- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-31
- Bylos Nr.
- 1-2469-836/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-1981-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Kėdainių r. savivaldybėje, teistas: 2017 m. gruodžio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) ir 140 straipsnio 2 dalį (5 epizodai) laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3, 5, 7 punktus, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; 2) gydytis priklausomybės ligas; 3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, per visą bausmės vykdymo laiką paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios A. K. ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2018 m. balandžio 27 d., apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, kilus konfliktui su savo šeimos nare - motina A. K., spyrė jai vieną kartą į koją ir vieną kartą į galvą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, bet galėjo būti, kaip nurodyta kaltinamajame akte, 2018-04-27, tarp 17-18 val., kai būdamas neblaivus atėjo pas mamą, kuri gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir įvyko konfliktas. Mama sėdėjo ant lovos kambaryje kai delnu sudavė jai per veidą. Dėl girtumo ne viską pamena, pripažįsta, kad galėjo mamai ir įspirti. Mamos atsiprašė. Labai gailisi, kad taip įvyko. Su mama gyvena atskirai, jis gyvena įrengtame garaže. Po šito įvykio nebūna mamos bute, mamai neskambina, tik mama jam gali paskambinti. Stengiasi užeiti į butą, kai mamos nebūna, nes nori, kad jos bute būtų švaru, tvarkinga. Teismo paskirtus įpareigojimus vykdo: lankosi probacijos tarnyboje, pas gydytoją, dirba, vartoja vaistus, alkoholio nevartoja, nes dirba ir darbe tikrina dėl alkoholio. Mama jam už padarytą šią veiką atleidžia.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:
Pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo, kuriuose nurodyta, jog 2018-04-27 apie 19.30 val. adresu (duomenys neskelbtini),V. K. konflikto metu spyrė koja į galvą ir į dešinę koją savo motinai A. K., tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-2, 13).
Policijos suvestinių išrašu, kur nurodyta, jog 2018-04-27 d. 19.56 val. į BPC paskambino nukentėjusioji nurodydama, jog sūnus puola. Piktybiškai ant jos išpylė sriubą (1 t., b. l. 22-23).
2018 m. gegužės 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta skaitmeninė laikmena su 2018 m. balandžio 27 d. garso ir vaizdo įrašu, padarytu Kauno AVPK Kėdainių r. PK tyrėjai L. V. atvykus į įvykio vietą, kuriame užfiksuotas šios pareigūnės pokalbis su nukentėjusiąja A. K., kuri nurodė, kad jai gulinčiai šonu spyrė su koja į dešinės kojos kelią (1 t., b. l. 24-27).
2018 m. gegužės 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta skaitmeninė laikmena su Bendrojo pagalbos centro pateiktu abonento numerio pranešimo garso įrašu, iš kurios matyti, kad 2018 m. balandžio 27 d., 19.52 val., moteris pranešė, kad reikalinga policijos pagalba (duomenys neskelbtini), nes parėjęs sūnus kelia skandalą, piktybiškai išpylė visą sriubą ant jos, nori mušti ir kad reikalinga greitoji, tas pats balsas pasako: „greičiau“ ir kad laukia laiptinėje (1 t., b. l. 32-35).
Nukentėjusiosios A. K. apklausos protokolais, kur ji parodė, kad 2018 m. balandžio 27 d., apie 19.30 val., neblaivus sūnus V. K., jai gulint lovoje, pradėjo ją „kolioti“, koja spyrė po vieną kartą į galvos sritį ir į šlaunį, po to nuėjo į virtuvę ir iš šaldytuvo paėmęs puodą su sriuba, ją apipylė. Įtaria, kad taip darė, nes buvo išgėręs, tai nebe pirmas kartas, kad jis ją muša. Papildomai parodė, kad konflikto metu, sūnus V. K., jai gulinčiai lovoje vieną kartą spyrė į dešinį skruostą, bet ji spėjo veidą užsidengti antklode, dėl to fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo. Iškart po to V. K. jai spyrė vieną kartą į dešinę šlaunį, dėl ko ji juto fizinį skausmą, tačiau jokių sužalojimų ant jos kūno nesimatė. Tada V. iš virtuvės atsinešė puodą su sriuba ir ją, gulinčią lovoje, apipylė su ta sriuba. Ji iš karto atsikėlė iš lovos ir apsirengusi naktiniais, išbėgo į laiptinę, kur paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė policiją. Kadangi ji buvo labai išsigandusi, nes sūnus prieš ją smurtavo nebe pirmą kartą, jai sukilo spaudimas, pasidarė negera, todėl ji paprašė ir greitosios medicinos pagalbos, kurią kvietėsi ne dėl patirtų sužalojimų konflikto su sūnumi metu, nes jų nebuvo. Įvykio metu jos sūnus V. buvo neblaivus. Į jos namus greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai atvažiavo vienu metu, pirma jai greitosios medikai suleido vaistus ir sudavė tabletę, nes jai buvo labai pakilęs kraujospūdis. O jau po to, kai šiek tiek nusiramino, ją apklausinėjo policijos pareigūnai. Įvykio metu ji buvo blaivi ir gerai atsimena visas įvykio aplinkybes. Savo sūnui V. ji jokių pretenzijų neturi, jis atsiprašė ir ji jam atleido, jie susitaikė. V. K. yra vienintelis žmogus galintis ja rūpintis, todėl nori, kad jis gyventų kartu su ja ir jai padėtų (1 t., b. l. 41-42; 45-48).
Byloje esančia 2018 m. balandžio 27 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, iš kurios matyti, kad A. K. po konflikto su sūnumi nustatytas neramumas ir susijaudinimas (1 t., b. l. 63).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad A. K. sužalojimų nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas ir kad tiriamoji A. K. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 27 d., apie 19.30 val., namuose konflikto metu sūnus V. K. spyrė koja į galvos dešinę pusę ir į dešinę šlaunį, šiuo metu skauda dešinę šlaunį, sužalojimų nesimatė. Esant byloje duomenų apie buvusį mušimo ar kitą smurtavimo faktą, šiuo atveju galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 68).
Liudytojo A. J. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad jis yra (duomenys neskelbtini), o A. K. yra jo pacientė, kuri serga lėtine psichikos liga (paranoidine šizofrenija) nuo 1991 m., tačiau ji yra pakankamai adekvati ir išlieka kritiška savo ligos atžvilgiu. Kartais A. K. sumažina jai paskirtų vaistų vartojimo kiekį, dėl to jai pablogėja sveikata. Po gydymo ligoninėje išlieka stabilus emocijų, mąstymo deficitas, tačiau pacientė geba pasirūpinti savimi, suvokia aplinką, apsitarnauja pati buityje. A. K. paaiškino, jai sveikata pablogėjo po to, kai ją sumušė jos sūnus. Po minėto įvykio A. K. atsirado labai stiprus nerimas, baimė būti vienai, sutriko miegas. A. K. konkrečiai neįvardijo, kaip pasireiškė smurtas ir apie tai kalbėjo nenoriai. Kuomet A. K. buvo pristatyta į psichiatrijos skyrių, ant jos kūno jokių akivaizdžiai matomų sužalojimų nebuvo, pacientė neakcentavo dėl sumušimų atsiradusių skausmų. Pagal A. K. ligos istoriją matyti, kad dažnai jos būklė pablogėja po konfliktų su sūnumi, nes smurtas, pasak pacientės, pasireiškė ne pirmą kartą (1 t., b. l. 70-71).
Liudytojos L. V. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 27 d., apie 19.30 val., patruliuodama iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš motiną. Nuvykus daugiabučio namo laiptinėje pasitiko nukentėjusioji A. K., kuri stovėjo su naktiniais, jie buvo aplieti, matėsi maisto likučiai. A. K. atrodė sutrikusi, išsigandusi, bet į aplinką reagavo adekvačiai, paaiškino, kad ji kvietė policiją, nes namo grįžęs neblaivus sūnus sukėlė konfliktą ir prieš ją smurtavo. Ji kartu su A. K. įėjo į butą, kuriame buvo akivaizdžiai neblaivus jos sūnus V. K., kuris elgėsi ramiai, į aplinką reagavo adekvačiai ir paaiškino, kad supyko, jog mama nevalgo sriubos, todėl ją gulinčią lovoje apliejo sriuba. Apie smūgius motinai V. K. nieko neminėjo. Paklausus A. K., kas atsitiko, ji paaiškino, kad sūnus spyrė jai į dešinę koją ir spyrė į galvą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. A. K. parodė lovą, kurioje ji gulėjo, kai sūnus jai spyrė ir apipylė ją sriuba. Lovoje matėsi maisto likučiai. Akivaizdžių sužalojimų ant A. K. kūno nesimatė, namai atrodė tvarkingi. A. K. nurodė, kad sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą (1 t., b. l. 75-76).
Byloje esančiu Kauno AVPK Kėdainių r. PK alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 27 d., 20.15 val., V. K. nustatytas 3,42 promilių ir A. K. - 0,15 promilių girtumas (1 t., b. l. 80).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų, iš pykčio. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – motiną (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, civilinio ieškinio nėra, nukentėjusioji nurodė, jog pretenzijų neturi, atleidžia kaltinamajam ir griežtos bausmės nesiekia. Teistas, bausmės neatlikęs, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, (1 t., b. l. 113-123). Administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 128), dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 133), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 136). VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra, tačiau nuo 2016 m. kovo 25 d. yra VšĮ Kėdainių PSPC priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 142). Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus pranešime nurodyta, jog V. K. į probacijos tarnybų duomenų registrą įtrauktas nuo 2018-01-12 d. Pas gydytoją lankosi – įpareigojimas vykdomas. Dėl įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku taip pat pažeidimų nenustatyta. Nuo 2018-02-06 dirba. Pažeidė įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, dėl to buvo įspėtas, po įspėjimo įpareigojimo nevykdė, todėl su teikimu buvo kreiptąsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Bausmės pabaiga 2019-07-11 (1 t., b. l. 127). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes matyti, jog kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja prieš tą patį asmenį - motiną. 2017-12-21 teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (5 epizodai) ir 145 straipsnio 1 dalį (3 epizodai). Matyti, jog pastarasis sistemingai daro motinai fizinį bei psichologinį neigiamą poveikį. Kas rodo, jog kaltinamasis iš padarytos klaidos nepasimokė, jis žinodamas, kad jam yra atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, praėjus vos keliems mėnesiams vėl padarė naują tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš tą patį asmenį, savo šeimos narį – neįgalią motiną. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis nors ir gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kritiškai ją įvertino, tačiau kaltinamasis išvadų nedaro, antrą kartą teisiamas už smurtinį nusikaltimą prieš savo motiną. Taigi teistumas už tyčinį nusikaltimą kaltinamajam neišnykęs, o jis ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus tik sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą mažesnio dydžio nei sankcijos vidurkis. V. K. savikritiškas savo veiksmų įvertinimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos, motinos atsiprašė, civilinio ieškinio nėra, nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, sužalojimai nėra nustatyti, nukentėjusioji nurodė, jog jam atleidžia ir griežtos bausmės nesiekia, teismo skirtus įpareigojimus iš esmės vykdo: dirba, lankosi pas gydytoją, gyvena nuo nukentėjusiosios atskirai, vartoja vaistus, tai rodo kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas jį izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamasis gali dar taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau vykdymas atidėtinas vidutiniam laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Taigi šiuo laikotarpiu kaltinamais turi įrodyti, jog geba laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikals. Nustatydamas įpareigojimo rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus: gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą arba pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (LR BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 punktas, 7 punktas, ir 10 punktas). Be to, kaltinamajam skirtinos ir BK 72¹ str. ir 72² str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios yra būtinos siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus į saugumą nuo sūnaus galimo agresyvaus elgesio ateityje.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013 m. liepos 13 d., Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įsikaitytinas V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 27 d., 20.10 val., iki 2018 m. balandžio 29 d. (2 paros) (1 t., b. l. 83-85).
Kaltinamajam 2018 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (1 t. b. l. 106-108).
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninės laikmenos su 2018 m. balandžio 27 d. vaizdo ir garso įrašais, saugomos byloje, paliktinos saugoti byloje (1 t. b. l. 28, 36)
Civilinio ieškinio –nėra.
Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 2 dalimi, iš kaltinamojo V. K. valstybei priteisti 4,17 Eur proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017-12-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 7 ir 10 punktais, paskirtos 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu V. K. paskiriant įpareigojimus:
gydytis priklausomybės ligas;tęsti darbą arba pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 72¹ str., per visą bausmės vykdymo laiką V. K. įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusios A. K..
Vadovaujantis BK 72² str. V. K. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas iki 2018-12-31.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. balandžio 29 d. (2 paras).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas su 2018 m. balandžio 27 d. vaizdo ir garso įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Priteisti iš kaltinamojo V. K. valstybei 4,17 Eur proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).