Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo po­sėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėja su sutuoktiniu J. M. 1982 m. lapkričio mėnesį iš J. M. už 4 500 rublių įsigijo gyvenamąjį namą su priestatu ir ūkio pastatais Lazdijų r. (duomenys neskelbiami). Pinigai buvo sumokėti J. M., bet sumokant pinigus nebuvo surašyti jokie dokumentai, buvo susitarta sandorį įforminti kitą dieną, tačiau jos sutuoktinis piktnaudžiavo alkoholiu, todėl sutartą dieną nenuvyko įforminti pirkimo ir jie liko gyventi šiame name be jokios sutarties surašymo ir jos įregistravo. Įsigytą turtą valdo jau daugiau nei trisdešimt metų, yra sąžiningai įgijusi šį turtą, šiuo turtu naudojasi, jį tvarko, valdo atvirai, teisėtai ir nepertraukiamai, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatą įgijo pagal įgyjamąjį senatį.

Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėja nurodomą turtą įsigijo teisėtai, šis turtas kito asmens vardu viešajame registre neįregistruotas, savivaldybės apskaitoje nėra įtrauktas, todėl yra visos sąlygos įgyjamajai senačiai nustatyti.

Suinteresuotas NŽT prie ŽŪM į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį jai pranešta (b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu J. M. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbiami), įgijo pagal įgyjamąją senatį. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Iš pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad R. M. gyvenamoji vieta deklaruota Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbiami) nuo 1989 m. liepos 27 d., J. M. – nuo 1987 m. birželio 30 d. (b. l. 6,7,9,10). J. M. ir R. M. susituokė (duomenys neskelbiami), turėjo du vaikus – L. M. ir R. M. (b. l. 8,13,14). (duomenys neskelbiami) J. M. mirė (b. l. 11,12). Pažymėjimai patvirtina, kad J. M. ir R. M. nuosavybės teise priklauso 2,0300 ha ploto žemės sklypas Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbiami) (b. l. 15,16,30-32,71-74). Iš liudijimo matyti, kad po J. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 17). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techninis pasas, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad pastatai (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbiami) yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre nuo 1987 m. birželio 2 d., statybos pabaigos meti 1940 m.; pastatai yra 0,3800 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris priklauso R. M. nuosavybės teise (b. l. 18-28,75,76,90-93). Pažyma patvirtina, kad R. M. ir J. M. Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbiami) apsigyveno nuo 1982 m. spalio mėnesio, nuo to laiko valdo pastatus, moka mokesčius (b. l. 34). Iš Seirijų apylinkės tarybos bei Seirijų seniūnijos (duomenys neskelbiami) kaimo namų ūkio knygų kopijų matyti, kad nuo 1991 m. ,,(duomenys neskelbiami)“ kolūkio kiemo nariai registruoti R. M., J. M. ir vaikai; šeimos galva – J. M.; kolūkio kiemui priklauso gyvenamasis namas (b. l. 80-87). Liudytojai A. D., O. Č., R. V. patvirtino, kad J. M. su žmona R. M. į namus Lazdijų r. (duomenys neskelbiami) k. atsikėlė apie 1982 m. rudens, kai tuos namus įsigijo iš J. M. ir nuo to laiko ten gyvena ir tvarkosi (b. l. 67). Liudytoja Č. Š. patvirtino, kad ji yra Seirijų seniūnijos seniūnė nuo 2000 m., jau tada R. M. šeima gyveno Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbiami) esančioje sodyboje, ją tvarkė ir prižiūrėjo, visur ūkinėse knygose sodybos pastatai registruoti jos šeimos vardu, dėl šių pastatų jokio ginčo niekada nebuvo kilę, ji net nežinojo, kad R. M. nėra susitvarkiusi pastatų registracijos.

Teismas konstatuoja:

aiškindamas ir taikydamas įgyjamąjį senatį reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas turtą užvaldė 1996 m. birželio 30 d., t. y. galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniams kodeksui (toliau – CK), todėl sprendžiant dėl turto įsigijimo teisėtumo taikytinas 1964 m. CK ir Žemės ūkio bendrovių įstatymas.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja, gyvendama santuokoje su J. M., 1982 m. lapkričio mėnesį, sumokėdami turto pardavėjui J. M. 4 500 rublių įsigijo pastatus – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais Lazdijų r. (duomenys neskelbiami) k. Sandorio sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – CK). 1964 m. CK 255 straipsnis nustatė, kad gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis). Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančia (2000 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pripažintina, kad J. M. ir R. M. nesudarius notaro patvirtintos gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties, jos neįregistravus aukščiau nurodyta tvarka, negali būti pripažinta, kad ji šį gyvenamąją namą įsigijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau pareiškėjos, liudytojų parodymais nustatyta, kad J. M. su R. M. už įsigyjamą namą J. M. (šiuo metu yra miręs) sumokėjo 4 500 rublių ir laikė save teisėtais šio turto savininkais. Nuo 1982 m. rudens jie apsigyveno tame gyvenamajame name, o J. M. iš šio pastato išsikraustė ir daugiau į šį gyvenamąjį namą pretenzijų nereiškė. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjai su sutuoktiniu gyvenant šiuose namuose, buvo atlikti pastatų kadastriniai matavimai, pastatai registruoti nekilnojamojo turto registre, pareiškėja yra įgijusi nuosavybės teisę į po pastatais esantį žemės sklypą. Namų ūkio knygos patvirtina pareiškėjos ir liudytojų parodymus, nes visa pareiškėjos šeima nuo 1990 m. buvo įrašyta kaip ,,(duomenys neskelbiami)“ kolūkiui priklausanti kolūkiečių šeima, kuri valdė ir gyvenamąjį namą. Tai, kad pareiškėjo šeima apsigyveno įsigytame gyvenamajame name patvirtina ir pažymos apie sutuoktinių šiuo adresu deklaruotą gyvenamąją vietą. Visi šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja įsigijo asmeninės nuosavybės fondui priskirtą gyvenamąjį namą už jį sumokėdama, šis turtas pareiškėjai buvo perduotas, pareiškėja šį turtą valdė nuo turto perdavimo momento, t. y. daugiau nei dešimt metų. Ji, sąžiningai įgijusi daiktus, juos sąžiningai valdė visą valdymo laiką, jais naudojosi, juos remontavo ir prižiūrėjo, visą valdymo laiką daiktai buvo valdomi kaip savi, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuosavybės teisę į šį turtą pareiškėja įgijo pagal įgyjamąją senatį (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus tai, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CK 4.68 straipsnio 2 dalis), nes pareiškėjai sukels teisines pasekmes – ji galės įregistruoti nuosavybės teises į šį turtą.

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 7,27 Eur, tačiau pareiškėja atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 39), todėl jos nepriteistinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbiami), įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.