Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-03-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-84-729/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
II-84-729/2023
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00005-2023-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Nukentėjusysis
M. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-84-729/2023Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00005-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 21 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. K.,nukentėjusiajai M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2023 m. sausio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-153-2023 (ROIK: 22192231896).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2023 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-153-2023 (ROIK: 22192231896) J. K. nubausta už tai, kad 2022 m. lapkričio 28 d. 19.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) vedžiojo šunį, kuris išsinėręs iš pavadžio užpuolė mergaitės vedžiojamą Jorkšyro terjero šunį, kurį sužalojo, dėl ko padaryta 172,16 Eur turtinė žala. J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį bei 2022 m. kovo 2 d. Nr. AV-578 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių II skyriaus 5.4 punkto, VI skyriaus 45.3 punkto, 45.5 punkto reikalavimus, įvykdė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį, jai paskirta 225 Eur bauda.

2023 m. sausio 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. skundas, kuriuo prašo peržiūrėti administracinio nusižengimo nutarimą bei paskirtos nuobaudos dydį.

Šalies argumentai

Skunde J. K. nurodo, kad nesutinka su priimtu nutarimu ir kaltinimais, nes savo augintinį vedė už trumpo pavadėlio ir laikėsi saugaus atstumo nuo kitų asmenų gatvėje, pereidama į kitą gatvės pusę, nes tamsoje negalėjo matyti, ar sutiktas vaikas laiko savo šunį už pavadėlio. Nurodo, kad 2022 m. lapkričio 28 d. vakarą ji ir jos šuo buvo užpulti M. K. agresyvaus šuns, kuris atakavo juos gatvėje, nes nebuvo laikomas šeimininko mažamečio vaiko už pavadžio. Mano, kad M. K. vaikas net nematė jų gatvėje iki tol, kol M. K. šuo užsipuolė juos ir šokinėjo aplink ją ir jos augintinį lodamas, urgzdamas ir savo agresyviu elgesiu provokuodamas konfliktui. Nurodo, kad kol ji stovėjo gatvėje negalėdama pajudėti, laikydama savo šunį, M. K. šuo nesilaikė saugaus atstumo nuo jų, nes vaikas nesugebėjo jo suvaldyti nei pavadėliu, nei komandomis. Maža to, vėliau vaikas sakė, kad M. K. šuo visada puola didesnius šunis ir dėl to jiems jau buvo kilę problemų. Pažymėjo, kad ji negali būti atsakinga už kitus gatvėje be pavadžio bėgiojančius šunis, kurių nekontroliuoja ir nesaugo patys šeimininkai, t. y. patys nesilaiko Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių. Būtent M. K. auginis buvo gatvėje, ji vedė mažametis vaikas, t. y. laikė palaidą arba ilgu pavadėliu (kurio tamsoje nebuvo matyti), augintinis neklausė šeimininko, sukėlė visą sumaištį, ir išprovokavo konfliktą. Nurodo, kad būtent tokia situacija tapo priežastimi to, kad jos šuo gindamas tiek save, tiek savo šeiminkę nuo užpuoliko išsilaisvino iš antkaklio bei sužeidė M. K. augintinį. Jei M. K. šuo nebūtų užpuolęs jos ir provokavęs, tikėtina, kad būtų visi prasilenkę skirtingomis gatvės pusėmis. Nurodė, kad jos augintiniui 5 metai ir jie kasdien vaikščiojame (duomenys neskelbtini) teritorijoje, pievose ar parkuose. Niekada nei vienas kaimynas ar pašalinis žmogus nėra apskundęs jos ar jos šuns dėl užpuolimo. Nurodė, kad yra atsakinga šeimininkė, o jos šuo sveikas, dresuotas, socialus ir, jei kiti šunys jo nepuola, nerodo agresijos. Šuo draugiškai gyvena jos namuose laisvas tarp žmonių, vaikų ir kitų augintinių. Pažymėjo, kad konflikto metu abu šunys nukentėjo, taip pat ir ji patyrė fizinių sužalojimų bei šoką. Nurodė, kad po konflikto su M. K. palaikė kontaktą, atsakė į visus tyrėjų klausimus. Pažymėjo, kad yra dirbanti, užima atsakingas pareigas, nėra bausta administracine tvarka.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas. Nurodė, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra svarbus įvykyje dalyvavusių gyvūnų dydis: nukentėjusiosios M. K. šuo yra Jorkšyro terjero veislės, kurių patinų vidutinis svoris 3,1 kg. (šaltinis Vikipedija), o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. šuo – mišrūnas, kurio svoris 33,1 kg. Mano, kad akivaizdu, kad 2022 m. lapkričio 28 d. 19.45 val. J. K. vadžiojo šunį, nesilaikydama taisyklių, t. y. vedžiojamo šuns pavadėlio nesutrumpino tiek, kad šuo negalėtų pasiekti kitų žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės, neužtikrino, kad šuo negalėtų iš naudojamo antkaklio laisvai išsinerti, neužtikrino, kad viešojoje vietoje jos vedžiojamas šuo nekeltų grėsmės ir nedarytų žalos kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei, nuosavybei (įskaitant valstybės, savivaldybių turtą), aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. J. K. šuo išsinėręs iš antkaklio užpuolė G. K. vedžiojamą Jorkšyro terjero veislės šunį, kurį sužalojo, dėl ko padaryta 172,16 Eur turtinė žala (gydymo išlaidos). Bauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta J. K. prašė skundą tenkinti skunde nuodytais motyvais. Paaiškino, kad įvykio vakarą situacija buvo kitokia nei aprašyta skundžiamame nutarime. M. K. nepilnametė dukra stovėjo nusisukusi į tvorą, rankoje laikė telefoną, panašu, kad žaidė telefonu, ir nekreipė dėmesio į savo šunį. Ji pati ėjo vesdama savo šunį, kai pamatė stovinčią mergaitę, perėjo į kitą gatvės pusę ir M. K. šuo pats prie jų atbėgo, nebuvo vedžiotojos nuo to sulaikytas. Patikslino, kad nuketėjusiosios šuo buvo su pavadėliu, bet jo mergaitė nelaikė, jis vilkosi žeme. M. K. šuo puolė ant jos šuns lodamas, šokinėdamas. Nurodė, kad jos šuo yra dresuotas, iškart nepuolė, tačiau amtelėjo, parodydamas, kad toks kito šuns elgesys jam nepatinka, tačiau nevaldomas M. K. šuo toliau lodamas ir puldinėdamas provokavo jos šunį. Pažymėjo, kad šio įvykio liudininkų nėra, nukentėjusioji ir kaimynė matė jau tik tą momentą, kai nukentėjusiosios šuo buvo jos šuns nasruose. Be to, jų parodymai yra prieštaringi, o J. K. girdėjo, kaip nukentėjusioji su liudytoja susitarė, kad ši liudys jos naudai, nors kaip prasidėjo konfliktas tarp šunų liudytoja negali paliudyti. Pareigūnai tyrimą atliko kryptingai, į pareiškėjos išsakytą poziciją neatsižvelgė, nors ji irgi pateikė pareiškimą dėl šio incidento su nuotraukomis, kuriose užfiksuotas jai pačiai padarytas sužalojimas, nes nukentėjusiosios šuo jai įkando į ranką, kai bandė abu šunis atskirti, ir įdrėskimas, padarytas jos šuniui. Į medikus ji nesikreipė, žinutėmis su nukentėjusiąja išsiaiškino, kad jos šuniukas yra paskiepytas nuo pasiutligės, o pats sužalojimas nebuvo reikalaujantis medicininių priemonių taikymo. Savo šunį vedžioja visada su trumpu pavadžiu, laiko prie savęs. Įprastai, kai prie jos šuns pribėga palaidas šuo, jos šuo į kontaktą neina, bet provokuojamas prarado savitvardą. Yra pateikusi papildomos medžiagos apie tai, kad nukentėjusiosios šuo dažnai yra užfiksuojamas lakstantis pats sau vienas be priežiūros. Mano, kad būtent nukentėjusioji tinkamai neprižiūrėjo savo šuns, nevedžiojo jo vadovaujantis taisyklėmis ir ji jos šuns padarytos žalos neturi kompensuoti. Nukentėjusioji M. K. įvykio nematė, ją sutiko tik nuėjusi prie jos namų tvoros, kai mergaitė su šuniu nubėgo į namus. Pažymėjo, kad 5 metus su tuo pačiu pavadžiu vedžiojo šunį, iki to įvykio jos šuo iš pavadžio išsinėręs nebuvo. Nurodė, kad nesakė nukentėjusiajai, kad jos šuo nemėgsta mažų šunų, ji nebent galėjo sakyti, kad nemėgsta agresyvių šunų ar pan. Nurodė, kad po įvykio buvo labai dideliame šoke, net nejautė, kad buvo jai įkąsta į ranką. Pažymėjo, kad jos šuo yra ramaus būdo, balso gatvėje nerodo, nebent jį užpuola agresyvus šuo. Nurodė, kad jai gaila, kad toks įvykis įvyko, tačiau šis įvykis buvo išprovokuotas nukentėjusiosios šuns. Mano, kad nutarimas yra surašytas neteisingai, prašo vadovautis jos paaiškinimais.

Tas pačias aplinkybes J. K. buvo nurodžiusi, pateikdama paaiškinimą policijai (b. l. 26).

Nukentėjusioji M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio asmeniškai nematė. Tą vakarą ji parvežė dukrą iš būrelių ir liepė jai pavedžioti šeimos augintinį – nediduką jorkšyro terjerą. Šuo yra 9 m. amžiaus patinas, vedžiojamas yra su automatiškai susitraukiančiu 3 m ilgio pavadėliu. Po incidento M. K. jos dukra nurodė, kad pareiškėjos šuo prie jos pribėgo, būtent jis buvo išsinėręs iš pavadėlio. Įvykį matė kaimynė (liudytoja), kuri parvedė jos dukrą į namus ir parnešė kraujuojantį šunį. Po to nuėjo į gatvę apie įvykį išsiaiškinti su pareiškėja, kuri jai pasakė, kad jos šuo nemėgsta mažų šunų ir ji savo šuns nenulaikė. Informavo ją, kad tokiu atveju turės atlyginti šuns gydymo išlaidas. Nurodė, kad vaikas taip pat patyrė šoką, iki šiol bijo išeiti į gatvę, tuo labiau vedžioti šunį. Pažymėjo, kad pareiškėjos šuo buvo vedamas su dresūrai skirtu pavadėliu, kuris yra gana laisvas, nepririštas per juosmenį. Yra įsitikinusi, kad jos dukra laikė pavadėlį, šunį nulaikė, prašo palikti nutarimą galioti nepakeistą.

Liudytoja G. M. paaiškinime nurodė, kad įvykio vakarą būdama kieme išgirdo didelį triukšmą ir išbėgusi į gatvę matė moterį, kuri apsižergusi laikė savo didelį šunį, ir klykiančią mergaitę, pasilenkusią prie to šuns. Pribėgusi arčiau pamatė, kad mergaitė bando iš šuns nasrų ištraukti savo šuniuką. Matė, kad moters šuns antkaklis buvo nukritęs ant žemės, mergaitės šuo kraujavo.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios M. K. šuo patyrė sužalojimų, kurių gydymui nukentėjusioji patyrė 172,16 Eur turtinę žalą (b. l. 16-17). Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiosios M. K. šuo sužalojimų padarė ir pačiai pareiškėjai ir jos šuniui, tai patvirtina tą patį vakarą pareiškėjos parašyta žinutė nuketėjusiajai (b. l. 19), fotonuotrauka, išrašas iš ligos istorijos (b. l. 27).

Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b. l. 39), jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad J. K. nubausta už tai, kad ji kad 2022 m. lapkričio 28 d. 19.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) vedžiojo šunį, kuris išsinėręs iš pavadžio užpuolė mergaitės vedžiojamą Jorkšyro terjero šunį, kurį sužalojo. Tokiais veiksmais J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį bei 2022 m. kovo 2 d. Nr. AV-578 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių II skyriaus 5.4 punkto, VI skyriaus 45.3 punkto, 45.5 punkto reikalavimus, įvykdė administracinį nusižengimą numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalį, jai paskirta 225 Eur bauda.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia administracinę atsakomybę.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nevykdant kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Iš ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties matyti, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius dvi aplinkybes: 1) asmuo turi pažeisti nurodytus teisės aktus; 2) dėl tokio teisės aktų pažeidimo turi atsirasti žalos asmens sveikatai ar turtui.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. AV-578 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų gyvūnai nekeltų grėsmės ir nedarytų žalos kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei, nuosavybei (įskaitant valstybės, savivaldybių turtą), aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 45.3 punkte numatyta, kad, jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra kitų žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti kitų žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės; 45.5. punkte numatyta, kad naudojamas antkaklis turi būti tinkamas šuniui, kad neveržtų ir šuo negalėtų iš jo laisvai išsinerti.

Teismo vertinimu, atliekant tyrimą šioje byloje, liko iki galo neišsiaiškinta, ar pareiškėjos šuo išsinėrė iš pavadėlio ir puolė nukentėjusiosios šunį, ar nuketėjusiosios šuo pribėgo prie pareiškėjos šuns ir išprovokavo konfliktą, dėl ko pareiškėjos šuo išsinėrė iš pavadėlio. Pareiškėjos ir nukentėjusiosios pozicijos yra skirtingos, galimai ir dėl subjektyvaus požiūrio į susidariusią situaciją, o vienintelė objektyvi liudytoja G. M. nematė įvykusio konflikto tarp šunų pradžios, t.y., ar J. K. šuo, išsinėręs iš pavadžio, perbėgo gatvę ir užpuolė M. K. dukters vedžiojamą šunį, ar šis pribėgo prie J. K. šuns ir jį provokavo, su juo susipjovė ir apdraskė ir šį šunį, ir J. K. ranką. Byloje pateikti duomenys (b. l. 58-64) patvirtina, kad nukentėjusiosios M. K. šuo buvo matomas lakstantis be priežiūros, be pavadėlio, įvykio vakarą šunį vedžiojo ne pati nukentėjusioji, o jos nepilnametė dukra, todėl spręstina, kad ir nukentėjusioji iš dalies yra atsakinga dėl įvykusio konflikto tarp šunų. Tačiau svarbu nepamiršti ir patikimai nustatytų šioje byloje faktų, kad pareiškėjos šuo konflikto metu buvo išsinėręs iš pavadėlio (tai patvirtino ir pati pareiškėja, ir liudytoja G. M.) ir padarė M. K. šuniui rimtų sužalojimų, pareiškėjai nesugebėjus užtikrinti, kad taip neįvyktų.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja J. K., būdama nepakankamai rūpestinga, neužtikrino, kad šuo negalėtų išsinerti iš antkaklio ir nepadarytų žalos kitos asmens turtui. Pažymėtina, kad ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargiai (ANK 9 str.). Šiuo atveju J. K. neabejotinai pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. AV-578 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 45.5 punktą.

Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje padarytas administracinės teisė pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su pažeidimą tyrusiais pareigūnais, teikė paaiškinimus, susisiekė su nukentėjusiąja, spręstina, kad ji padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalis). Ppareiškėja administracine tvarka nebausta (b. l. 37-38), tokios rūšies administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. K. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.

ANK 563 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Taigi žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi.

ANK 664 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Pagal ANK 664 straipsnį turtinė žala gali būti civilinio ieškinio administracinio nusižengimo byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje.

Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.

Šioje byloje institucijos (pareigūno) nutarimu nukentėjusiąja buvo pripažinta M. K. (b. l. 10). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji dėl J. K. šuns padarytų sužalojimų, šuns gydymui patyrė 172,16 Eur turtinę žalą (b. l. 16-17). Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu žala buvo padaryta ne tik nukentėjusiajai, bet ir pareiškėjai ir, teismo vertinimu, nukentėjusioji iš dalies yra kalta dėl įvykusio konflikto tarp šunų, todėl, vadovaujanti teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjai Institucijos sprendimu priteistas žalos dydis turi būti sumažintas ir nukentėjusiosios M. K. naudai priteistina pusė nukentėjusiosios patirtų šuns gydymo išlaidų, t. y. 86,08 Eur (172,16 Eur / 2).

Teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą bei išdėstytą teisinį reglamentavimą, sumažina Institucijos sprendimu pareiškėjai paskirtą baudą ir priteistos turtinės žalos dydį, todėl pareiškėjos J. K. skundą tenkina iš dalies ir skundžiamą nutarimą pakeičia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2023 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-153-2023.

Paskirti J. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, 150 Eur (šimtas penkiasdešimt eurų) baudą ir priteisti 86,08 Eur (aštuoniasdešimt šeši eurai 8 ct) žalos atlyginimą nukentėjusiajai M. K..

Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2023 m. sausio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-153-2023 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė