Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. V., G. V., K. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, išvadą duodanti institucija Šiaulių miesto administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą duodančios institucijos Šiaulių miesto administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjos prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu, kad L. Ž. tėvas yra M. V., miręs 2013-12-10. Pažymėjo, kad toks pareiškimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. DNR ekspertizės skyrimas G. ir K. V. nesutinkant neįmanomas.

Liudytoja I. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra M. V. sesuo. Neprieštarauja dėl pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei patvirtina faktą jog nuo 2011 metų pavasarį grįžę į Lietuvą pareiškėja su M. V. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, bei jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė L. Ž..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija), tiek nacionaliniai teisės aktai (Konstitucija, CK, kiti teisės aktai). Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Šioje byloje spręstinas klausimas dėl pareiškėjos sūnaus tėvo nustatymo, nes gali kilti grėsmė pareiškėjos sūnui likti be tėvo, kuris šiam mirus jau nebegali pripažinti tėvystės (CK 3.141 str., 3.142 str.). Tėvystė mirusio asmens gali būti nustatoma nustatant atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, be to, nustačius šį faktą bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tėvus, ieškovo teisė išsaugoti savo identiškumą, vardą ir šeimos ryšius (CK 3.161 str. 2 d., Vaiko teisių konvencijos 8 str.).

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad M. V. mirė 2013-12-10, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (3 b.l.). L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), motina yra pareiškėja V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) duomenų apie vaiko tėvą nėra (4 b.l). Vaiko gimimo momentu M. V. buvo susituokęs (santuoka sudaryta 2006-09-21 Šiaulių m. CMS) su L. V., 2013-11-25 Šiaulių apylinkės teisme buvo priimtas jų pareiškimas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tačiau 2013-12-10 mirus M. V., civilinė byla Nr. 2-9420-291/2013 pagal M. V. ir L. V. pareiškimą dėl jų santuokos nutraukimo, 2013-12-16 nutartimi nutraukta.

Iš pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei liudytojos I. Z. parodymų, tarp kurių nėra prieštaravimų, matyti, kad M. V. gali būti L. Ž. tėvu, kadangi pareiškėja su M. V. tiek užsienyje tiek 2011 metų pavasarį grįžę į Lietuvą artimai bendravo, vedė bendrą ūkį, kartu gyveno M. V. tėvų Genovaitės ir K. V. bute, adresu (duomenys neskelbtini), jiems taip gyvenant nesusituokus ir gimė pareiškėjos ir spėjamo tėvo M. V. sūnus L. Ž.. Mirusysis M. V. ketino išsituokti su suinteresuotu asmeniu L. V. ir geruoju pripažinti pareiškėjos vaiko tėvystę. Be to, M. V. artimieji giminaičiai, t. y. tėvai, geranoriškai pripažįsta, kad pareiškėjos sūnus yra jų anūkas, su vaiku jie bendraudavo ir bendrauja, kurį laiką jį prižiūrėjo.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2009-05-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-253/2009 ir kt.).

Suinteresuotam asmeniui L. V. pasiūlius DNR ekspertizę, kad patvirtinti faktą, jog M. V. yra pareiškėjos sūnaus tėvas, mirusiojo tėvai G. V. ir K. V. nesutiko šiai ekspertizei duoti lyginamųjų pavyzdžių, taip pat M. V. tėvai nesutiko, kad būtų paimti mirusiojo sūnaus pavyzdžiai jį ekshumuojant. M. V. DNR pavyzdžiai taip pat nebuvo išsaugoti įkalinimo įstaigoje, kaip teigė 2014-02-26 teismo posėdžio metu proceso dalyviai. Sutinkamai su formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ekspertizė tokiose bylose gali būti neatliekama, jei proceso dalyviai atsisako ekspertizės ir atsisakymas yra pakankamai motyvuotas – šiuo atveju pagarba mirusiojo artimųjų teisėms sutikti ar nesutikti atidengti jų artimųjų asmenų palaidojimo vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-761/2002, 2003-05-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-590/2003), be to ekspertizės atlikimas visada yra susijęs su papildomomis proceso išlaidomis ir laiko sąnaudomis. Teismas pripažino, kad šiuo atveju ekspertizės atlikimas nėra tikslingas, kadangi yra pakankamai kitų M. V. tėvystės įrodomųjų faktų - bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, proceso dalyvių paaiškinimai ir liudytojos parodymai, kad jie gyveno kartu tiek iki vaiko gimimo tiek vaikui gimus.

Pažymėtina, kad nesant L. Ž. gimimo įraše duomenų apie tėvą, tai ateityje galėtų sukelti sumaištį į vaiko psichiką ir tėvystės reikšmės supratimą. Vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str.), CK 3.161 str. 2 d. įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, teismas sprendžia, kad šioje byloje tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvus, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytus kitus M. V. tėvystės įrodomaisiais faktais pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinį faktą, kad M. V., miręs 2013 m., yra pareiškėjos sūnaus L. Ž. biologinis tėvas (CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 1 d. 4 p.).

Žyminis mokestis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos ir dokumentų siuntimo išlaidos iš proceso dalyvių nėra priteistinos ir šios išlaidos lieka valstybei vadovaujantis CPK 93 str., 96 str. ir 443 str. 6 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str., 264 str., 270 str., 307 str. 1 d. teismas,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2013-12-10, yra L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas vaiko asmeninių turtinių (našlaičio pensijos paskyrimui) ir neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Šio sprendimo nuorašą per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.