- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-12
- Bylos Nr.
- N-62-874-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato viešosios policijos Girstupio policijos nuovados (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. gegužės mėnesio 1 dieną dienos metu, 11 dieną dienos metu, 14 dieną apie 12⁰⁰ valandą ir 15 dieną apie 17⁰⁰ valandą (duomenys neskelbtini) privačioje valdoje, kuri nėra visiškai aptverta tvora, lakstė palaidas R. M. vokiečių aviganių veislės šuo. Taip šuns savininkas R. M. pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25.5 punkto reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kad R. M. yra baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio1 dalį, jo veika kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Komisija) 2007 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, R. M. veiksmuose nesant pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 4 dalyje, įvykio bei sudėties. Komisija nurodė, kad R. M. kaltę neigia, o liudytojai K. B., D. P. ir R. P. nurodė, kad 2007 m. gegužės mėnesį palaido R. M. šuns nematė.
II.
Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ginčydamas 2007 m. birželio 12 d. Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, prašė jį panaikinti ir R. M. skirti administracinę nuobaudą. Nurodė, kad byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, neįvertinus visų surinktų įrodymų, nepašalinus prieštaravimų. Visiškai neatsižvelgta į liudytojų A. P. ir V. P., kurios patvirtino pažeidimo faktą, parodymus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. M. valda nėra visiškai uždara, todėl šuo negalėjo būti laikomas nepririštas, nes galėjo išbėgti iš teritorijos.
R. M. prašė skundą atmesti. Teigė, kad byla nutraukta pagrįstai, nes jokio pažeidimo jis nepadarė. (duomenys neskelbtini) esančioje privačioje valdoje jis laiko vokiečių aviganių veislės šunį, tačiau šis šuo yra laikomas uždaroje teritorijoje ir yra pririštas, todėl išbėgti negali.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarimu skundą tenkino, Komisijos 2007 m. birželio 12 d. nutarimą panaikino ir R. M. už ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą skyrė 500 Lt baudą be gyvūno konfiskavimo. Teismas nurodė, kad Komisija visapusiškai, tinkamai ir objektyviai neištyrė visų su padarytu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuodama, kad R. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, ji objektyviai neįvertino apklaustų liudytojų parodymų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų,vadovavosi R. M., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, paaiškinimais. Gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.41 straipsnis). Taisyklių 25.5 punkte numatyta, kad uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau vartai į valdos teritoriją visą parą turi būti uždaryti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie vartų turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas, kuris turi būti matomas tiek dieną, tiek naktį. Kai laikomas agresyvus šuo, valda turi būti aptverta ne žemesne kaip 2 metrai aukščio tvora. Byloje teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad R. M. valdoje prie vartų yra pakabintas perspėjamasis ženklas, tačiau teritorija neuždara, nes nėra pilnai aptverta tvora, todėl šuo 2007 m. gegužės 1, 11, 14 ir 15 d. galėjo išbėgti iš teritorijos už valdos ribų ir taip kelti grėsmę žmonių ramybei, sveikatai, pažeisti kitų asmenų teises ir interesus. Byloje taip pat nustatyta, kad nurodytomis dienomis šuo buvo nepririštas. Darytina išvada, kad R. M. pažeidė Taisyklių 25.5 punkto reikalavimus ir jo veiksmuose, priešingai, nei konstatavo Komisija, yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 4 dalyje, požymiai ir įvykis. Pažymėtina, kad pats R. M. pripažįsta, kad valda ties kūdra nėra aptverta tvora. Jis 2007 m. vasario 19 d. Komisijos nutarimu už šuns laikymo taisyklių pažeidimą baustas administracine nuobauda, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį. Teismas nusprendė, kad 2007 m. birželio 12 d. nutarimu byla nutraukta nepagrįstai. Nustačius, kad Komisija netinkamai pritaikė įstatymą ir konstatavus, kad R. M. padarytas teisės pažeidimas nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, o papildomo bylos aplinkybių tyrimo atlikti nereikia, nutarimas yra naikintinas, o R. M. skirtina nuobauda pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl nuobauda skirtina atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pareiškėjo asmenybę. Įvertinus tai, kad šiuo metu R. M. šunį laiko pririštą, gyvūno konfiskavimas netaikytas.
III.
R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2007 m. spalio 22 d. teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas visapusiškai, tinkamai ir objektyviai neištyrė visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai objektyviai išspręsti. Tvora ties kūdra nėra aptverta, tačiau jo kaimyno B. R. valda yra pilnai aptverta, o tvorą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ties kūdra nuardė pats B. R., kad galėtų pasisemti vandens daržam laistyti. Per balą šuo neplaukia, jis nėra agresyvus, nes pats kaimynas nusiardė tvorą ir nebijo šuns užpuolimo.
Jis prašė teismo iškviesti liudytoju B. R., taip pat R. G., kuris gyvena priešais, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Prieš teismo posėdį policijos atstovai buvo atvykę ir apklausė kaimynus, bet teismo neinformavo apie jų parodymus. Tai leidžia daryti išvadą, kad parodymai buvo nepalankūs policijai. Mano, kad skųstis galėtų tik kaimynas B. R. dėl to, kad šuo gali atbėgt į jo valdą, bet jis to nedaro. B. R. valda yra aptverta, todėl net jei į ją ir nubėgtų šuo, tai išbėgti į gatvę ar kitą teritoriją, kad užpultų žmones, jam nėra galimybių. Policijos pareigūnai paliudijo, kad buvo keletą kartų atvykę į įvykio vietą, bet niekada nematė palaido šuns. Teismas šių pareigūnų į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė, nors jų parodymai labai reikšmingi. Neatsižvelgta ir į J. M. parodymus, kad šuo palaidas nebūna, būna voljere arba pririštas. Teismui jis pateikė nuotraukas, kuriuose matyti, kad šuo yra pririštas. 2007 m. balandžio 28 d. jis įrengė grandinę kieme, kad galėtų pririšti šunį. Tai galėtų paliudyti keletas liudininkų, kuriuos jis atvestų į teismą, jei to reikės. Gegužės mėnesį buvo pirmosios dienos, kai šuo buvo pririštas, todėl mano, kad liudininkai net nesigilino į situaciją – pamatė šunį ne voljere, tai vadinasi palaidas. Visi liudininkai yra tie patys, kurie liudijo po konflikto, kai esą jo šuo 2006 m. gruodžio 14 d. įkando A. P.. Netgi šie liudininkai nebuvo tikri dėl savo parodymų (Bingelis paaiškino teismui, kad ne viską žino – geriau reikėjo klaust jo žmonos). Liudininkė A. P. dar po 2006 m. gruodžio mėn. konflikto pasakė, kad padarys viską, kad šuns čia nebūtų. Liudininkė V. P., teismui paklausus, ar teisingi jos parodymai, atsakė – nežinau. Apie šiuos įvykius liudijęs B. į savo sodą atvyksta kartą per savaitę ar net rečiau, tačiau atvykęs visada pamato policijai (ir A. P., kurios sodo kaimynas jis yra) naudingus faktus. Kaimynai, kurie pastoviai ten gyvena, apklausti nebuvo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas teigia, kad ne visų liudytojų parodymai buvo pateikti, tačiau rašytiniai liudijusių kaimynų parodymai yra pridėti prie bylos. R. M. taip pat nurodo, kad kelis kartus atvykę policijos pareigūnai nematė palaido šuns, bet šiuo atveju R. M. kaltė buvo įrodinėjama liudytojų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), parodymais. Dėl 2006 m. gruodžio 14 d. įvykio Komisijos nutarimu J. M. skirta bauda, nutarimas įsiteisėjęs. Tai, kad tie patys liudytojai apklausiami keliose administracinėse bylose, nėra pagrindas abejoti jų parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
R. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra suformuluotas konkretus jam reiškiamas kaltinimas, o būtent, kad 2007 m. gegužės mėnesio 1 dieną dienos metu, 11 dieną dienos metu, 14 dieną apie 12⁰⁰ valandą ir 15 dieną apie 17⁰⁰ valandą (duomenys neskelbtini) esančioje privačioje valdoje, kuri nėra visiškai aptverta tvora, lakstė palaidas R. M. vokiečių aviganių veislės šuo. Būtent šiuo konkrečiu kaltinimu yra apibrėžtos nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos ribos, todėl įrodymai apie tai, ar R. M. šuo buvo palaidas kitomis dienoms, esminės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi.
Taisyklių 25.5 punktas, kurio pažeidimu kaltinamas R. M., reglamentuoja, kad uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau vartai į valdos teritoriją visą parą turi būti uždaryti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos (...). Vadovaujantis Taisyklių 6 punktu, uždara savininko valda – tai savininko valda, aptverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio vielinio tinklo, mūro, lentų tvora ir kt.
Byloje esantys įrodymai, o būtent paties R. M. paaiškinimai, taip pat liudytojų R. P., K. B., D. P., D. D. parodymai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis dienomis privati valda (duomenys neskelbtini), kurioje R. M. laiko jam priklausantį vokiečių aviganių veislės šunį, ties vandens telkiniu, besiribojančiu su minėta valda, nebuvo pilnai aptverta. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos. R. M. neigia, kad jam priklausantis šuo kieme buvo palaidas. Jis savo paaiškinimuose nurodo, kad šuo yra laikomas voljere arba pririštas grandine, kurią jis įrengė 2007 m. balandžio 28 d. Tačiau šie jo paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, o būtent liudytojų K. B., D. P., A. P., V. P. parodymams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių asmenų parodymus, duotus tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu, taip pat R. P. 2007 m. gegužės 16 d. rašytinį paaiškinimą, kuris buvo pagarsintas teisminio nagrinėjimo metu, sprendžia, kad šių asmenų parodymai patvirtina, jog R. M. šuo 2007 m. gegužės 1, 11, 14 ir 15 dienomis buvo namo (duomenys neskelbtini) kieme palaidas. Teisme apklausti liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, pagrindo abejoti šių asmenų parodymais nenustatyta. Apelianto teiginiai, kad liudytojai galimai suklydo, nes šuo buvo neseniai prirakintas grandine, kuri nuo tvoros nesimato, atmestinas. Minėti liudytojai patvirtino, kad būdamas palaidas šuo užšokdavo ant tvoros, kai tuo tarpu iš paties R. M. pateiktų nuotraukų matyti, kad būdamas prirakintas grandine, jis tvoros nepasiektų. Šios nustatytos aplinkybės eliminuoja klaidos vertinant, ar minėtas šuo buvo palaidas, tikimybę. Policijos pareigūnai R. A. bei D. D. tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad apsilankymų pas R. M. metu nematė jo šuns palaido, tačiau šie liudytojai nenurodė, kad lankėsi įvykio vietoje būtent administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis dienomis, tad jų parodymai nevertintini kaip teisinantys R. M.. Analogiškai vertintinas ir J. M. ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu rašytas paaiškinimas.
Vertindama R. M. argumentus, kad jo šuo negalėtų perplaukti vandens telkinį, ties kuriuo nėra įrengta reikalavimus atitinkanti tvora, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje yra konstatuota, jog privati valda ties minėtu tvenkiniu nebuvo aptverta tvora, tuo pačiu neužkertant R. M. šuniui galimybės pakliūti už minėtos valdos teritorijos, ir tai laikytina baigtu pažeidimu.
Byloje esantys teismo posėdžio protokolai patvirtina, kad R. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme prašymo apklausti liudytojus B. R. ir R. G. nebuvo pateikęs, nors jam buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytos procesinės teisės, tame tarpe ir teisė teikti įrodymus bei prašymus, ir teisminio nagrinėjimo metu ne kartą sudaryta galimybė minėtomis teisėmis pasinaudoti. Teismo posėdžio protokole taip pat nėra užfiksuotas ir apelianto įvardytas liudytojos V. P. teiginys vertinant savo pačios parodymus. Minėti teismo posėdžio protokolai yra pasirašyti tiek bylą nagrinėjusio teisėjo, tiek teismo posėdžio sekretoriaus, pastabų dėl jo turinio pateikta nebuvo, tad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti juose užfiksuotais duomenimis.
Apelianto nurodyta aplinkybė, kad, jo teigimu, B. R. sklypas, kurį su privačia valda (duomenys neskelbtini) jungia tvora neaptvertas vandens telkinys, yra uždaras, nelaikytinas pagrindu pripažinti R. M. veikoje nesant nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo sudėties. Jau minėtų Taisyklių 25.5 punkto reikalavimai yra keliami būtent šuns savininko valdai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame Taisyklių punkte be kita ko numatytas reikalavimas, kad šunį laikant nepririštą, vartai į valdos teritoriją visą parą turi būti uždaryti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Šie reikalavimai kaimyninės valdos savininkui nėra keliami.
Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad byloje buvo pagrįstai konstatuota, jog R. M. veikoje yra ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinė nuobauda skirta laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.