairės akies viršutiniame voke, apatinės lūpos dešinėje ir dešinės ausies lezgelyje padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. V. M. mirtis įvyko nuo galvos smegenų pabrinkimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos traumos pasekoje. Šis sužalojimas galėjo gautis traumuojančiai jėgai veikiant kairio momens sritį. Pilnai negalima atmesti galimybės, kad sužalojimus V. M. galėjo pasidaryti ir pats krisdamas ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti trumpame laiko tarpe vienas po kito. Neatmetama galimybė, kad nuo suduoto smūgio rankos kumščiu į veido kairę pusę galėjo gautis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, išsivystė galvos smegenų pabrinkimas, kas ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Šis sužalojimas laike jo padarymo turėtų būti kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kas šiuo konkrečiu atveju sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Iš pateiktos gydymo stacionare ligos istorijos matyti, kad V. M. paguldytas 2007-11-24 19.15 val. Preliminarinė diagnozė: alkoholinė intoksikacija, cerebralinė koma, be sąmonės. 2007-11-26 8.25 val. konstatuota mirtis (34-40 b.l.).

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas teismo medicinos ekspertas Leonas Urbanavičius paaiškino, kad savo išvadą tvirtina. Padaryta ne mažiau trijų trauminių poveikių. Sužalojimai kairės akies viršutiniame voke, apatinės lūpos dešinėje ir dešinės ausies lezgelyje priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo ir mirčiai jokios įtakos neturėjo. Kraujosruva kairio momens srityje galėjo gautis nuo suduoto smūgio į veido kairę pusę, ko pasekoje gavosi kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, išsivystė galvos smegenų pabrinkimas. Šis sužalojimas padarymo metu priskiriamas prie sunkių sveikatos sutrikdymų ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su V. M. mirtimi. Sužalojimas padarytas suduodant stiprų smūgį, galimai rankos kumščiu, į galvos kairę pusę. Sužalojimo lokalizacija rodo, kad trauma padaryta smūgio pasekoje ir nebūdinga atsitrenkimui griunant ant grindų ir pan. Lavono skrodimo metu rastas 175 gramų kraujo krešulys su susiformavusia kapsule rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2007-11-20 ir negalėjo būti padarytas prieš 2-3 savaites. V. M. po sužalojimo laiku kreipiantis pas gydytojus ir suteikus medicinos pagalbą, gyvybė būtų išgelbėta. Po padaryto sužalojimo nukentėjusysis V. M., kaip parodė teisme apklausti liudytojais, gėrė alkoholinius gėrimus, kas slopina skausmą. Pristačius V. M. į ligoninę kraujas tyrimui paimtas nebuvo, jis buvo intensyviai gydomas, todėl lavono kraujyje alkoholio nerasta.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad V. M. nuo lapkričio 23 d. 21.30 val. iki mirties lapkričio 26 d. 8.25 val. jokio alkoholio nevartojo, todėl lavono kraujyje alkoholio nerasta.

Dėl A. I. veikos kvalifikavimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 p. išaiškinta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.

Kaltinamasis A. I. suduodamas rankos kumščiu smūgį į V. M. galvos kairę sritį, padarė pastarajam sunkų kūno sužalojimą ir tai buvo mirties priežastimi. Veikos kvalifikavimui svarbu ne mirties laikas, o mirties priežastis. Nukentėjusiojo girtavimas po patirto sužalojimo, nesikreipimas į medikus nepašalina priežastinio ryšio tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo mirties, kaltininkas atsako už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Tik A. I. veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą – V. M. mirtį.

Teismas daro išvadą, kad A. I. veikė netiesiogine tyčia: suduodamas kumščiu smūgį į kairio momens sritį suprato, kad kelia pavojų V. M. gyvybei, nors nenorėdamas V. M. mirties, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Dėl V. M. gyvybės atėmimo kaltinamojo A. I. kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Kaltinamasis A. I. nuo pat pirmos apklausos pripažino sudavęs du smūgius kumščiais V. M. į galvą, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad sudavė į galvą keletą smūgių, jų neskaičiavo. Kad A. I. sudavė du smūgius V. M. į galvą patvirtino liudytoja I. P., kuri buvo sukrėsta pamatyto vaizdo ir išbėgo iš buto, kas toliau vyko ji nežino, bet V. M. neužilgo atėjus pas ją, matė sužalojimus po akimi ir ausyje, iš ausies bėgo kraujas. Parodymų patikrinimo vietoje kaltinamasis A. I. ir liudytoja I. P. parodė vietą, kur sėdėjo V. M. smūgių sudavimo metu. Šiuos sužalojimus matė liudytojai T. B., M. K.. Mirties priežastį patvirtino specialisto 2008-02-11 išvada Nr.541/07(06) bei teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas teismo medicinos ekspertas Leonas Urbanavičius.

Teismas nesutinka dėl A. I. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 str. 1 d. ir daro išvadą, kad jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus). Veikos kvalifikaciją pagal BK 130 str. sąlygoja: a) neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgis; b) kaltininkas turi būti staiga labai susijaudinęs; c) nedelsiant įvykdytas atsakas – smurto panaudojimas.

Nustatyta, kad 2007-11-20 ryte kaltinamasis A. I. pasikvietė pas save V. M., padavė jam 35 litus ir paprašė parnešti degtinės. V. M. grįžo iš parduotuvės ir parnešė 4 po 0,5 litro talpos butelius degtinės. Parneštą degtinę gėrė A. I. motinos bute keturiese: A. I., V. M., A. I. motina V. K. ir I. P.. Vėliau A. I. su I. P. išvažiavo į Lazdijų rajono darbo biržą. Apie 16 val. jie grįžo į V. K. butą, nes ten buvo likusi neišgerta degtinė. Įėjus į butą jie pamatė kambaryje ant grindų gulinčią V. K., kuri nuo juosmens buvo nuoga, o kambaryje stovėjo nuogas V. M.. Toks vaizdas pašiurpino ne tik V. K. sūnų A. I., bet ir liudytoją I. P.. Kaltinamajam labai susijaudinti buvo pagrindo: motina V. K. senyvo amžiaus – jai 75 metai, sunkiai vaikščiojo, paralyžuota kairė koja, persirgusi insultu su ryškiu judėjimo funkcijos sutrikimu, dubens funkcijų sutrikimu, sunkiai nulaiko lygsvaras, GKK komisijos nustatyti specialūs poreikiai – nuolatinė priežiūra, pirma invalidumo grupė. Kaltinamasis A. I. pastoviai prižiūrėjo motiną ir ja rūpinosi, teikė pagalbą. Pamatęs apnuogintą gulinčią ant grindų motiną ir visiškai nuogą 37 metų amžiaus V. M., A. I. pagalvojo, kad V. M. ją išžagino. Puolė prie motinos, nustatė, kad ji gyva, kvėpuoja, nunešė ją ir paguldė į lovą, buvo labai susijaudinęs ir staiga priėjęs prie V. M., kuris greitai apsirengęs atsisėdo ant sofos ir siūlė išgerti, ne mažiau trijų smūgių kumščiais sudavė pastarajam į galvą, padarydamas V. M. sunkų kūno sužalojimą, sukėlusį jo mirtį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato jau minėto 2004-06-18 nutarimo 24 p., neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys. Motina neginčijamai yra artimas sūnui žmogus. V. M. elgėsi neteisėtai – svetimame bute buvo nuogai nusirengęs, šalia gulėjo apnuoginta neįgali senyvo amžiaus moteris. Nukentėjusiojo V. M. poelgis buvo itin įžeidžiantis, nes jo veiksmai esmingai prieštaravo moralės bei dorovės principams, pažeidė žmogaus garbę ir orumą ir tai paveikė kaltinamąjį.

Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Viskas įvyko labai greitai dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio (kaltinamasis buvo fiziologinio afekto būsenoje). Kilęs didelis susijaudinimas apribojo kaltinamojo galimybes kontroliuoti savo elgesį. V. M. savo veiksmais sukėlė kaltinamojo labai didelį susijaudinimą. Baudžiamosios teisės teorija teigia, kad tarp susijaudinimo ir kaltininko veiksmų turi praeiti labai nedaug laiko – atsakas turi sekti iš karto po neteisėtų ir įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų, kadangi afektinė tyčia tęsiasi labai trumpą laiką, kas šioje konkrečioje situacijoje ir įvyko. Nukentėjusysis savo poelgiu, neteisėtais, itin įžeidžiančiais veiksmais sukėlė kaltinamojo labai didelį susijaudinimą.

Byloje nėra duomenų, kad V. M. būtų susižalojęs pats arba jį būtų sužalojęs kitas žmogus. Kitiems asmenims V. M. nepasakojo prie kokių aplinkybių buvo sužalotas, nes buvo gėda apie tai net kalbėti. Be to, kaltinamasis A. I. kitą dieną po įvykio susitikęs V. M., davė jam 20 litų ir prašė apie įvykį niekam nepasakoti, nes miestas yra nedidelis, nenorėjo, kad negražios kalbos apie įvykį su juo motina pasklistų gyventojų tarpe.

Kaltininkas ir nukentėjusysis buvo girti. Teismas vertina situaciją atsižvelgdamas į visą byloje esančią medžiagą. A. I. su I. P. buvo išvykę į Lazdijų rajoną, į butą grįžo tik apie 16 val., spėjo prablaivėti. Išvykstant iš buto buvo išgerta pusantro butelio degtinės, o vėliau kaltinamasis iš 4 butelių degtinės rado tik pusę butelio degtinės, t.y. nukentėjusysis tą laiką vartojo alkoholį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad girtumas nėra aplinkybė, šalinanti afektinę tyčią (kasacinė byla Nr.2K-275, 1999 m.).

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo A. I. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai (BK 59 str. 2 d. 2 p., 10 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas – BK 130 str., 11 str. 4 d.), kaltininko asmenybę (anksčiau neteistas, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, prižiūri neįgalią I-os grupės invalidę motiną), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo netinkamą elgesį – keletą dienų po patirtos traumos girtavo, į medikus nesikreipė. Kaltinamasis nukentėjusiojo nespardė, jokių įrankių nepanaudojo, mirties priežastis – vienas smūgis kumščiu į galvą.

Pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas, atsižvelgdamas į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 str.).

Į bausmės atlikimo laiką įskaitomas laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2007 m. lapkričio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2008 m. gegužės 13 d. (BK 66 str.).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė M. K. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 13175 Lt turtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro: 3170 Lt laidojimo paslaugos (66 b.l.), 200 Lt bažnyčios paslaugos, 400 Lt gedulingi pietūs kavinėje, 100 Lt autobuso nuoma, 9305 Lt paminklo, akmens tvorelės pagaminimas, pamatų padarymas, kapo sutvarkymas (2007-04-25 sutartis Nr.21).

Turėtos ir būsimos išlaidos yra tiesioginiai nuostoliai, yra protingos, pagrindinės išlaidos įrodytos teismui pateiktais dokumentais, ir turi būti atlygintos visiškai (CPK 6.249 str. 1 d., 4 d.; 6.251 str.). M. K. pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl paramos mirties atveju“ gavo 780 Lt laidojimo pašalpą. Priteistina turtinė žala mažinama šiai sumai (13175 – 780 = 12395) ir iš kaltinamojo priteisiama 12395 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str., 309 str. 1 d. 7 p.,

nusprendė:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 130 str., ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Paskirti šiuos įpareigojimus: iki 2008 m. spalio 1 d. atlyginti nukentėjusiajai civilinei ieškovei M. K. 7000 (septynis tūkstančius) litų turtinės žalos, likusią priteistą žalos sumą atlyginti iki 2009 m. gegužės 13 d., be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007 m. lapkričio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2008 m. gegužės 13 d.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir nuteistąjį A. I. nedelsiant paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Priteisti iš A. I. M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dvylika tūkstančių trys šimtus devyniasdešimt penkis litus turtinės žalos atlyginimo.

A. I. asmens tapatybės kortelę grąžinti A. I., V. M. socialinio draudimo pažymėjimą grąžinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Druskininkų skyriui (saugomi prie bylos).

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.