Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, dalyvaujant sekretorei Vaidai Vasiliauskaitei, pareiškėjos atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens AB ,,Litgrid“ atstovei Redvitai Četkauskienei, 2012 m. spalio 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB ,,Litgrid“ dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-883 „Dėl servitutų nustatymo J. J. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ ir 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-877 „Dėl servitutų nustatymo J. J. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“, kuriais žemės sklypams nustatyti žemės servitutai (teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas; teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas) pareiškėjos nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose.

Pareiškėjos atstovas advokatas E. Giedraitis palaiko skundo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Pareiškėja ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-883, kuriuo atsižvelgiant į Energetikos ministro 2011 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1-267 patvirtiną 110 kV elektros perdavimo oro linijos “Klaipėda-Marios 3” statybos Klaipėdos apskrities specialųjį planą, nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir teisė juos aptarnauti J. J. nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.sav., o AB Litgrid nustatytas trisdešimties dienų, nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, terminas žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto, išmokant 2 839.67 Lt kompensaciją (b.l. 13). Taip pat ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-877, kuriuo atsižvelgiant į Energetikos ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1-79 patvirtiną „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialųjį planą, nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir teisę juos aptarnauti J. J. nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.sav., o AB Litgrid nustatytas trisdešimties dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre terminas žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto, išmokant 3795,79 Lt kompensaciją (b. l. 17).

Taigi, nagrinėjamojoje byloje ginčo dalyką sudaro specialiajame teritorijų planavimo dokumente numatytų servitutų nustatymo administraciniais aktais pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype teisėtumas ir pagrįstumas.

Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.11 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimais, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio, nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal Civilinio kodekso 4.123 straipsnio nuostatą, žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo 1,1400 ha ploto žemė sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.sav. kuris patenka į numatomos tiesti 110 kV elektros perdavimo oro linijos “Klaipėda-Marios 3” ir numatomos statyti „NordBalt“ jungties teritoriją. Kaip nurodė trečiojo suinteresuoto asmens atstovė, Specialiųjų planų rengimo metu buvo siekiama susitarti su žemės sklypų, kurie patenka į planuojamą teritoriją savininkais ir dėl servitutų nustatymo sudaryti sutartis, tačiau su pareiškėja susitarti nepavyko. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, taip pat buvo sudaręs galimybę proceso šalims, ginčą dėl servitutų nustatymo išspręsti taikiu būdų, tačiau susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas. Iš šių aplinkybių matyti, kad nebuvo gautas pareiškėjos sutikimas dėl servitutų nustatymo, todėl, kaip nurodė trečiojo suinteresuoto asmens atstovė, servitutus iškilo būtinybė nustatyti administraciniu aktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme. Tokiu atveju servitutas nustatomas be žemės savininkų sutikimo. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie yra pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas (nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-367/2012). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimu, pripažino, kad elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007).

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2011 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1-267 patvirtino 110 kV elektros perdavimo oro linijos “Klaipėda-Marios 3” statybos Klaipėdos apskrities specialųjį planą (b.l. 133), o 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1-79 patvirtino „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialųjį planą (b.l. 85). NordBalt“ jungties statybos bei elektros perdavimo oro linijos “Klaipėda-Marios 3” tiesimas numatytas siekiant įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442, 2.1 priemonę – sujungti Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemas povandeniniu aukštos įtampos kabeliu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių jog, šių objektų statyba yra valstybinės reikšmės ir ši veikla yra grindžiama viešuoju interesu, todėl šioje nagrinėjamojoje situacijoje buvo pagrindas žemės sklypams, su kurių savininkais nesusitarta dėl servitutų nustatymo, nustatyti žemės servitutus administraciniu aktu. Tačiau teismas turi įvertinti ar administraciniu aktu nustatant servitutus nebuvo pažeistos teisės normos reglamentuojančios žemės servitutų nustatymą administraciniu aktu.

Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatomi servitutai išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Analogiškai šios nuostatos reglamentuojamos ir Žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarkoje, kuri patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau ir - Tvarka), šios Tvarkos 2.4 punkte. Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia šių darbų užsakovas. Šios procedūros detaliau reglamentuotos ir minėtose Taisyklėse. Taisyklių 8-12 punktuose numatyta, kad asmuo, prašantis nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą, Nacionalinei žemės tarnybai pateikia atitinkamo turinio prašymą bei papildomus dokumentus, kuriuos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys išnagrinėja per 20 darbo dienų, taip pat patikrina, ar asmens pateikti duomenys atitinka Juridinių asmenų registro duomenis, patvirtinančius Lietuvos Respublikos juridinio asmens įregistravimą (jeigu nustatyti servitutą prašo Lietuvos Respublikos juridinis asmuo), taip pat patikrina Nekilnojamojo turto registro duomenis, patvirtinančius viešpataujančiuoju tapsiančio žemės sklypo ir (arba) viešpataujančiaisiais tapsiančių statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą. Jeigu su prašymu pateikti visi tam tikram servitutui suprojektuoti reikalingi šių Taisyklių 9 punkte nurodyti dokumentai ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas nusprendžia, kad tikslinga jį nustatyti, ši institucija per 15 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos praneša prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą pateikusiam asmeniui apie servituto nustatymo tikslingumą.

Byloje pateikti AB „Litgrid“ 2011 m. vasario 25 d. raštas Nr. SD-623 bei 2011 m. kovo 10 d. raštas Nr. SD-782, kuriais specialiojo planavimo organizatorius - AB „Litgrid“ prašė Nacionalinės žemės tarnybos išreikšti savo, kaip kompetentingos institucijos, poziciją dėl siūlomo servituto nustatymo administraciniu aktu tikslingumo (b.l. 79-82). Nacionalinė žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius pripažino tikslingu nustatyti žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir teisę nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie servituto turėtojui priklausančių požeminių komunikacijų, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų paleidimo ir derinimo, remonto, rekonstravimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo darbus bei 2011 m. balandžio 1 d. raštais Nr. 12 SD-505 bei Nr. 12 SD-505 (b.l. 83; 84) apie savo sprendimą informavo AB „Litgrid“.

Pareiškėja kaip skundo argumentą dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo nurodo, kad jai nebuvo pranešta apie teritorijų planavimo dokumente suprojektuotą servitutą jos nuosavybės teise valdomame sklype.

Pagal Taisyklių 4 punktą, teritorijų planavimo dokumento rengėjas, suprojektavęs šių Taisyklių 3.1-3.8 punktuose nurodytą servitutą teritorijų planavimo dokumente, apie suprojektuotą servitutą raštu informuoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininką <...> ir siūlo jiems pareikšti Nacionalinei žemės tarnybai valią dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo iki teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo pradžios, nurodydamas konkrečią datą. Taisyklių 13 punktas numato, kad teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengiamas, derinamas, viešai svarstomas ir tvirtinamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Baigiamąjį etapą sudaro - teritorijų planavimo dokumento svarstymo ir derinimo stadija – konsultavimasis ar viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas bei teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre (17 straipsnio 5 dalis).

Kaip jau minėta, 110 kV elektros perdavimo oro linijos “Klaipėda-Marios 3” statybos Klaipėdos apskrities specialusis planas buvo patvirtintas Energetikos ministro 2011 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1-267, o „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialusis planas patvirtintas 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1-79, tai reiškia, jog įvardijamų teritorijų planavimo dokumentų rengimas yra baigtas, praeiti visi jo rengimo etapai ir galioja jų sprendiniai. Byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėja įvardijamų teritorijų planavimo dokumentų rengimo metu būtų teikusi pastabas dėl planuojamos teritorijos, dalyvavusi viešojo svarstymo procedūrose, ginčijusi rengiamų teritorijų planavimo dokumentų procedūras ar pačius teritorijų planavimo dokumentus. Pažymėtina, kad Energetikos ministro 2011 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1-267 įsakymas yra paskelbtas teisės aktams nustatyta tvarka „Valstybės žiniose“ 2011 m. lapkričio 5 d. Nr.132-6293, o 2012 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1-79 paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2012 m. gegužės 5 d. Nr.52-2597. Taigi, šie Specialieji planai yra galiojantys, sukeliantys teisines pasekmes ir šios bylos nagrinėjimo metu teismas nevertina Specialiųjų planų teisėtumo klausimo, nes tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Taisyklių 16 punktas reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovo sprendimo nustatyti žemės servitutą priėmimo tvarką, tai yra, sprendimas turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo. Sprendime nurodoma: tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numeris; tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas; tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai ar patikėtiniai; servituto rūšis; naudojimosi servitutu teise ir sąlygos; nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus); viešpataujančiojo daikto savininkas <...>; prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina servituto teisėms įgyvendinti; viešpataujančiojo daikto savininko <...> apsaugą, o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, – ir tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą; sąlygą, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre viešpataujančiojo daikto savininko <...> apsaugą – kai nustatytas servitutas, suteikiantis teisę prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, lėšomis (16.1-16.10 punktai). Analizuojant ginčijamų įsakymų turinį matyti, kad atsakovo priimti įsakymai atitinka reikalavimus, keliamus Taisyklių 16 punkte.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius priimdamas ginčijamus įsakymus dėl servitutų nustatymo, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių servitutų nustatymą administraciniu aktu nuostatų.

Dėl ginčijamų administracinių aktų atitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms

Pareiškėjos pagrindinis argumentas ginčijant atsakovo priimtus įsakymus yra tai, kad individualus administracinis aktas prieštarauja įstatymo viršenybės principui, taip pat yra nemotyvuotas, todėl būtina analizuoti ar minėti atsakovo įsakymai atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje bei 8 straipsnyje.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, kad konstitucinis teisinės valstybės principas aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, kad minėto konstitucinio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose. Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos, nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai).

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina įstatymo viršenybės principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Teismas, sprendime išsamiai išanalizavęs žemės servitutų nustatytą administraciniais aktais reglamentuojančius teisės aktus, jokių pažeidimų nenustatė, o tai reiškia, jog viešojo administravimo subjektas – Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius veikė savo kompetencijos ribose bei pareiškėjos ginčijamus įsakymus priėmė pagal teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žiūrėti, pavyzdžiui, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

Dėl atsakovo priimtų įsakymų, vertinant jį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikčiai, taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente, o papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (LVAT 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-426/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575‑651/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442‑1411/2011). Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijami įsakymai pareiškėjai siųsti kaip 2012 m. gegužės 31 d. rašto Nr. 12 SD-(14.12.104.)-56 priedai. Šiame rašte pareiškėjai išsamiai išdėstyti argumentai, kuriais vadovaujantis buvo priimti įsakymai ir nurodytas teisinis bei faktinis įsakymų priėmimo pagrindas, todėl darytina vienareikšmė išvada, kad pareiškėja iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, todėl jos argumentai dėl ginčijamų aktų prieštaravimų Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms laikytini nepagrįstais.

Dėl kitų pareiškėjos argumentų

Pareiškėja prašydama panaikinti atsakovo įsakymus nurodo, kad servituto ribos apima didžiąją dalį žemės sklypo ir šioje zonoje bus apribota jos nuosavybės valdymo, naudojimosi žeme teisės. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (b.l. 70-71) matyti, kad pareiškėjai žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav nuosavybės teise priklauso nuo 2002 m. kovo 22 d. Nuo 2008 m. liepos 31 d. šiam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos - 0,4118 ha žemės sklypo daliai nustatytos specialiosios sąlygos - elektros linijų apsaugos zonos. Kaip matyti, ginčijamais įsakymais nustatyti servitutai (0,2932 ha bei 0,4072 ha) žemės sklypui patenka į specialiųjų naudojimo sąlygų ribas (0,4118 ha) ir jau esančių ribų neišplečia, todėl vertinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir nustatytų servitutų teisines pasekmes, akivaizdu, kad pareiškėjos nuosavybės teisių turinys esmingai nepakito, be to už administraciniais aktais nustatytus servitutus, ribojant pareiškėjos nuosavybę yra nuspręsta atlyginti taikant kompensacines priemones – išmokant kompensaciją.

Pareiškėja taip pat nurodo, jog nebuvo svarstomi kiti galimi kompensavimo būdai (žemės paėmimas visuomenės poreikiams, mainų ar nuostolių padengimo). Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalies nuostatas, perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje, turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemė sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtino Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką. Vadovaujantis šia metodika pareiškėjai buvo paskaičiuota bendra dėl žemės servituto nustatymo patiriama nuostolių suma: 2839,67 Lt ir 3795,79 Lt (b.l. 15-18). Pareiškėja nesutinka su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, tačiau faktinių duomenų, paneigiančių apskaičiuotą nuostolių sumą teismui nepateikia.

Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pažymėtina, kad sprendimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priimami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Patvirtintu specialiuoju planu klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nebuvo sprendžiamas, todėl pagrindo ir galimybių paimti pareiškėjos žemę visuomenės poreikiams nėra. Tai pat pažymėtina, kad pareiškėjos teiginys, jog nustačius servitutą jos sklypas nuvertės ir nebus galima pakeisti žemės paskirtį, užsiimti žemės ūkio veikla ar išnuomoti šiai veiklai užsiimti, nepagrįsti. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos sklypas yra žemės ūkio paskirties. Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, kad savo lūkesčius dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo išviešino t.y. pradėjo rengti teritorijų planavimo dokumentą siekiant keisti paskirtį. Skundžiami įsakymai nepanaikina pareiškėjos galimybės naudotis žemės sklypu pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Pareiškėja nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri pagal CK 4.112 str. 5 d. būtų pakankamas pagrindas naikinti servitutus, todėl teismas daro išvadą, kad nustatytas servitutas nevaržo pareiškėjos teisės valdyti, žemės sklypą ar juo disponuoti.

Taigi įvertinus visumą aplinkybių, teismas konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-883 „Dėl servitutų nustatymo J. J. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) kaime“ bei Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-877 „Dėl servitutų nustatymo J. J. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini)kaime“ buvo priimti nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių žemės servitutų nustatymą bei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nenustatė ir kitų aplinkybių sudarančių pagrindą naikinti ginčijamus Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus įsakymus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.