- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- 1-3491-1034/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18786-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- T. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Marijaus Normanto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje T. M. (T. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „I“ pagalbiniu darbininku, teistas:
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;
2. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams ir 10 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: jis 2019 m. gegužės 6 d., apie 18.17 val., tyčia benzinu apipylė automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. S. (A. S.), stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), variklio dangtį ir keleivio pusės priekinį sparną bei padegė minėtą automobilį, dėl ko kilo gaisras automobilio keleivio pusės priekinėje variklio skyriaus dalyje ties keleivio pusės sparnu bei posparniu ir buvo nepataisomai sugadintas automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur vertės, bei automobilyje buvusi A. S. priklausanti rankinė, 150 Eur vertės, taip jis visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, A. S. priklausantį, 10 150 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad padegė A. S. priklausantį automobilį Audi. Jis prisimena, kad būdamas girtas skambino pažįstamiems, po to važiavo pas A. ir J., jie buvo J. V. ofise, kuris yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1 aukšte. Jis užėjo į namo laiptinę, priėjo prie ofiso durų. Jie jo pas save neįsileido. Jis prie ofiso važiavo automobiliu Toyota Prius, valstybinio numerio nepamena, kurį buvo pasiėmęs iš pažįstamų. Jis taip pat nepamena, kaip nuvažiavo į degalinę, bet jei degalinėje vaizdo stebėjimo kameromis jis buvo užfiksuotas, tai jis prisipažįsta, kad ten buvo. Jis įvykio metu buvo girtas, todėl nepamena visų aplinkybių. Kadangi pažįstami jo pas save neįsileido, būdamas piktas sugalvojo padegti A. automobilį, kuris stovėjo šalia namo, kur yra ofisas. Jis nuosekliai visko neprisimena, kadangi įvykio metu buvo išgėręs alkoholio. Dėl savo tokio elgesio jis neabejoja, nes girtas gali būti agresyvus ir taip pasielgti. Dėl alkoholio vartojimo jis turėjo problemų, buvo gydytas nuo (duomenys neskelbtini). Atlygino A. S. padarytą žalą bei su draudimo bendrove, kuri išmokėjo A. draudimo išmoką, pasirašė susitarimą. Šiuo metu alkoholio nebevartoja, dėl padaryto labai apgailestauja (b. l. 97).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso baltos spalvos automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vertė – 10 000 Eur, nes tiek už jį sumokėjo. Anksčiau šiuo automobiliu naudojosi jo draugas J. V.. 2019 m. gegužės 6 d., apie 16.30 val., minėtu automobiliu atvažiavo pas savo draugą J. V., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Savo automobilį tvarkingai pastatė gatvėje, netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pats su J. V., jo broliu M., pavardės nežino, buvo J. V. ofise, darbo kabinete, kuris yra namo 1 aukšte. Apie 17.30 val. pas J. į ofiso duris pradėjo belstis jų bendras pažįstamas T. M.. Su T. M. maždaug prieš metus nustojo bendrauti, nes jis labai pradėjo vartoti alkoholį, o būdamas neblaivus, tampa agresyvus, vadina jų draugus (necenzūriniais žodžiais). T. M., belsdamasis į duris, šūkavo, jog jį įleistų, tačiau jie, nenorėdami konflikto, kadangi įtarė, jog T. M. gali būti neblaivus, durų jam neatidarė. Tada T. M. J. V. pradėjo rašinėti bei skambinėti į „Viber“ programėlę, tačiau J. V. jį užblokavo. Vėliau matė, jog T. M. kažkur pasišalino nuo durų. Tada J. V. į telefoną paskambino kaimynas iš 7 buto, ir pasakė, kad jo automobilis dega. Jis iš karto suprato, kad dega jo (A. S.) automobilis Audi Q7. Išėjęs į lauką, pamatė degantį savo anksčiau minėtą automobilį. Atvykę gaisrininkai jį gesino, tačiau automobilio priekinė dalis beveik sudegė. Kadangi jo automobilis yra techniškai tvarkingas, jis yra įsitikinęs, kad automobilis pats užsidegti negalėjo. Įtaria, jog jo automobilį padegė ir tokiu būdų jį sunaikino anksčiau minėtas T. M.. Automobilyje vertingų daiktų nebuvo, jame buvo jo odinė mėlynos spalvos vyriška rankinė, kuri naudojimui jau nebetinkama, jos vertė – 150 Eur. Dėl turto sunaikinimo jam padaryta 10 150 Eur turtinė žala (b. l. 20). Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad jis savo automobilį vertina 10 000 Eur. Draudimo bendrovė jo automobilį įvertino 9001 eurų, tačiau jis su draudimo bendrovės vertinimu nesutiko. Draudimo bendrovė jam išmokėjo 8260,70 Eur, t. y. buvo išskaičiuota 150 Eur „franšizė“ ir dar buvo paskaičiuota pinigų suma, kurios jis buvo nesumokėjęs pagal „Kasko“ draudimo sutartį. Jis pagal sutartį įmokas mokėjo dalimis, ketvirčiais ir ne visos įmokos buvo padarytos iki įvykio. Draudimo bendrovėje jam paaiškino, kad išskaičiuota pinigų suma jam bus išmokėta, kai bus nustatytas kaltininkas. Dėl sugadintos rankinės reiškia 150 Eur civilinį ieškinį. Dėl apgadinto automobilio jam visą žalą atlygins draudimo bendrovė (b. l. 25).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad T. M. jis pažįsta apie 3 m. Kai jis išgeria alkoholio, elgiasi neadekvačiai, būdamas girtas vairuoja automobilį. 2019 m. gegužės 6 d. J. V. buvo bendrovės ofise, (duomenys neskelbtini). Pas jį ofise buvo A. S. ir M. M.. S. kartu nebuvo. 2019 m. gegužės 6 d. S. rašė per „Viber“ programą, kad T. M. yra atvažiavęs ir nori su juo pakalbėti. T. M. rašė S., galvodamas, kad S. yra pas jį. Jam T. M. negalėjo parašyti, nes jis jį yra užblokavęs. S. persiuntė jam minėtą susirašinėjimą. Kai buvo ofise, girdėjo, kad T. M. buvo priėjęs prie ofiso durų, rėkavo atidaryti duris. T. M. tik paklibino durų rankeną. Durys buvo užrakintos. Jis, pažiūrėjęs pro durų akutę, matė stovintį prie durų T. M.. Iš jo išvaizdos suprato, kad jis girtas, todėl jie neatsiliepė. Tuomet T. M. nuėjo nuo durų. Po to, jei neklysta, T. M. paskambino A. S. per „Viber“ programą. A. S. telefone įjungė garsiakalbį. A. S. kalbėjo su T. M., kuris kvietė A. S. išeiti į lauką, A. S. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Vėliau T. M. atsiuntė nuotrauką, parodyti, kad jis atvažiavęs ir stovi prie namo. A. S. baigus pokalbį su T. M., maždaug po 5 min. jie išėjo į lauką, tačiau T. M. nebuvo. Grįžus į ofisą, 18.18 val. jam paskambino kaimynas A., pavardės nežino, ir pranešė apie degantį automobilį Audi. Turi jo telefono numerį. Tuomet jis, A. S. ir M. M. išėjo į kiemą ir pamatė degantį A. S. automobilį AUDI. Po to, kai atvažiavę gaisrininkai užgesino automobilį, A. S. skambino T. M.. Jis turi pokalbio įrašą, kai A. S. kalba su T. M.. Pokalbio metu T. M. patvirtino, kad jis padegė automobilį. T. M. važinėja automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. (A. V.) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jis 2019 m. gegužės 6 d. apie 17.30 val. išėjo į kiemą parūkyti. Tuo metu, (duomenys neskelbtini) nuo Utenos g. pusės atvažiavo juodos spalvos automobilis Toyota Prius, užfiksavo, kad valstybiniame numeryje buvo raidė „(duomenys neskelbtini)“. Atsimena, kad minėto automobilio salone ant galinio vaizdo veidrodėlio buvo užkabintas juodas kvapo gaiviklis AERON SPORT, kadangi pats tokį turi. Minėtas automobilis sustojo šalia (duomenys neskelbtini), toje vietoje, kur jis rūkė. Kol rūkė, jį stebėjo. Jam pasirodė įtartinas minėto automobilio vairuotojas. Jam baigus rūkyti ir nuėjus į namus, automobilis tebestovėjo vietoje. Kiek pamena, minėto automobilio priekyje buvo tik vairuotojas. Nematė, ar gale kas sėdėjo, nes buvo tamsinti galiniai automobilio langai. Apie 18.17 val., jam būnant namie, paskambino draugė L. L., kuri paaiškino, kad ką tik grįžo namo ir pastebėjo, kad dega kaimyno J. V. automobilis. Jis paskambino minėtam kaimynui ir jam pranešė. Nedelsiant nubėgo prie degančio automobilio. Automobilis Audi Q7 degė atvira liepsna. Apie 18.50 val. ugniagesiams baigiant gesinti minėtą automobilį, jis su drauge nuėjo į namus. Apie minėtą automobilį TOYOTA PRIUS jis draugei papasakojo iš karto, kai tik išėjo į kiemą prie degančio automobilio. Galimai apie 18.55 val. draugė L. buvo išėjusi į balkoną ir pasakė, kad nuo Utenos g. pusės buvo atvažiavęs juodos spalvos automobilis Toyota Prius, valstybinio numerio nepamena. Iš veido galėtų atpažinti Toyota automobilio vairuotoją (b. l. 36).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. A. parodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. apie 18.18 val., buvo gautas skambutis Bendrajame pagalbos centre, kad (duomenys neskelbtini), dega automobilis. Nuvykus į įvykio vietą, pamatė, kad degė automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo šalia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, nustatyti automobilio išdegimai priekinėje dalyje, galinė automobilio dalis gaisro metu nenukentėjo. Automobilio salonas taip pat paveiktas gaisro terminio poveikio priekyje. Ryškiausi gaisro terminio poveikio požymiai matomi keleivio pusės variklio dalyje bei ties keleivio pusės ratu ir posparniu. Vairuotojo pusėje esančios plastikinės detalės mažiau paveiktos gaisro poveikio. Spėjama, kad gaisro židinio zona yra keleivio pusės priekinėje variklio skyriaus dalyje, ties keleivio pusės sparnu bei posparniu. Gaisro židinio zonoje esantys elektros laidų fragmentai yra su nusilydžiusia izoliacine medžiaga, tačiau avariniam darbo rėžimui būdingų požymių nenustatyta. Techninių priežasčių gaisrui kilti variklio skyriuje – nenustatyta. Iš karto atvykus gaisro židinio zonoje buvo juntamas aitrus kvapas. Kvapas buvo naftos produktų, galimai benzino. Kvapas buvo juntamas šalia automobilio bei ant plastiko ir stiklo liekanų, o ne variklio skyriuje ant jo dalių. Tiksliai pasakyti naftos produkto rūšies negali, todėl iš gaisro židinio zonos išėmė grunto mėginį su galimai degaus skysčio pėdsakais ir plastikines bei stiklo detales, nuo kurių buvo juntamas aitrus kvapas ir ant kurių galimai galėjo likti degaus skysčio pėdsakai. Tačiau tyrimo metu galėjo ir nenustatyti degaus skysčio pėdsakų, nes daugelis degių skysčių, tokių kaip benzinas, acetonas, etanolis ir kiti yra labai lakūs ir, jei degūs skysčiai visiškai nesudegė gaisro metu, likę jų pėdsakai iki objektų supakavimo, tyrimo atlikimo iš objektų galėjo išgaruoti. Apibendrinus visas gaisro kilimo aplinkybes, gaisravietės apžiūros metu surinktus duomenis bei tai, kad gaisro tyrimo vietoje buvo aptikta specifinių kvapų, skysčio bei jiems būdingų pėdsakų ir nenustatyta techninių priežasčių gaisrui kilti, todėl spėjama, kad labiausia tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmogaus veika (padegimas) (b. l. 38).
2019 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolu, apžiūrėta įvykio vieta, automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio apžiūros protokole konstatuota, kad šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), (kitoje gatvės pusėje), stovi apdegęs, baltos spalvos automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilį, vizualiai matyti, kad gaisro terminio poveikiu smarkiai paveikta priekinė jo dalis. Salono ir galinė dalis nežymiai apdegusi. Gaisro terminio poveikio požymiai mažėjantys nuo variklio skyriaus link bagažinės. Ryškiausi gaisro padariniai matyti variklio skyriuje, pasireiškiantys plastikinių detalių išdegimu, elektros laidų izoliacinės medžiagos nudegimu, metalinių detalių paviršiaus spalvos pakitimu bei deformacijomis. Matyti smarkiai apdegusios priekinės automobilio padangos iš vidinės variklio pusės. pagal automobilio išdegimo požymius spėjama, kad gaisro židinio zona yra automobilio variklio skyriuje (keleivio pusėje). Apžiūros metu paimti 2 mėginiai; mėginys su gruntu ir mėginys su plastikinėmis bei stiklo detalėmis. Specialistas po apžiūros pateikė išvadą, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmonių veika – padegimas (b. l. 9-17).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 11-959 (19) konstatuota, kad tirti pateiktuose grunto mėginiuose Nr. 1 ir degėsių mėginyje Nr. 2 degių skysčių pėdsakų nerasta. Tiriamojoje dalyje nurodoma, kad daugelis degių skysčių (etanolis, acetonas, benzinas ir kt.) yra labai lakūs, ir jei tokie degūs skysčiai visiškai nesudegė gaisro metu, likę jų pėdsakai iki objektų supakavimo, tyrimo atlikimo iš objektų galėjo visiškai išgaruoti (b. l. 46-47).
Iš policijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad automobilis TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „HELENOS GRUPĖ“ (b. l. 78).
UAB „HELENOS GRUPĖ“ 2019 m. rugsėjo 12 d. rašte nurodyta, kad įmonė 2019 m. balandžio 30 d. įsigijo automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo nenaujas, todėl su T. M., kaip pažįstamu, buvo sutarta, kad jis pagelbės tvarkant automobilio techninės būklės trūkumus. Jam automobilis buvo perduotas pasitikėjimo teise, sutariant, kad kol bus tikrinama automobilio techninė būklė, jis galės juo naudotis. Tikslių T. M. naudojimosi automobiliu datų nurodyti negali, bet mano, kad tai buvo tomis dienomis kaip nurodyta rašte, t. y. 2019 m. liepos 6 d. (b. l. 77).
Objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš UAB „Viada LT“ degalinės, bei fiksuota, kad kompaktiniame diske pateikti 2 vaizdo įrašai : „2019-05-06“ ir „2019-05-06 KASA“. Vaizdo įraše „2019-05-06“ 2019 m. gegužės 6 d. 18.07 val. į degalinę atvažiuoja automobilis TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipęs vairuotojas paima kuro pistoletą ir pila kurą į rankoje laikomą talpą. Padėjęs kuro pistoletą į vietą, talpą su kuru padeda į automobilio saloną ir nueina. 18.09 val., vairuotojas grįžta į automobilį ir išvažiuoja. Vaizdo įraše „2019-05-06 KASA“ filmuojama degalinės pastato viduje. Automobilio TOYOTA vairuotojas užeina, atsiskaito už kurą ir išeina (b. l. 54-55).
Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad Vilniaus PGV VPPS vyresnysis inspektorius M. A. pateikė gaisro tyrimo medžiagą (b. l. 39).
2019 m. gegužės 7 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. 53-1182 nurodyta, kad gaisro priežastis – tyčinė žmonių veika (padegimas) (b. l. 40).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-187/2019 konstatuota, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad T. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 129).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 187 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Kaltinamojo T. M. kaltė sunaikinus svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu visiškai įrodyta. Kaltinamasis T. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad padegė A. S. priklausantį automobilį Audi, nepamena, kaip nuvažiavo į degalinę, bet jei degalinėje vaizdo stebėjimo kameromis jis buvo užfiksuotas, tai jis prisipažįsta, kad ten buvo. Jis įvykio metu buvo girtas, todėl nepamena visų aplinkybių. Kadangi pažįstami jo pas save neįsileido, būdamas piktas, sugalvojo padegti draugo A. S. automobilį, kuris stovėjo šalia namo, kur yra kito draugo ofisas. Jis nuosekliai visko neprisimena, kadangi įvykio metu buvo išgėręs alkoholio. Dėl savo tokio elgesio jis neabejoja, nes girtas gali būti agresyvus ir taip pasielgti. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. S. bei liudytojų J. V., A. V. ir M. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai, byloje esantys vaizdo įrašai (b. l. 53, 135), M. A. tarnybinis pranešimas dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo (b. l. 41), specialistų išvados. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo T. M. veika kvalifikuotina kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. M. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei prašo leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis (b. l. 143-144). Nukentėjusiajam A. S. apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 145).
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. M. – teistas (b. l. 109-118), administracine tvarka baustas (b. l. 105-108), dirbantis (b. l. 104).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 120 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga, protinga ir proporcinga bausmė.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis T. M. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2019 m. gegužės 6 d., 22.00 val. iki 2019 m. gegužės 8 d., 15.45 val. (b. l. 81, 90). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamasis prašo leisti baudą sumokėti dalimis. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91), panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likę grunto ir degėsių mėginiai, atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį (b. l. 48-49), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. byloje pareiškė 150 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 28-29). Bylos duomenimis, T. M. atlygino A. S. pareikštą 150 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 30). Atsižvelgiant į tai, kad civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala yra atlyginta, bylos dalis dėl A. S. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina.
Civilinis ieškovas AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialas byloje pareiškė 9001 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 66, 74). Byloje pateiktas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis T. M. įsipareigojo atlyginti AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialo patirtą žalą – 9901,10 Eur (b. l. 98). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad yra pagrindas bylos dalį dėl AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialo pareikšto civilinio ieškinio nutraukti ir patvirtinti 2019 m. lapkričio 14 d. sudarytą civilinio ieškovo ir kaltinamojo susitarimą dėl žalos atlyginimo (BPK 107 straipsnis, CPK 140 straipsnio 3 dalis, CK 6.985 straipsnis).
Dėl proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo
Prokuroro pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo nurodyta, kad dėl objektų tyrimo buvo patirtos 362,52 Eur proceso išlaidos (b. l. 45).
Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Išlaidos, susijusios su objektų tyrimu, specialisto išvados davimu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos teismo ekspertizės centro patirtos išlaidos dėl objektų tyrimo baudžiamojoje byloje nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. M. 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 6 d., 22.00 val. iki 2019 m. gegužės 8 d., 15.45 val. (2 dienas), kaip sumokėtą 4 MGL (200 Eur) dydžio baudą, ir T. M. skirti galutinę bausmę – 76 MGL (3800 Eur) (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nustatyti T. M. 2 (dvejų) metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusius grunto ir degėsių mėginius, atiduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.
Patvirtinti kaltinamojo T. M. ir civilinio ieškovo AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialo sudarytą 2019 m. lapkričio 14 d. susitarimą dėl 9901,10 Eur turtinės žalos atlyginimo, pagal kurį T. M. įsipareigoja atlyginti AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialo patirtą žalą – 9901,10 Eur, t. y. sumokėti pirminį įnašą 301,10 Eur sumą iki 2019 m. lapkričio 29 d., o likusią 9600 Eur sumą mokėti dalimis po 200 Eur, mokant kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2019 m. gruodžio mėn., iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.
Bylos dalį dėl pareikštų civilinių ieškinių nutraukti.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per dvejus metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.