Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2018 m. kovo 8 d. rašto (sprendimo) Nr. (23.45.)-SP13-2795 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, 50 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 8 d. rašto (sprendimo) Nr. (23.45.)-SP13-2795, kuriuo atsisakyta pareiškėjai I. Ž. paskirti piniginę socialinę paramą ir apmokėti kreditą, paimtą daugiabučiui namui atnaujinti (modernizuoti) bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti jos 2018 m. sausio 26 d. prašymus-paraiškas, teisėtumo ir pagrįstumo taip pat dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių procesinių palūkanas pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T2-205 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116 patvirtintas Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašas.

Pagal Įstatymo 5 straipsnį piniginės socialinės paramos rūšys yra socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2018 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui padavė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir prašė skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją (b. l. 21-24). Pareiškėja prašyme-paraiškoje nurodė, kad turi įsiskolinimą už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį. Ji 2018 m. sausio 26 d. pateiktu kitu prašymu taip pat prašė išduoti pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo (b. l. 25-26). Ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-2795 pareiškėjai pagal jos 2018 m. sausio 26 d. prašymą – paraišką atsisakyta skirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas Įstatymo 25 straipsnio 5 punkto ir tvarkos aprašo 31.2 punkto pagrindais, nes pareiškėja nesudarė galimybių savivaldybės administracijos darbuotojams tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą (b. l. 5). Ginčijamame sprendime pagal pareiškėjos 2018 m. sausio 26 d. prašymą „Dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatymo“ atsisakyta pareiškėjai išduoti pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą, nes jai nėra skiriamos Kompensacijos, o pagal Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116, 7 punktą, teisė į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatoma tokiam laikotarpiui, kuriam, vadovaujantis Įstatymu, nustatoma teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta savivaldybės administracijos pareiga neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo. Įstatymo 25 straipsnio 5 punkte taip pat nustatyta, jog piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams ir (ar) kitiems savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. Tvarkos aprašo 31.2 punkte nustatyta, jog savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą socialinės pašalpos ir (ar) Kompensacijų neteikia arba nutraukia jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4–6 punktuose nustatytų pareigų, kol pareigos bus įvykdytos.

Iš prašymo – paraiškos piniginei socialinei paramai gauti matyti, jog su prašymu pareiškėja nepateikė reikalingų dokumentų, t. y. su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytų skolų grąžinimo grafikų. Pareiškėja prašyme-paraiškoje nurodė pačiai institucijai surinkti visus reikalingus duomenis dėl jos neįgalumo. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą pateikti duomenis privalo asmuo, besikreipiantis dėl socialinės paramos. Įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos, tarp kurių taip pat yra ir pareiga pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą – paraišką ir jos priedus ir nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis; veiklos pobūdį; turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; gaunamas pajamas; kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. <...> Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus (Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis). Atsakovė, nagrinėdama prašymą-paraišką „Dėl piniginės socialinės paramos“, 2018 m. vasario 8 d. raštu Nr. (23.45.)-S13-1719 pareiškėjai nurodė iki 2018 m. vasario 26 d. atvykti į Socialinių išmokų poskyrį ir pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad ji apmokėjo turimą įsiskolinimą už geriamąjį vandenį (mokėjimo kvitai, pažymos, kad nėra skolinga) arba sutartį su AB „Klaipėda vanduo“ dėl dalies įsiskolinimo, kurios nėra priteisęs teismas, padengimo ir sudaryti Socialinių išmokų poskyrio specialistams galimybę tikrinti buities ir gyvenimo sąlygas (b. l. 45). Taip pat nurodyta, kad pareiškėjos pateiktas skolų grąžinimo grafikas iš AB „Klaipėdos energija“ sudarytas iki 2017 m. gruodžio 31 d., todėl nurodė pateikti naujai sudarytą sutartį su AB „Klaipėdos energija“ dėl dalies įsiskolinimo, kurios nėra priteisęs teismas, padengimo.

Iš AB „Klaipėdos vanduo“ 2017 m. liepos 27 d. skolos grąžinimo grafiko matyti, jog pareiškėjos bendra skola bendrovei yra 1 798,59 Eur. Nepriteistai 444,65 Eur skolai sumokėti sudarytas skolos gražinimo grafikas iki 2017 m. gruodžio 31 d. (b. l. 47). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja sumokėjo įsiskolinimą, taip pat nėra duomenų, kad sudarė naują skolos gražinimo grafiką. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja suderino su Socialinių išmokų poskyrio specialistais galimybę patikrinti buities ir gyvenimo sąlygas. Nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad Socialinių išmokų poskyrio specialistai jau anksčiau tikrino buities ir gyvenimo sąlygas, tačiau iš 2017 m. rugsėjo 14 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, jog pareiškėjos buities ir gyvenimo sąlygos buvo tikrintos nagrinėjant jos ankstesnį prašymą-paraišką (b. l. 48-54). Įstatymo 25 straipsnio 5 punkte įtvirtintas imperatyvus piniginę socialinę paramą gaunantiems gyventojams sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams ir (ar) kitiems savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. Remiantis Tvarkos aprašo 31.2 punktu, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą socialinės pašalpos ir (ar) Kompensacijų neteikia arba nutraukia jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4–6 punktuose nustatytų pareigų, kol pareigos bus įvykdytos (analogiška nuostata įtvirtinta Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte). Pareiškėjai nesudarius skolų apmokėjimo sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais, neginčijant bei neteikiant šią aplinkybę paneigiančių įrodymų, ir nesuderinus su Socialinių išmokų poskyrio specialistais galimybę patikrinti buities ir gyvenimo sąlygas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 5 punktu ir Tvarkos aprašo 31.2 punktu, pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą neskirti pareiškėjai kompensacijų.

Atsakovė, nagrinėdama prašymą išduoti pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo, nurodė, jog teisė į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nustatoma tokiam laikotarpiui, kuriam nustatoma teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116 patvirtintas Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punktą, teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatoma laikotarpiui, kuriam, vadovaujantis Įstatymu, nustatoma teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai neskyrė išlaidų kompensacijų kompensacijos už šildymą, todėl vadovaujantis Aprašo 7 punktu, atsakovė pagrįstai neišdavė pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimui.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-2795 „Dėl piniginės socialinės paramos I. Ž.“, kuriuo pareiškėjai nuspręsta neskirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų, taip pat išduoti pažymą dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimui, yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendime išsamiai išdėstytos sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas. Dėl nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl kompensacijų skyrimo. Pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėja prašo priteisti 50 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Viešoji savivaldybė atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų ir jos tarnautojų neteisėti veiksmai, skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 8 d. administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas, todėl nesant vienos iš privalomų savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Pareiškėjos skundo reikalavimai nepatenkintini, todėl ji neturi teisės į išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl turėtų išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos I. Ž. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 8 d. rašto (sprendimo) Nr. (23.45.)-SP13-2795 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, 50 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.