Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietė, 4 klasių išsilavinimo, našlė, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

kad kaltinamoji Ž. B., 2006-05-23, veikdama bendrininkų grupėje kaip vykdytoja su AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo direktoriumi V. R., pagal organizatoriaus V. R. nurodymą, turint tikslą pasisavinti AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas, pažadėdama piniginį atlygį įkalbėjo V. K., pasirašyti kredito sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“, įtikindama jį, kad nereikės vykdyti jokių įsipareigojimų bankui, 2006-05-23 nusivedė jį į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialą, esantį (duomenys neskelbtini), kur V. K. pasirašė ant būsto kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų tikrovės neatitinkančių dokumentų dėl 175000 litų kredito suteikimo, po ko banko filialo direktoriaus V. R. priimtu sprendimu suteikus kreditą, 175 000 Lt kreditas 2006-05-29 V. R. nurodymu buvo pervestas į A. S. sąskaitą už jos ir V. R. reikmėms įgyjamą butą esantį (duomenys neskelbtini), V. R. grąžinus tik dalį paskolos, pasisavino didelės vertės akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė didelę 172 341,01 Lt (49 913,4 Eur) žalą.

Kaltinamoji Ž. B. laikotarpiu nuo 2007-10-18 iki 2008-02-25, veikdama bendrininkų grupėje kaip vykdytoja su AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo direktoriumi V. R., bei S. J. pagal organizatoriaus V. R. nurodymą, turint tikslą pasisavinti AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas, tęsdama nusikalstamą veiką pati ir per kitus asmenis susirado J. J., L. M., K. S., J. K., D. J., T. K., D. D., T. M., D. C., K. M., L. N., R. M., V. K., T. F., K. N., pažadėdama jiems piniginį atlygį už sutarčių dėl kreditų gavimo su AB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymą, įtikindama juos, kad nereikės vykdyti jokių įsipareigojimų bankui, S. J. nusivedus kiekvieną iš jų į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pastarieji pasirašė ant sutarčių ir kitų tikrovės neatitinkančių dokumentų dėl kreditų suteikimo ir jiems banko filialo direktoriaus V. R. priimtu sprendimu, neteisėtai buvo išduoti kreditai, kuriuos po pinigų išgryninimo banko kasoje, S. J. perdavė jai, o ji V. R. gaudama už tai nenustatyto dydžio atlygį, t. y.:

-2007-10-18 J. J. pasirašius būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 200 000 Lt, dalį paskolos V. R. grąžinus, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-19 sutarties nutraukimo dienai padarė 35 372,24 Lt (10 244,5 Eur) žalą;

-2007-10-30 L. M. pasirašius būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 300000 litų, paskolos negrąžino ir akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-04 sutarties nutraukimo dienai padarė 318673,78 Lt (92 294.3 Eur) žalą;

-2007-11-15 K. S. pasirašius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 45 000 Lt, dalį paskolos V. R. grąžinus, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė 41 399,9 Lt (11 990,24 Eur) žalą;

-2007-11-16 J. K. pasirašius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 45000 litų, dalį paskolos V. R. grąžinus, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-17 sutarties nutraukimo dienai padarė 42941,69 litų (12436,77 Eur) žalą;

-2007-11-19 D. J. pasirašius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 45000 litų, dalį paskolos V. R. grąžinus, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-17 sutarties nutraukimo dienai padarė 42570,85 litų (12329,37 Eur) žalą;

-2007-11-20 T. K. pasirašius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 45 000 Lt, dalį paskolos V. R. grąžinus, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-17 sutarties nutraukimo dienai padarė 42 340,59 Lt (12262,68 Eur) žalą;

-2007-11-21 D. D. pasirašius vartojimo kredito sutartį Nr. Kauno savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 45000 litų, dalį paskolos V. R. grąžinus, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė 42287,43 litų (12247,29 Eur) žalą;

-2007-11-21 T. M. pasirašius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 45 000 Lt, dalį paskolos V. R. grąžinus, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė 42 918,95 Lt (12 430,19 Eur) žalą;

-2007-11-22 D. C. pasirašius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 45 000 Lt dalį paskolos V. R. grąžinus, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-17 sutarties nutraukimo dienai padarė 42 372,17 Lt (12 271,83 Eur) žalą;

-2007-11-26 K. M. pasirašius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 45 000 Lt, dalį paskolos V. R. grąžinus, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė 42 741,19 Lt (12378,70 Eur) žalą;

-2007-11-27 L. N. pasirašius būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 300 000 Lt, dalį paskolos V. R. grąžinus, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-17 sutarties nutraukimo dienai padarė 104 945,38 Lt (30 394,28 Eur) žalą;

-2007-12-20 R. M. pasirašius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 23 000 Lt, dalį paskolos V. R. grąžinus, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė 20 225,96 Lt (5 857,84 Eur) žalą;

-2008-01-17 V. K. pasirašius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 10 000 Lt, dalį paskolos V. R. grąžinus, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-20 sutarties nutraukimo dienai padarė 8 743,06 Lt (2 532,17 Eur) žalą;

-2008-01-23 T. F. pasirašius būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 95 000 Lt, paskolos negrąžino ir akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-07 sutarties nutraukimo dienai padarė 102 942,74 Lt (29 814,28 Eur) žalą;

-2008-02-25 K. N. pasirašius būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo ir bendrininkų naudai pasisavino banko, kaip paskolą išduotus, 95 000 Lt, paskolos negrąžino ir akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-27 sutarties nutraukimo dienai padarė 101 015,28 Lt (29 256,05 Eur) žalą. Tokiu būdu ji šiais nusikalstamais veiksmais, vieninga tyčia, tęstine nusikalstama veika pasisavinant akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ didelės bendros 1.031.491,21 Lt (298 740,50 Eur) vertės turtą ir pasisavintus pinigus naudojant savo ir kitų bendrininkų asmeninėms reikmėms akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelę 1.031.491,21 Lt (298 740,50 Eur) žalą.

Kaltinamoji Ž. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad su V. R. susipažino 2006 m., nes jis turėjo problemų šeimoje ,o ji tuo metu užsiiminėji būrimu. Ji žinojo, kad V. R. dirba (duomenys neskelbtini) vadovu. Pas ją kreipdavosi klientai, kurie norėjo gauti paskolas turtui įsigyti ar pradėti verslą. Ji pažįsta V. K., kuriam padėjo gauti paskolą (duomenys neskelbtini) banke ir kuriam pasiūlė savo vardu įsigyti (duomenys neskelbtini) butą, kuris priklausė jos žentui S. R., ir šiam sutikus taip ir padarė, patikindama, kad jokių problemų nebus, nes butas vėliau bus perrašytas. Iš V. K. pinigų neėmė. Su V. K. nebuvo nuėjusi į (duomenys neskelbtini) banką Kaune. Koks buvo paimtas kreditas nežino. Ir tik vėliau sužinojo, kad V. K. paėmė 175 000 Lt paskolą.

2007-2008 m. ji su V. R. ir toliau palaikė santykius, šis apsilankydavo pas ją namuose Karmėlavoje. Ji nepamena asmenų, kurie nurodyti kaltinime, kuriems buvo išduoti kreditai. Pažįsta tik T. M.. Ž. B. nurodė, kad jos pravardė Z. Nepamena ir kitų aplinkybių susijusių su minėtais asmenimis. Teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaitė kaltinamosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 28-29, 34-35). Kaltinamoji Ž. B. parodė, kad praėjus ilgam laikui ji daug ko nepamena. Ji nurodė, kad viskas buvo daroma su V. R. žinia ir įgyjant nekilnojamąjį turtą buvo siekiama uždirbti. Tai buvo bendras jų sumanymas. S. J. surasdavo butus, kuriuos galima pirkti, minėtiems asmenims padėjo tvarkyti dokumentus, vykdavo su jais į banką. Už kiekvieną paskolos sutartį ji gaudavo 1000 -1500 Lt. Pradžioje įmokas ir palūkanas už paimtas paskolas mokėjo V. R., tačiau į sulaikius įmokos nebuvo mokamos ir žmonės, kurie buvo paėmę paskolas pradėjo jos ieškoti, prasidėjo grasinimai.

Liudytojas V. K., teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad su kaltinamąja Ž. B., čigonų tautybės moterimi, buvo kaimynai ir šiai padėdavo - nuveždavo į parduotuves, pas giminaičius. Būtent Ž. B. paprašė paimti 175 000 Lt kreditą iš (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) skyriaus, nes (duomenys neskelbtini) norėjo nupirkti dukrai butą. Ji užgarantavo, kad jokių nesusipratimų nebus. Visus dokumentus tvarkė Ž. B. ir pagal susitarimą visas įmokas dengiant kreditą bei mokant palūkanas turėjo daryti ji. Jis niekuomet jokių įmokų nedarė. Kreditas, kuris buvo paimtas 23 m, buvo išduotas jo vardu, o šiomis lėšomis pasinaudojo ir įsipareigojo kreditą su visomis dėl to susijusiomis išlaidomis padengti Ž. B.. Jis, pasitikėdamas Ž. B., su ja buvo nuvykęs į banką, pas notarą ir pasirašė kažkokius jam pateiktus dokumentus. Banko darbuotojai jam neaiškino jokių sutarties sudarymo sąlygų. Jis pamena, kad jo vardu buvo atidaryta banko sąskaita, tačiau jis jokių pinigų pagal sudarytą sutartį banke negavo. Vėliau po sutarties sudarymo Ž. B. jam davė 500 Lt. Maždaug po pusmečio gavo pranešimą iš banko, kad reikalinga mokėti skolą. Jis bandė susisiekti su Ž. B., tačiau ji kažkur pradingo. Antstoliai nupirktą butą areštavo ir buvo skelbiamos jo varžytinės.

Liudytoja J. J. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, jos pravardė Z.. 2007 m. tuometinis jos draugas V. B. paminėjo, kad galima užsidirbti. Kartu su juo ji nuvažiavo į Karmėlavą, kur susipažino su kaltinamąja - čigonų tautybės moterimi pravarde Z., kuri pasakė, kad reiks nupirkti (užsirašyti) savo vardu butą. Pažadėjo už tai jai sumokėti 1 000 litų ir ši su pasiūlymu sutiko. Po kelių dienų Z. paskambino ir paprašė, kad atvažiuotų į Karmėlavą. Atvažiavus buvo supažindinta su kita čigone S. J. ir jos abi nuvažiavo pas notarę kur surašė kažkokius dokumentus, o po to į (duomenys neskelbtini) banką (duomenys neskelbtini) , kuriame ji S. padavė savo asmens tapatybės kortelės ir Sodros pažymėjimo kopijas. S. su šiais dokumentais nuėjo į banką. Vėliau jai paskambino S. ir susitikus nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) banką, esantį S. , kur nuėjo pas vadybininką T. D.. Kabinete ji užpildė paraišką 200 000 Lt kreditui ir suprato, kad tai paskola, tačiau S. patikino, kad nesijaudintų, kad paskolą už ją grąžins. Užpildžius paraišką, kurią pasirašė ji ir vadybininkas, ji taip pat pasirašė kredito sutartį. Vėliau buvo nuvykę pas notarę, kur pasirašė dokumentus dėl butų pirkimo ir įkeitimo. Pamena, kad iš banko ji paėmė 130 000 Lt, kuriuos ten pat perdavė S. Visi kredito ir kiti dokumentai pasiliko pas S. Ji jokių įmokų bankui nedarė ir tik vėliau pradėjus aiškintis su Ž. B., per kurią vykdavo visi kontaktai, apie paimtą kreditą ši jai davė 400 Lt, kuriuos ji sumokėjo bankui kaip palūkanas. Ž. B. minėjo, kad nesklandumai gavosi dėl to, kad buvo policijos sulaikytas vyriškis vardu Vidas, kuris ir turėjo mokėti palūkanas ir grąžinti dalimis kreditą.

Liudytoja D. K. (J.), parodė, kad 2007 m. besimokydama mokymo centre susipažino su D. D. ir L. N., kuris jai ir pasiūlė užsidirbti 500 Lt. L. N. paminėjo, kad reikės pasirašyti kokius tai dokumentus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, o kad bus pasirašoma kredito sutartis paaiškėjo jau vėliau. Nors konkrečiai kokie tai dokumentai, kuriuos už atlygį turi pasirašyti, nežinojo, tačiau pasirašyti sutiko. Tokiu pat būdu užsidirbti pinigų L. N. pasiūlė ir jos draugei D. D., kuri taip pat sutiko. Vėliau L. N. jas nuvežė pas romų tautybės moterį, kaltinamąją Ž. B.. L. N. ir kartu važiavusiam V. B. pasikalbėjus su Ž. B., visi grįžo į (duomenys neskelbtini) nes kaip išsiaiškino, joms su D. N. reikėjo išsipirkti verslo liudijimus. Už verslo liudijimų įsigijimą joms taip pat sumokėjo. Po dviejų savaičių jie, vėl nuvažiavo pas Ž. B., kur taip pat atvažiavo S. J., kuri pasakė, kad reikia važiuoti į banką. Banke, S. J. pasakė, kad ji nieko nekalbėtų, klausytų ir darytų viską, kas sakoma. Banke jas pakvietė banko vadybininkas T. D., kuris patikrinęs asmens dokumentą pateikė pasirašyti įvairius dokumentus su kuriais ji netgi nesusipažino. Vėliau ji su S. J. nuėjo prie kasų, pasirašė ant pateiktų dokumentų ir S. prie kasos langelio paėmė pinigus. Važiuojant atgal į (duomenys neskelbtini) kažkuris iš vaikinų jai perdavė 500 Lt. Po metų, ji sužinojo, kad banke pasirašant dokumentus ji paėmė 45 000 Lt vartojimo kreditą, kurį bankas reikalauja grąžinti.

Liudytojas D. C. parodė, kad 2007 m. pas jį atvažiavę V. B. ir L. N. pasakė, kad ant jo perrašys namą ar žemę, nes kažkokie asmenys negali to padaryti. Trise nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas Ž. B., kurią vadino Z., kuri supažindino su ten buvusia S., kuri pasakė, kad reikės nuvykti į banką ir pasirašyti dokumentus. Jis pagal S. nurodymą ir aiškinimą turėjo būti laiduotojas. Jie buvo nuvykę į banką ir po kažkurio tai laiko jis vėl pagal S. kvietimą nuvažiavo į banką, kuriame jis nepagalvodamas ir neskaitydamas pasirašė kažkokius dokumentus, o vėliau nuėjus prie banko kasos langelio S. buvo išmokėti pinigai. Po kredito išdavimo S. jam davė 1 000 Lt ir apmokėjo kelionės išlaidas. Ir tik vėliau iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jo vardu paimtas kreditas, buvo atidaryta paskoline sąskaita ir paimti pinigai. Jis niekada nemokėjo bankui kredito ir palūkanų.

Liudytoja K. M., parodė, kad 2007 metais dirbant AB „(duomenys neskelbtini) “, susipažino su bendradarbe J., kuri paprašė paimti paskolą iš (duomenys neskelbtini) banko ir tuos pinigus paskolinti jos draugei, bei užgarantavo, kad jokių problemų nebus, ir pažadėjo atsilyginti. Vėliau jos susitikę su čigonų tautybės moterimi Ž. B., kurią vėliau atpažino policijos komisariate iš pateiktų nuotraukų, nuvažiavo į mokesčių inspekciją ir pagal Ž. B. nurodymą ji bendraujant su inspekcijos darbuotojoms turėjo pasakyti, kad nori atidaryti kirpyklą ir gauti kreditą. Mokesčių inspekcijoje buvo išduota tą patvirtinanti pažyma. Visus dokumentus pasiėmė kaltinamoji. Po kelių dienų su jaunesne čigone nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) banką ir ten ji užpildžiusi kažkokius dokumentus pasirašė, kad gavo 45 000 Lt kreditą. Už tai ši jai davė 100 Lt. Po metų iš banko gavo pranešimą, kad privalo grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas.

Liudytojas L. N., parodė, kad 2007 m. draugas V. B. jį supažindino su Ž. B. pravarde Z.. V. B. papasakojo, kad jis buvo laiduotojas, paprašė, kad laiduotų ir jis. Jie atvažiavo pas Z. į (duomenys neskelbtini) ir ši paprašė jo pabūti laiduotoju, nes kažkas norėjo įsigyti butą. Ž. B. ir kartu buvusi čigonė vardu S. patikino, kad jokių problemų nekils. Į banką ir vėliau pas notarą jį nuveždavo S., kuriai perdavė savo paso ir Sodros pažymėjimo kopijas. Sudarytų sutarčių jis neskaitė, tačiau jas pasirašė, nežino už ką laidavo. Jis nežino kada buvo pervesti pinigai ir kas tuos pinigus iš banko pasiėmė. Tik vėliau sužinojo, kad šie pinigai buvo pervesti į Ž. K. sąskaitą. Ž. B. per kelis kartus jam sumokėjo 3 000 Lt. Jis neneigia, kad tuo metu draugavo su D., kuriai taip pat pasiūlė tokiu būdu užsidirbti. Vėliau norėdamas pasiimti paskolą automobilio pirkimui sužinojo, kad bankui skolingas 100 000 Lt. Jis bandė susirasti S., tačiau ji dingo. Susisiekus su Ž. B. ši paaiškino, kad asmuo vardu Vidas, kuris ir tvarkė visus reikalus, yra sulaikytas ir pinigus grąžins kuomet jį paleis policija.

Liudytoja R. M. parodė, kad 2007 m. dirbdama „(duomenys neskelbtini) “ susipažino su J. K., kuri ją įkalbėjo už atlygį padėti geriems žmonėms, tačiau ką reiks daryti nenurodė. Pamena, kad ji J.i pateikė pažymą apie darbo užmokestį, davė pasą ir Sodros pažymėjimą. Po kažkurio tai laiko jai paskambino J. ir jos susitiko prie namų atvažiavusiame taksi automobilyje, kuriame sėdėjo ir čigonų tautybės moteris. Jie nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) banko, kur jų laukė jaunesnė čigonų tautybės moteris su kuria ji nuėjo į banką ir jas, nors buvo po darbo valandų, priėmė banko darbuotojas vardu T., kuris pasiėmė visus dokumentus, kuriuos buvo parengusi ši moteris. Banke ji pasirašė visus jai pateiktus dokumentus jų neskaitydama, tačiau jai jokie dokumentai nebuvo įteikti. Banke jai išmokėjo apie 20 000 Lt, tačiau iš karto šiuos pinigus paėmė jauna čigonė. Po to viena iš čigonių jai davė 500 Lt ir jie išsiskirstė. Praėjus kažkuriam tai laikui ji iš banko gavo pranešimą, jog ji paėmusi paskolą ir keli mėnesiai kai jos nemoka. Ji nežino, kas mokėjo paskolą ir dėl kokių priežasčių mokėjimas buvo nutrauktas.

Liudytoja K. N. parodė, kad S. J. pažįsta senai. 2008 m. pradžioje S. pasiūlė jai savo vardu užsirašyti (duomenys neskelbtini) perkamą butą, kurį pažadėjo po kelių savaičių perrašyti kito žmogaus vardu. Ji suabejojo tokiu sandėriu, tačiau S. pasiūlius 5 000 ar 6 000 Lt, sutiko. Pamena, kad su S. buvo nuvykusi pas notarę kur ir buvo sudaryta buto pirkimo sutartis, kurią ji pasirašė. V. S. perdavė savo asmens tapatybės kortelę, nes ši norėjo padaryti jos kopiją. Ji su S. buvo nuvažiavusi pas Ž. B., tačiau jos daugiau kalbėjosi savo kalba ir ji nieko nesuprato. S. J. jai sumokėjo 5 000 Lt. Tvirtina, kad į banką su S. nebuvo nuvažiavusi, jokių dokumentų nepasirašė ir iš banko paskolos neėmė. Mano, kad su jos asmens tapatybės kortele 95 000 Lt paskolą galėjo paimti S. J. ir neneigia, kad kai kuriuos banko dokumentus ši galėjo jai pakišti pasirašyti. Šiuo metu ši paskola išieškoma iš jos atlyginimo.

Liudytojas T. F. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamąją Z. B. pravarde Z., pažįsta. 2007 metų vasarą jis norėjo pradėti savo verslą ir ieškojo patalpų, o tam trūko pinigų. 2008 m. pradžioje apie tai pasakė savo pažįstamoms S. S. ir J. M., o šios Ž. B., kuri vėliau ir supažindino jį su S. J.. Šios pasiūlė banke pasirašyti paskolos sutartį ir už tai jam pažadėjo sumokėti apie 5 000 Lt. Ž. B. patikino, kad jokių problemų nekils. Po kelių dienų jis su S. J. ir jo sugyventiniu nuvažiavo į ,,(duomenys neskelbtini)“ banką (duomenys neskelbtini). S. jau buvo paruošusi dokumentus, kuriuos, bei jo pasą, perdavė banko tarnautojui, šis juos peržiūrėjęs padavė jam pasirašyti. Pateiktus dokumentus pasirašė neskaitęs, nes pasitikėjo S. J., Ž. B. ir banko darbuotoju. Jis pasirašė 95 000 Lt paskolos sutartį tikėdamas, kad jam paskolos grąžinti nereiks. Vėliau jie nuvažiavo į Jonavą pas notarą ir ten pasirašė buto pirkimo sutartį. Pagal šią sutartį jis pirko butą Jonavoje. Sutartų pinigų Ž. B. jam nesumokėjo. Po kelių mėnesių iš banko gavo pranešimą, kad reikia mokėti paskolą ir palūkanas. Vėliau sužinojo, kad jo vardu pirktą butą antstolis pardavė iš varžytinių už 9 000 Lt.

Liudytoja V. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaimynystėje gyveno su čigone J. B. (mirusi), kuri ir supažindino su Ž. B.. Ši pasakojo, kad nori pirkti namą, bet negali ir paprašė savo vardu banke paimti paskolą. Ji iš karto atsisakė nurodydama, kad turi neišmokėta lizingą už kompiuterius, tačiau Ž. B. patikino, kad dėl paskolos grąžinimo nekils jokių problemų, o jos lizingą padegs. Ji sutiko su Ž. B. prašymu. 2008 m. pradžioje pas ją atvažiavo jauna moteris ir vyriškis, kurie ją nuvežė pas Ž. B. su kuria ji ir sutarė dėl paskolos ir ši pasakė, kad toliau viską tvarkys jos vaikai. Kitą dieną minėta moteris, kaip manė Ž. B. dukra ir kuri buvo teisiama pirmame teisme, paėmė iš jos pažymą apie darbo užmokestį, pasą ir nusivežė ją į ,,(duomenys neskelbtini)“ banką. Banke ji neskaitydama pasirašė pateiktus dokumentus, o vėliau ir dokumentus prie banko kasos langelio. Kada ir kas paėmė pinigus iš banko ji nematė. Vėliau ji iš banko gavo dokumentus, kuriuos ji buvo pasirašiusi. Buvo paimta 10 000 Lt paskola.

Liudytoja S. M. parodė, kad kaltinamoji Ž. B., pravarde Z., yra jos teta. 2007 metais jo sugyventinis L. M. pasakė, kad Ž. B. su kažkokiu vyriškiu pasiūlė pinigų, jei jis ant savęs persirašys namą, nes tuo metu Ž. dukra buvo nepilnametė ir ji negalėjo to namo perrašyti. Jis pasirašė tuos dokumentus. Po kiek laiko iš (duomenys neskelbtini) banko atėjo dokumentai dėl paskolos, L. M. nesuprato kas darosi, nes jis nebuvo ėmęs paskolos. Paskui jis išsiaiškino, kad dokumentai, kuriuos jis pasirašė, buvo ne dėl namo, o dėl paskolos banke gavimo. L. M. pasakojo, kad Ž. B. ir vyriškis pasiūlė pasirašyti dokumentus, o juos davė pasirašyti S. J. kuri su L. M. buvo nuvažiavusi į banką. Jos manymu L. M. neskaitė dokumentų, nes jis tuo metu buvo prasigėręs ir norėjo greičiau gauti pažadėtų pinigų. Iš (duomenys neskelbtini) banko buvo paimta apie 300 000 Lt paskola. Tuo metu L. M. dirbo baldų krovėju, gavo darbo užmokestį, tačiau savo turto neturėjo.

Liudytojas L. M. parodė, kad kaltinamoji yra jo žmonos teta. 2007 m. Ž. B. jo paprašė savo vardu persirašyti Karmėlavoje esantį namą, nes ji buvo sumokėjusi pinigus ir bijojo, kad kažkas negero neatsitiktų. Ji paaiškino, kad po poros savaičių, kai susitvarkys reikalus, persirašys namą ant savęs. Pokalbyje dalyvavo ir jo žmona S. M.. Į notarinę kontorą jį nuvežė jauna mergina, ten susitiko su namo savininku ir pas notarę buvo sudaryta namo pirkimo sutartis. Vėliau nuvykęs pas Ž. B. tvarkė dokumentus dėl žemės. Pamena, kad buvo nuvažiavęs į ,,(duomenys neskelbtini)“ banką. Perskaičius liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, kad parodymai teisingi, nes šiuo metu daugelio aplinkybių neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad bendravo su mano žmonos teta Ž. B., kurią vadindavo Z.. 2007 m. pabaigoje Z. pasakė, kad nusipirko butą, bet dėl kažkokių priežasčių buto negali persirašyti savo vardu. Ji paprašė butą persirašyti jam ir jis sutiko. 2007 m. pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, nuvažiavo pas Z. į namus ir ten supažindino su romų tautybės moterimi, kurios vardas S.. Z. paprašė S., kad ji nuvežtų jį į notarų biurą, kur jis turi susitikti su namo savininku, kad būtų pasirašyti pirkimo- pardavimo dokumentai. S. jį nuvežė į notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Nuvažiavus prie notarų biuro, S. parodė laukiantį vyriškį. Notarų biure buvo įformintas buto pirkimas - pardavimas. Prieš važiuojant Z. jam davė 300 litų notaro mokesčiams sumokėti. Z. sakė, kad su buto savininku atsiskaičiusi, pinigus už namą sumokėjo, tik reikėjo teisiškai įforminti namo pirkimą – pardavimą. Jokių duomenų apie namą pardavusį asmenį nežino, nes nieko neprisimena. Notarų biure jam buvo duoti buto pirkimo-pardavimo dokumentai, kuriuos atidavė Z.. V. Z. paprašė, kad jis nuvažiuotų į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialą ir ten pasirašytų kažkokius dokumentus, kurie patvirtintų, kad įsigijęs namą. Banko darbuotoja, kurios apibūdinti negali, jam pateikė pasirašymui visus dokumentus. Pats jokių dokumentų nepildė. Dokumentai, kuriuos pasirašė, liko banke. Taip pat vieno pokalbio metu Z. pasakė, kad dar nesutvarkyti žemės sklypo, kuriame stovi nupirktas namas, dokumentai ir, kad reikia pasirašyti kelis lapus kažkokių dokumentų. Pasitikėdamas Z. dokumentus pasirašė neskaitydamas. Maždaug už 6 mėnesių į namus gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialo, kur buvo nurodyta, kad yra paėmęs 300 000 litų paskolą ir kad kreditas nemokamas, bei tai, kad yra skolingas 10 000 litų. Susiradęs Z. pasakė apie gautą pranešimą, į ką ji atsakė, kad nesijaudintų, kad įvykusi kažkokia klaida, kad ji viską sutvarkys ir jam mokėti nereikės. Nuo to laiko iš banko jokių pranešimų negavo. Nei vienos kredito įmokos nemokėjo (t. 1, b. l. 62-65).

Liudytojas T. K. parodė, kad su kaltinamąja Ž. B. jį supažindino draugas V. B. ir pasiūlė užsidirbti 1 000 Lt. V. B. pasakė, kad ant jo bus užrašytas kažkoks turtas, nes kažkoks žmogus negali daug turto ant savęs užrašyti. V. B. užgarantavo, kad jokių problemų nebus. Jis su V. B. bei šio panele J. nuvažiavo į Karmėlavą pas kaltinamąją, kuri ir pasiūlė užsidirbti 1 000 Lt ir jis sutiko. Ž. B. sakė, kad jo vardu kažką perrašys. Buvo kalba apie jo darbovietę, tačiau jis nepamena ar pateikė dokumentus apie darbo užmokestį. Pagal kaltinamosios nurodymą jis su S. J. nuvyko į (duomenys neskelbtini) banką ir jam pateiktus dokumentus neskaitydamas pasirašė. Jis nežinojo, kad jo vardu banke buvo atidaryta sąskaita. Tą pačią dieną jis iš banko kasos, pasirašydamas pinigų paėmimo dokumentus, paėmė pinigus ir perdavė S. V. S. jam davė 1 000 Lt. Jo vardu buvo paimta 45 000 Lt paskola. Po metų jis buvo šaukiamas į policiją dėl šios paskolos ir gavo pranešimą iš banko dėl įmokų nemokėjimo. Dėl paskolos aiškinosi su Ž. B. ir ši nurodė, kad ją žmonės apgavo.

Liudytojas T. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2006-2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) banke keliose pareigose - skyriaus viršininku, vėliau verslo klientų vadybininku. V. R. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialo vadovu. Jis pažinojo S. J., ji užsukdavo į banką pas V. R., ji daugiau su juo bendravo. Dėl paskolų suteikimo procedūros jis paaiškino, kad pirmiausiai klientas užpildydavo prašymą, pateikdamas asmens dokumentus ir pagal numatytą tvarką būdavo patikrinama jo mokumas per duomenų bazes, buvo reikalaujama pažyma apie darbo užmokestį. Jei dokumentai atitikdavo banke nustatytus reikalavimus, tai pagal paskaičiavimus jis siūlydavo suteikti asmeniui kreditą, o galutinį sprendimą priimdavo V. R.. Priklausomai nuo suteikiamos paskolos dydžio sprendimus priimdavo banke sudaryta komisija. Minimu laikotarpiu jis, susipažinęs su pateiktais dokumentais, siūlydavo suteikti mažesnę pinigų sumą, tačiau V. R. priimdavo sprendimus suteikti didesnę sumą. Nepamena kokiems asmenims tokias paskolas suteikė, tačiau tai yra nustatyta iš banke esančių dokumentų, tai buvo tiriama teisme kur buvo nagrinėjama byla dėl V. R. ir S. J. veiksmų. Tuo metu buvo išduoti vartojimo ir būsto kreditai. S. J. atvedusi į banką klientus kartais pas V. R. užeidavo viena, kartais su klientais. Po tokių vizitų V. R. jam paskambindavo ir nurodydavo priimti šiuos asmenis, kartais pas jį į kabinetą užeidavo su S. J. ir klientais. Paimant kreditus asmenys jokių pretenzijų jam nereiškė, sutartys ir kiti dokumentai buvo pasirašyti. Kaip ir kada klientams buvo išmokami pinigai jis nežino. Kaltinamosios Ž. B. jis banke nematęs ir jos nepažįsta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas V. R. parodė, kad jis 2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu. Su kaltinamąja Ž. B. susipažino 2004-2005 m. Tuo metu L. Č. vienam darbuotojui buvo forminamas būsto kreditas Karmėlavoje, kur ir susipažino su Ž. B.. Vėliau laikas nuo laiko susitikdavo pasikalbėti, daugiau nieko artimo tarp jų nebuvo. Apie 2007-2008 metus Ž. B. paprašė keliems jauniems žmonėms gauti vartojimo kreditą, kadangi jie norėjo pradėti verslą. Pagal jiems išduotus verslo liudijimus, jiems buvo išduoti vartojimo kreditai. T. D. banke dirbo vadybininku ir jo pareiga buvo sutikrinti asmens dokumentus, sutvarkyti mokumą, surašyti visus dokumentus, t. y. viską ko reikalavo paskolų išdavimo taisyklės. 2006-2007 metai buvo vadinami ekonominio pakilimo metais kai visi bankai stengėsi duoti kuo daugiau kreditų, visi lenktyniavo, klientų poreikis buvo reikalingas, todėl į Ž. B. prašymą buvo atsižvelgta. Kiek pamena, V. K. buvo gavęs būsto kreditą, 2006-2007 metais pirko būstą Klaipėdoje. Buvo labai paprastas Ž. B. klientų siūlymas, kad asmuo norėtų gauti kreditą. Gali būti, kad Ž. B. siūlė klientus – J., M., S., K., K., D. ir kitus. Galėjo būti, kad Ž. B. prašė, kad gal būtų galima padėti gauti kreditą, nes jauni žmonės norėjo pradėti verslą. ,,(duomenys neskelbtini)“ bankas nebuvo toks bankas, kuris galėjo pasiūlyti klientams žemas palūkanas, todėl natūralu, kad klientas būdavo rizikingesnis, nes ten kur apmokamos aukštesnės palūkanos, ten yra didesnė rizika, todėl (duomenys neskelbtini) ir dirbo su rizikingesniu klientu, dėl to gal ta rizika kaip vadovo nebuvo pasverta, bet buvo Ž. B. pasakymas, kad tai normalūs klientai, su kuriais viskas bus tvarkoje, galima sudaryti kredito sutartis. S. J. atrodė iš patikimesnių žmonių, buvo kaip vadybininkė, kuri atvesdavo klientus į banką. Nebūdavo, kad kiekvienu atveju kalbėdavo su Ž. B., buvo sutarta, jog bankui reikia klientų. Vieną kartą buvo aptartas principinis klausimas ir paskui S. J. palydėdavo klientus iki banko ir jis žinojo, kad šie asmenys surasti tarpininkaujant Ž. B., nes ši buvo pažįstama su S. J.. Su banko klientais, kuriems pagal jam buvusį pareikštą kaltinimą išdavė kreditus, nebendravo, nes tai turėjo daryti T. D.. Pagal nustatytą tvarką banko filialo vadovo sprendimu buvo galima išduoti iki 50 000 Lt, o vėliau iki 100 000 Lt. Virš 100 000 Lt kreditui reikėjo filialo paskolų komiteto sprendimo, kurio pirmininku buvo jis, nariais - šeši banko vadybininkai. 2007 m. spalio 30 d. išduodant 300 000 Lt kreditą L. M. reikėjo filialo paskolų komiteto sprendimo. Sudarius kredito sutartį buvo išmokami pinigai banke arba pervedami į kliento sąskaitą. Su Ž. B. nebuvo jokio susitarimo dėl pinigų pasidalinimo ir nėra ši davusi jam pinigų iš gautų kreditų. Kreditus jis dengė iš savo asmeninių lėšų atsižvelgiant į kreditų grąžinimo terminus ir tikėjo Ž. B. pažadais, kad kreditai bus grąžinti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, liudytojų T. M., K. S., J. K. ir D. D. parodymai buvo perskaityti, taip pat perskaityti S. J. (kaip kaltinamosios) parodymai duoti 2013-05-13 teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini).

Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nemoka nei rašyti, nei skaityti jokia kalba. Dėl kredito sutarties pasirašymo gali ji paaiškino, kad S. M. ar tai M. pasikvietė važiuoti pas taip pat romų tautybės moterį kurią visi vadino Z.. S. Užsiminė jog Z. gali padėti susirasti kokį tai darbą, kad galėtų užsidirbti. Z. pasakė, jog galės ją priimti dirbti pas save į kokį tai ofisą. Sakė jog jai reikės prižiūrėti švarą, išvirti kavos ar panašiai. Tuo metu pas Z. buvo ir S., su kuria ankščiau nebuvo pažįstama. Kuomet jas supažindino Z. pasakė, jog jai pačiai nieko nereikės daryti, kad visur ją lydės S.. Gali patvirtinti, kad ji buvo nuvežta į kelias įstaigas kur pasirašė įvairius dokumentus. Kad jos vardu įgyjamas kirpėjos verslo liudijimas nežinojo ir šio amato nemoka. Galėjo būti, jog buvo nuvežta į mokesčių inspekciją, kur taip pat pasirašinėjo kokius tai dokumentus. Taip pat galėjo būti, kad buvo nuvežta ir į minimą (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) skyrių kur taip pat pasirašė kokius tai dokumentus. Kad bus jos vardu imamas koks nors kreditas niekas neįspėjo ir ji to nesuprato, kadangi nemoka nei rašyti nei skaityti. Visur visus dokumentus jos vardu pildė S.. Kadangi kokius tai dokumentus pasirašinėja retai, todėl pastovaus savo parašo neturi. Savo asmens dokumentuose, asmens pase ir tapatybės kortelėje esantys parašai kažkiek panašūs vienas į kitą. Paprastai pasirašo todėl, kad parašą prisimintų. Parodytuose dokumentuose jos vardu išrašytoje kredito paraiškoje fiziniam asmeniui, vartojimo kredito sutartyje ir kredito grąžinimo grafike jos vardu yra pasirašiusi arba S., arba kas nors kitas, nes ji taip pasirašyti nesugebėtų. Parodytame kasos išlaidų orderyje rankraštinis įrašas keturiasdešimt keturi tūkstančiai septyni šimtai litų yra įrašiusi ne ji, tačiau skiltyje „nurodytą orderyje sumą gavau“ pasirašiusi ji pati. Nors orderyje pasirašiusi jog gavo 44 700 Lt tačiau jokių pinigų jai niekas neišdavė ir ji jų net nematė. Gali patvirtinti, kad būnant įstaigose, tame tarpe ir banke, jai pasirašius Sandros duotus dokumentus S. juos nusinešdavo prie langelių kur buvo tų įstaigų darbuotojai. Taip pat S. buvo davusi savo asmens dokumentus, t. y. asmens pasą ir asmens tapatybės kortelę. Ar minima pinigų suma iš banko kasos buvo išduota ir juos paėmė S. tvirtinti negali, nes to nematė, tačiau jeigu pinigai buvo išduoti tai juos paimti galėjo tik S.. Po visų dokumentų pasirašymo daugiau jos nei S. nei Z. neieškojo ir jokio darbo nesiūlė. Nesulaukusi darbo pasiūlymo išvažiavo į Angliją. Su romų tautybės moterimi kurią visi vadino Z. ankščiau pažįstama nebuvo. Tik po atliktų atpažinimų sužinojo, kad Z. yra Ž. B. (t.1, b. l. 75-77).

Liudytoja J. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2007 m. lapkričio mėnesio pradžioje savo asmens tapatybės kortelės kopiją ir Sodros pažymėjimo kopiją buvo davusi AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo direktoriui V. R.. Šiuos dokumentus duoti V. R. jos paprašė čigonė vardu Z., gyvenanti Karmėlavoje. Pas šią čigonę ji buvo keletą kartų išsiburti ir vieno būrimo metu Z. jos paprašė, ar negalėtų geram pažystamam paimti paskolą. Čigonė pasakė, kad tas žmogus, kuriam reikalinga padėti dirba AB „(duomenys neskelbtini) banke“ direktoriumi. Taip pat įtikino, kad dėl paskolos paėmimo jai nebus jokių problemų. Čigonės pasiūlymo iš karto nepriėmė, tačiau kito apsilankymo metu, po įkalbinėjimo, sutiko padėti bankininkui. Z., nurodė nuvykti į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jos jau laukė direktorius vardu V., kuris paaiškino, kad paskola reikalinga dėl metinės statistikos. Jis įtikino, kad jai nekils jokių problemų dėl kredito grąžinimo. Tuo metu V. R. jai nurodė atsišviesti asmens tapatybės kortelę ir Sodros pažymėjimą ir nuvežti čigonei Z.. V. R. pasakė, kad čigonė Z. su ja susisieks pati. Po kelių dienų jai paskambino Z. ir paprašė atvykti su dokumentų kopijomis. Nuvykus, atidavė Z. savo asmens tapatybės kortelės ir Sodros pažymėjimo kopijas. Po kelių dienų jai vėl paskambino Z. ir pasakė nuvykti į banką. Susitikus su V. R. užėjo į banko patalpą ir nuėjo į antrą aukštą, kur atsisėdus prie stalo, priėjo banko darbuotojas ir padavė jai užpildytus jos vardu dokumentus. Kiek spėjo susipažinti, tai juose buvo nurodyta, kad ji paima 7 000 Lt paskolą ir ją grąžina anksčiau termino. Tuose dokumentuose ji pasirašė du kartus. Po to visi nulipo į pirmą aukštą ir man priėjus prie kasos, kasininkė jai išmokėjo kažkokią pinigų sumą, kurią ji nežino nes neskaičiavo. Tuos pinigus iš karto perdavė V. R.. Po to V. R. automobilyje jai sumokėjo 300 litų ir nuramino, kad jai dėl to nebus jokių problemų. Mano, jog jos asmens duomenimis galėjo pasinaudoti AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai bei banko direktorius V. R.. Po šio apsilankymo AB „(duomenys neskelbtini)“ jai paskambino Z. ir pasiteiravo, ar ji turinti draugių, kurios taip pat norėtų užsidirbti pinigų. Apie tai ji pasakojusi savo bendradarbėms R. ir K., kurios taip pat kaip ir ji sutiko padėti (t.1, b. l. 78-80).

Liudytoja D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. rudenį pažįstamas V. B. pasiūlius užsidirbti, t. y. paimti vartojimo paskolą banke, kurios grąžinti nereiks, nes ją grąžins jo pažįstama S., ji sutiko. Kartu su draugais L. N. ir D. J. automobiliu nuvažiavo į Karmėlavą, kur L. ją supažindino su čigone pravarde Z.. Z. pasakė, kad reiks paimti paskolą, kuri pusės metų laikotarpyje bus atiduota, taip pat pasakė, kad reik atsivežti dokumentus t. y. paso kopiją, verslo liudijimą ir Sodra pažymėjimą. Z. pasakė, kad už tai jai bus sumokėta 500 Lt. Ji sutiko ir kuomet po mėnesio vėl atvažiavo į Karmėlavą, Z. supažindino su S., kuri kaip suprato turėjo tvarkyti paskolos paėmimo klausimus. Z. ji padavė verslo liudijimą, asmens tapatybės kortelės kopiją ir Sodros pažymėjimą, o su S. nuvažiavo į AB ,,(duomenys neskelbtini) banką“, esantį (duomenys neskelbtini), ji liko laukiamajame, o S. kažkur nuėjo. Atgal S. sugrįžo su vyriškiu, kuris su savimi turėjo kažkokius dokumentus. Vyriškis, kaip suprato, buvo paskolų vadybininkas. Jai buvo paduota kredito paraiška, vartojimo kredito sutartis ir kredito grąžinimo grafikas, kuriuos ji pasirašė. Tą pačią dieną, tame pačiame banko filiale, su S. nuėjo prie kasų, kur pateikus savo asmens dokumentą, užpildė kažkokį dokumentą ir jai buvo išmokėta 45 000 Lt, kuriuos iš karto pasiėmė S.. Paėmę pinigus jie nuvažiavo į Karmėlavą. Čia Z. jai padavė 500 Lt. Po to iki 2008 metų gruodžio mėnesio viskas buvo ramu. 2008 metų gruodį jai į darbą paskambino kažkoks asmuo, kuris pasakė, kad ji bankui skolinga 4 000 Lt. Pagal pareiškimus gryniesiems pinigams įmokėti ji pinigų neįmokėjo, kas galėjo sumokėti nežino ( t.1, b. l. 90-92).

Liudytoja T. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamoji yra mamos teta, gyvenanti Karmėlavoje susipažindino su romų tautybės moterimi, kurios vardas S.. Vieno pokalbio metu S. pasakė, kad norėtų ką nors dirbti. S. pasakė, kad gali jai padėti įsidarbinti banke valytoja. 2007 m., tikslaus laiko neprisimena, jai pasakė, kad reikia važiuoti į banką pasirašyti dokumentus dėl darbo. Ji Sandros buvo nuvežta į kažkokį banką. Prisimena, kad banke dokumentus pasirašymui padavė kažkoks vyriškis. Po dokumentų pasirašymo juos grąžino vyriškiui. Po to S. pasakė, kad kai reikės pradėti dirbti - paskambins. V. S. skambino ir pasakė, kad darbo nėra. Gavus iš banko pranešimą, kad yra pasiėmus paskolą ir kad nemokama kredito įmokos suprato, kad S. ją apgavo. Kas iš tikrųjų pasiėmė paskolą, kokio dydžio ir kaip pasinaudojo pinigais-nežino. Parodytuose dokumentuose: kredito paraiškoje, vartojimo kredito sutartyje, kredito grąžinimo grafike esantys parašai yra jos (t.1, b. l. 68).

S. J. parodė, kad su Ž. B., pravarde Z., sugyventinio teta, susipažino 2005-2006 m. Ji prašė padėti š turtą kažkokiam tai žmogui. Įkalbinėjo, kad perrašys turtą laikinai, nes žmogus turi problemų. Ji nesigildama, sutiko. Atėjus sutartam laikui paaiškėjo, kad reikia imti paskolą ir ant savęs užsikrauti tą turtą. Ji sutiko paimti 200 000 Lt paskolą, tačiau pasakė, kad nedirba ir jokio turto neturi, tačiau Ž. B. pasakė, kad žmogus, kuriam reikia padėti viską sutvarkys ir nebus jokių problemų. Įkalbėta ji iš (duomenys neskelbtini) banko paėmė 200 000 Lt paskolą. Praėjus pusmečiui paskola bankui buvo grąžinta ir ji nieko nemokėjo. Vėliau ji susipažino su V. R. ir juo pasitikėjo. Jis paminėjo, kad yra žmonių kurie norėtų pasiimti paskolas, papasakojo ką reiks daryti, - atvesti žmogų į banką ir padėti šiam sutvarkyti dokumentus padedant banko tarnautojui T. D., ir pažadėjo už kiekvieną klientą po 500 Lt. Pagal tokį planą ji ir dirbo. Dalyvaujant klientams, kuriuos nurodydavo V. B., ji paruošdavo dokumentus kreditui gauti, šie iš banko kasos gavę pinigus jai perduodavo, o ji juos atiduodavo Ž. B.. Buvo imamos įvairių dydžių paskolos ir kartais jos būdavo pervedamos į sąskaitas. Pripažįsta, kad tokiu būdu ji į banką atvedė 15 klientų, kurie jos manymu suprato, kad šie ima paskolas ir kaip minėjo už kiekvieną gaudavo po 500 Lt. Ž. B. jai minėjo, kad V. R. visus pinigus padengia. Ji su Ž. B. paskoliniais pinigais nesidalino.

Iš parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojai K. S. ir T. K. atpažino Ž. B. kaip, asmenį, apklausos metu, vadintą Z. (t.1, b. l. 72-74, 87-89).

Iš parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad K. M. atpažino Ž. B., kaip vyresnę čigonų tautybės moterį ir nurodė, kad su šia moterimi ji taksi automobiliu važiavo iki mokesčių inspekcijos (t. 1, b. l. 99-101).

Iš parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja R. M. atpažino Ž. B. ir nurodė, kad su šia moterimi (labai panaši) važiavo į banką (t.1, b. l. 108-110).

Iš 2009-10-16 specialisto išvados Nr. 5-2/140 ,,Dėl AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialo ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus tyrimą specialistai konstatavo:

Motyvuojamoji dalis

kredito byloje pateikta 2006-05-05 V. K. pasirašyta būsto kredito paraiška (280 priedas). Paraiškoje V. K. nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą ir prašo suteikti 175000Lt kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui. Dokumentai apie gaunamas pajamas nepateikti. Ataskaitoje sprendimui priimti (281 priedas) kreditų vadybininkas T. D. siūlė nesuteikti būsto kredito, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R. priėmė sprendimą –suteikti V. K. 175000Lt būsto kreditą 23 metų laikotarpiui. Priimdamas sprendimą suteikti V. K. 175000Lt būsto kreditą V. R. nesivadovavo AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos 2005-06-09 posėdžio protokolu Nr.13 „Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo limitais“ pagal kuriuos V. R. leista buvo vienasmeniškai priimti sprendimus dėl kreditų suteikimo 100 000 Lt limito ribose.2006-05-23 AB (duomenys neskelbtini) ,atstovaujamas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir V. K. pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (281priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti V. K. 175 000 Lt kreditą, buto esančio adresu (duomenys neskelbtini) (paraiškoje nurodytas perkamo buto adresas (duomenys neskelbtini) pirkimui . V. K. minėta kredito sutartimi įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2029-05-22 pagal sudarytą linijinį kredito grąžinimo grafiką, už naudojimąsi kredito lėšomis mokėti bankui kintamą 6 mėn. trukmės VILIBOR + 1,6 procento banko maržos metinių palūkanų sumą. Prievolių pagal kreditavimo sutartį užtikrinimui 2006-05-26 Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. įkeitė bankui 28,42 kv. m. butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini) .2006-05-29 iš V. K. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 175 000 Lt į A. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB (duomenys neskelbtini) banke. Kredito byloje pateikta 2006-05-18 buto pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje parašyta, kad A. S. a/k (duomenys neskelbtini) parduoda už 175 000 Lt V. K. butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l.8-11).

- 2007-10-10 J. J. pateikė AB (duomenys neskelbtini) bankui prašymą (295priedas) suteikti 200 000 Lt būsto kreditą. Paraiškoje nurodyta, kad ji dirba VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ – dažytoja. Kreditų vadybininko T. D. pasirašytoje kliento pajamų perskaičiavimo lentelėje (priedas) nurodyta, kad J. J. vidutinės mėnesio pajamos, atskaičius mokesčius -712 Lt. Ataskaitoje sprendimui priimti (296 priedas), kreditų vadybininkas T. D. siūlė J. J. suteikti 44 900 Lt kreditą, toks maksimalus kredito dydis nurodytas ir kliento (šeimos) mokumo vertinimo lentelėje (priedas) .Tuo tarpu įgaliotas asmuo –(duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R. minėtoje ataskaitoje priėmė sprendimą suteikti 200 000Lt būsto kreditą. Priimdamas sprendimą suteikti J. J. 200 000 Lt būsto kreditą, kurios mėnesio pajamos atskaičius mokesčius 712 litų, V. R. nesivadovavo AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos 2007-08-07 posėdyje protokolu Nr. 25 patvirtintos Būsto kreditų suteikimo ir grąžinimo tvarkos 28 punktu, kuriame nurodyta: „Būsto kredito dydis negali būti didesnis už paskaičiuotą Maksimalų kredito dydį, o mėnesio įmoka –už Maksimalią mėnesio įmoką pagal Būsto kredito Kliento (šeimos)mokumo vertinimą. Kliento (šeimos) Vidutinės mėnesio pajamos turi būti tokios, kad sumokėjus Maksimalią mėnesio įmoką ir kitus turimus finansinius įsipareigojimus, Klientui (šeimai) liktų pakankamai Minimalių mėnesio pajamų .“ Kartu su banko valdybos patvirtinta būsto kreditų suteikimo ir grąžinimo tvarka pateikta kliento (šeimos) mokumo vertinimo tvarka, kurioje nurodyta, kad minimalios mėnesio pajamos vienam asmeniui yra 500Lt. 2007-10-18 AB (duomenys neskelbtini) , atstovaujamas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir J. J. pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (297 priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti J. J. 200 000Lt kreditą, iš jo: 34000Lt – buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui, 31 000Lt buto esančio (duomenys neskelbtini) e įsigijimui ir 13 5000 Lt anksčiau minėtų butų remontui. J. J. minėta kredito sutartimi įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2032-10-15 pagal sudarytą kredito grąžinimo grafiką , už naudojimąsi kredito lėšomis mokėti bankui kintamą 6 mėn. trukmės VILIBOR + 1,3 procento banko maržos metinių palūkanų sumą. Kreditavimo sutarties 2.2. punkte įrašyta, kad prievolių pagal sutartį įvykdymą užtikrinti sekančiomis priemonėmis: -nekilnojamu turto įkeitimu (Hipoteka) įkeičiant už kredito lėšas įsigytus butus, esančius (duomenys neskelbtini) . Minėti butai įkeisti 2007-11-05 hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeičiamo turto rinkos vertė hipotekos lakšte įrašyta 290000(125000+165000) Lt. Turto vertę įvertino (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R.. 2008-10-15 AB (duomenys neskelbtini) banko kredito rizikos departamento turto vertintojas E. T. įkeitus butus įvertino 61 000 (36 000+25 000) Lt. 2007-10-18 iš J. J. paskolinės sąskaitos Nr (duomenys neskelbtini) paskolos lėšos panaudotos: 65 000Lt (31000+34000) Lt pervesta į R. M. sąskaitas AB (duomenys neskelbtini) banke ir ,, (duomenys neskelbtini) “, mokėjimo paskirtis-apmokėjimas už butą pagal 2007-10-10 pirkimo –pardavimo sutartį; 135 000 Lt pervesta į J. J. einamąją (banko) sąskaitą, iš kurios tą pačią dieną kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) (298 priedas), kurį pasirašė A. V., S. V., pinigų gavėjas- J. J. 134 029 Lt išimta grynaisiais pinigais ir 971 Lt panaudota mokesčiams už bankines paslaugas mokėti. Kredito byloje pateikta 2007-10-10 sutartis, kurioje parašyta, kad R. M. parduoda už 65 000 (31000+34000) Lt J. J. butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) 2-ojo notarų biuro notarė Z. K. (t. 3, b. l. 15-18);

- 2007-11-21 L. M. pateikė bankui paraišką (300 priedas) 300 000 Lt būsto kreditui gauti. Paraiškoje nurodyta, kad L. M. dirba (duomenys neskelbtini) elektrokrautuvo vairuotoju. Pažyma apie L. M. laikotarpiu 2006 metų spalio – 2007 m. rugsėjo mėnesiais gautas pajamas pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ataskaitoje sprendimui priimti (301 priedas), kreditų vadybininkas T. D. siūlė L. M. suteikti 14 000 Lt kreditą. Įvertinus gautas pajamas maksimalus kredito dydis nurodytas kliento (šeimos) mokumo vertinimo lentelėje (301 priedas) 14 321 Lt. Tuo tarpu įgaliotas asmuo –(duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R. minėtoje ataskaitoje sprendimui priimti įrašė suteikti 300 000 Lt būsto kreditą. Priimdamas sprendimą suteikti L. M. 300 000 Lt būsto kreditą, kurio mėnesio pajamos atskaičius mokesčius 1 000 Lt, V. R. nesivadovavo AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos 2007-08-07 posėdyje protokolu Nr. 25 patvirtintos Būsto kreditų suteikimo ir grąžinimo tvarkos 28 punktu, kuriame nurodyta: „ Būsto kredito dydis negali būti didesnis už paskaičiuotą Maksimalų kredito dydį, o mėnesio įmoka –už Maksimalią mėnesio įmoką pagal Būsto kredito Kliento (šeimos)mokumo vertinimą. Kliento (šeimos) Vidutinės mėnesio pajamos turi būti tokios, kad sumokėjus Maksimalią mėnesio įmoką ir kitus turimus finansinius įsipareigojimus, Klientui (šeimai) liktų pakankamai Minimalių mėnesio pajamų .“ Kartu su banko valdybos patvirtinta būsto kreditų suteikimo ir grąžinimo tvarka pateikta kliento (šeimos) mokumo vertinimo tvarka, kurioje nurodyta, kad minimalios mėnesio pajamos vienam asmeniui yra 500 Lt. Priimdamas sprendimą suteikti L. M. 300 000 Lt būsto kreditą V. R. nesivadovavo AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos 2007-08-20 protokolu Nr. 27 patvirtintais „Sprendimų dėl paskolų suteikimo limitais“, pagal kuriuos V. R. buvo suteikta teisė vienasmeniškai priimti sprendimus suteikiant kreditus 100 000 Lt limito ribose. 2007-10-30 AB (duomenys neskelbtini) ,atstovaujamas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir L. M. pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (302 priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti L. M. 300 000 Lt kreditą, iš jo: 20 000Lt –gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypus, esančių (duomenys neskelbtini) raj. įsigijimui 100 000Lt anksčiau minėto namo remontui. L. M. minėta kredito sutartimi įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2032-10-29 pagal sudarytą kredito grąžinimo grafiką , už naudojimąsi kredito lėšomis mokėti bankui kintamą 6 mėn. trukmės VILIBOR + 1,3 procento banko maržos metinių palūkanų sumą. Prievolių pagal kreditavimo sutartį užtikrinimui L. M. 2007-12-04 Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė bankui gyvenamą namą su priklausiniais ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) . Įkeičiamo turto vertė Hipotekos lakšte įrašyta 430000Lt. Įkeičiamo turto vertinimo pažyma 2007-12-04 kredito byloje nepateikta. 2008-10-15 AB (duomenys neskelbtini) banko kredito rizikos departamento turto vertintojas E. T. ir (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R. įkeistą turtą įvertino 250 600 Lt;

- kredito byloje pateikta 2007-11-16 pirkimo pardavimo sutartis, kurioje parašyta, kad L. Č. už 200 000 Lt parduoda L. M. pastatus su priklausiniu ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) . 2007-11-22 iš L. M. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paskolos lėšos panaudotos: - 192 779 Lt memorialiniu orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas) padengtas R. Č. būsto kreditas,7221(3100+4121) Lt memorialiniais orderiais(priedas) pervesta į R. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , - 100 000 Lt paskolos lėšų pervesta į einamąją sąskaitą, iš kurios tą pačią dieną kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas), kurį pasirašė kasininkė R. J., V. K., L. M. išduota grynaisiais pinigais 99 600 Lt , kita dalis paskolos – 400 Lt panaudoti banko mokesčiams (t. 3, b. l. 18-20);

- 2007-11-15 K. S., a/k (duomenys neskelbtini) pasirašyta kredito paraiška (221 priedas), kurioje prašoma suteikti 45 000 Lt vartojimo kreditą. Paraiškoje nurodyta, kad K. S. dirba kirpėja pagal verslo liudijimą ir pateikta verslo liudijimo (išduotas 2007-11-14) kopija. Duomenys apie gaunamas pajamas nepateikti. Ataskaitą sprendimui priimti (222 priedas), kurioje kredito darbuotojas T. D. siūlė nesuteikti K. S. 45 000 Lt vartojimą kreditą, pasirašė (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R.. Minėtoje ataskaitoje V. R. įrašė : „Suteikti 45 000 Lt vartojimą kreditą 5 metų laikotarpiui, mokant 10 procentų metines palūkanas“. 2007-11-15 AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir K. S. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (223 priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti 45 000 Lt ilgalaikį vartojimo kreditą .Kredito paskirtis- vartojimo prekių ir paslaugų įsigijimui. Minėta sutartimi K. S. įsipareigojo pagal sudarytą grafiką iki 2012-11-14 grąžinti bankui kreditą ir už panaudotas kredito lėšas mokėti 10 procentų metines palūkanas. 2007-11-15 iš K. S. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 45 000 Lt į einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios tą pačią dieną kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) (224 priedas), kurį pasirašė kasininkė O. S., klientų aptarnavimo vadybininkė J. V. ir pinigų gavėjas – K. S. 44 700 Lt išimta grynaisiais pinigais. Kita dalis paskolos- 300 Lt sumokėti mokesčiai už banko paslaugas, iš jų 21,2 Lt sumokėtos palūkanos už paskolą (t. 2, b. l. 184-186);

- Kredito byloje įsegta J. K. 2007-11-16 paraiška (216 priedas), kurioje prašoma suteikti jai 5 metų laikotarpiu 45 000 Lt vartojimo kreditą. Paraiškoje nurodyta, kad ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbuotoja. Duomenys apie gaunamas pajamas nepateikti. Prie paraiškos įsegta kopijos tapatybės kortelės ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo (priedas).

Kliento mokumo įvertinimo skaičiuoklėje (217 priedas), kurią pasirašė kreditų vadybininkas T. D., pastovios J. K. mėnesio pajamos įrašytos 744 Lt. Ataskaitoje sprendimui priimti (217 priedas) kreditų vadybininkas T. D. siūlė nesuteikti J. K. vartojimo kredito, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R. priėmė sprendimą suteikti 45 000 Lt vartojimo kreditą. Priimdamas sprendimą suteikti J. K. vartojimo kreditą, kurio grąžinimas neužtikrintas gaunamomis pastoviomis pajamomis, V. R. nesivadovavo AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos 2007-05-09 protokolu Nr.13 patvirtintos „Vartojimo kreditų teikimo tvarkos“ 23 punkto nuoroda, kuriame parašyta: „23. Kliento (arba kliento ir jo šeimos narių, gaunančių pajamas) Pastovios pajamos turi būti pakankamos Vartojimo kredito mėnesio įmokoms mokėti“. Tyrimui pateikta 2007-11-16 AB (duomenys neskelbtini) banko, atstovaujamo (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir J. K. pasirašyta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (218 priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti 45 000 Lt ilgalaikį vartojimo kreditą. Kredito paskirtis - vartojimo prekių ir paslaugų įsigijimui. Minėta sutartimi J. K. įsipareigojo pagal sudarytą grafiką iki 2010-12-15 grąžinti bankui kreditą ir už panaudotas kredito lėšas mokėti 10? metines palūkanas. 2007-11-16 iš J. K. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 45 000 Lt paskola į einamąją sąskaitą, iš kurios tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį r. (duomenys neskelbtini) (219 priedas), kurį pasirašė banko darbuotojai S. V., kasininkė (parašas neišskaitomas) ir J. K., išmokėta grynaisiais pinigais 44 720 Lt, kita dalis paskolos 280 Lt panaudoti mokesčiams už banko paslaugas sumokėti (t. 2, b. l. 183-184);

- 2007-11-19 D. J. pasirašė paraišką bankui (225 priedas), kurioje prašoma suteikti jai 45000Lt vartojimo kreditą .Paraiškoje nurodyta, kad ji dirba pagal verslo liudijimą. Prie paraiškos pateiktas 2007-11-15 išduotas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas). Veiklos sritis –išnešiojamoji arba išvežiojamoji prekyba ne maisto produktais. Duomenys apie gaunamas pajamas nepateikti. Kliento šeimos mokumo įvertinimo skaičiuoklėje (226 priedas) kreditų vadybininkas T. D. nurodė, kad gaunamų pastovių pajamų D. J. neturi, todėl ataskaitoje sprendimui priimti (226 priedas), jo nurodyta, kad kredito suteikti negalima, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R. priėmė sprendimą suteikti D. J. 45 000 Lt vartojimo kreditą 5 metų laikotarpiui. 2007-11-19 AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir D. J. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti 45 000Lt ilgalaikį vartojimo kreditą. Kredito paskirtis - vartojimo prekių ir paslaugų įsigijimui. Minėta sutartimi D. J. įsipareigojo pagal sudarytą grafiką iki 2012-11-16 grąžinti bankui kreditą ir už panaudotas kredito lėšas mokėti 10 procentų metines palūkanas. 2007-11-19 iš D. J. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 45 000 Lt į einamąją sąskaitą, iš kurios tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (228 priedas), kurį pasirašė klientų aptarnavimo vadybininkas S. V., kasininkė O. S. ir pinigų gavėjas – D. J. 44 720 Lt išmokėta grynaisiais pinigais, kita dalis paskolos -280 Lt panaudota mokesčiams už banko paslaugas sumokėti (t. 2, b. l. 186-187);

- kredito byloje pateikta 2007-11-20 T. K. a/k (duomenys neskelbtini) pasirašyta kredito paraiška (230 priedas), kurioje prašoma suteikti 45 000 Lt vartojimo kreditą . Paraiškoje T. K. darbovietė nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kreditų vadybininkas T. D. kliento mokumo įvertinimo skaičiuoklėje pastovias kliento mėnesio pajamas nurodė 452 Lt. Pajamas pagrindžiantys dokumentai kredito byloje nepateikti. Ataskaitą sprendimui priimti (231 priedas), kurioje kredito darbuotojas T. D. siūlė nesuteikti T. K. 45 000 Lt vartojimą kreditą, pasirašė (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R.. Minėtoje ataskaitoje V. R. įrašė: „Suteikti 45 000Lt vartojimą kreditą 5 metų laikotarpiui, mokant 10 procentų metines palūkanas.“ 2007-11-20 AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir T. K. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (232 priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti 45 000 Lt ilgalaikį vartojimo kreditą. Kredito paskirtis- vartojimo prekių ir paslaugų įsigijimui. Minėta sutartimi T. K. įsipareigojo pagal sudarytą grafiką iki 2012-11-21 grąžinti bankui kreditą ir už panaudotas kredito lėšas mokėti 9,8 ? metines palūkanas. 2007-11-20 iš T. K. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 45 000 Lt į einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios tą pačią dieną kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) (233 priedas), kurį pasirašė kasininkė A. V., S. V. ir pinigų gavėjas T. K. 44 820 Lt išimta grynaisiais pinigais. Kita dalis paskolos- 180 Lt sumokėti mokesčiai už banko paslaugas, iš jų 0,72 Lt sumokėtos palūkanos už paskolą (t.2, b. l. 187-189);

- 2007-11-21 D. D. parašė paraišką (239 priedas) bankui suteikti jai 45 000 Lt vartojimo kreditą. Paraiškoje nurodyta, kad D. D. dirba kirpėja pagal verslo liudijimą. Prie paraiškos pateiktas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (239 priedas), išduotas 2007-11-15. Duomenys apie gaunamas pastovias mėnesio pajamas nepateikti. Ataskaitoje sprendimui priimti (240 priedas) kreditų vadybininkas T. D. siūlė nesuteikti D. D. vartojimo kredito, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R. priėmė sprendimą suteikti 45 000 Lt vartojimo kreditą. Priimdamas sprendimą suteikti D. D. vartojimo kreditą, kurio grąžinimas neužtikrintas gaunamomis pastoviomis pajamomis, V. R. nesivadovavo AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos 2007-05-09 protokolu Nr.13 patvirtintos „Vartojimo kreditų teikimo tvarkos“ 23 punkto nuoroda, kuriame parašyta: „23. Kliento (arba kliento ir jo šeimos narių, gaunančių pajamas) Pastovios pajamos turi būti pakankamos Vartojimo kredito mėnesio įmokoms mokėti“. Tyrimui pateikta 2007-11-21 AB (duomenys neskelbtini) banko, atstovaujamo (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir D. D. pasirašyta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (241 priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti 45 000Lt ilgalaikį vartojimo kreditą. Kredito paskirtis- vartojimo prekių ir paslaugų įsigijimui. Minėta sutartimi D. D. įsipareigojo pagal sudarytą grafiką iki 2010-11-20 grąžinti bankui kreditą ir už panaudotas kredito lėšas mokėti 10? metines palūkanas. 2007-11-21 iš D. D. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 45 000 Lt paskola į einamąją sąskaitą, iš kurios tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (242 priedas), kurį pasirašė kasininkė A. V., klientų aptarnavimo vadybininkas S. V. ir pinigų davėja - D. D., išmokėta grynaisiais pinigais 44 720 Lt, kita dalis paskolos 280 Lt panaudoti mokesčiams už banko paslaugas sumokėti (t. 2, b. l. 190-192).

- 2007-11-21 T. M., a/k (duomenys neskelbtini) pateikė bankui paraišką (235priedas), kurioje prašoma suteikti jai 45 000 Lt vartojimo kreditą. Paraiškoje nurodyta, kad pagal verslo liudijimą ji dirba kirpėja ir pateikta verslo liudijimo, išduoto 2007-10-23, kopija. Duomenys apie gaunamas pajamas nepateikti. 2007-11-21 ataskaitos sprendimui priimti (236 priedas) skyriuje „Kredito darbuotojo išvados ir pasiūlymai“ kreditų vadybininkas T. D. siūlė nesuteikti T. M. vartojimo kredito, tuo tarpu filialo direktorius V. R. minėtoje ataskaitoje įrašė: „Suteikti 45000Lt vartojimo kreditą 5 metų laikotarpiui, mokant 10? metines palūkanas“. 2007-11-21 AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir T. M. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (237 priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti 45 000 Lt ilgalaikį vartojimo kreditą. Kredito paskirtis- vartojimo prekių ir paslaugų įsigijimui. Minėta sutartimi T. M. įsipareigojo pagal sudarytą grafiką iki 2012-11-20 grąžinti bankui kreditą ir už panaudotas kredito lėšas mokėti 10 procentų metines palūkanas. AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos 2007-05-09 protokolu Nr.13 patvirtintos „Vartojimo kreditų teikimo tvarkos“ 23 ir 24 parašyta: „23. Kliento (arba kliento ir jo šeimos narių, gaunančių pajamas) Pastovios pajamos turi būti pakankamos Vartojimo kredito mėnesio įmokoms mokėti“. 24. Iš kliento pateiktų dokumentų galima užsitikrinti, kad Sutartyje nustatytais terminais Banko sąskaitoje bus pakankamai lėšų Vartojimo kredito mėnesio įmokai mokėti“. V. R., priimdamas sprendimą suteikti T. M. 45 000 Lt vartojimo kreditą, nesant duomenų apie gaunamas pajamas, nesivadovavo AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos 2007-05-09 protokolu Nr.13 patvirtintos „Vartojimo kreditų teikimo tvarkos“ 23 ir 24 punktų nuorodomis. 2007-11-21 iš T. M. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 45 000 Lt į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (238 priedas), kurį pasirašė kasininkė (neišskaitomas parašas), S. V. ir pinigų gavėjas -T. M. 44 720 Lt išmokėta grynaisiais pinigais, kita dalis paskolos -280 Lt panaudota banko mokesčių mokėjimui (t.2, b. l. 189-190);

- kredito byloje pateikta 2007-11-22 D. C. pasirašyta kredito paraiška (245 priedas), kurioje prašoma suteikti 45 000 Lt vartojimo kreditą. Paraiškoje D. C. darbovietė nenurodyta. Kreditų vadybininkas T. D. kliento mokumo įvertinimo skaičiuoklėje pastovias kliento mėnesio pajamas nurodė 1 171 Lt. Pajamas pagrindžiantis dokumentas kredito byloje nepateiktas. Ataskaitą sprendimui priimti (246 priedas), kurioje kredito darbuotojas T. D. siūlė nesuteikti D. C. 45 000 Lt vartojimą kreditą, pasirašė (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R.. Minėtoje ataskaitoje V. R. įrašė: „Suteikti 45 000 Lt vartojimą kreditą 5 metų laikotarpiui, mokant 10 procentų metines palūkanas“. 2007-11-22 AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir D. C. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (247 priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti 45000Lt ilgalaikį vartojimo kreditą .Kredito paskirtis- vartojimo prekių ir paslaugų įsigijimui. Minėta sutartimi D. C. įsipareigojo pagal sudarytą grafiką iki 2012-11-21 grąžinti bankui kreditą ir už panaudotas kredito lėšas mokėti 10 procentų metines palūkanas. 2007-11-22 iš D. C. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 45 000Lt į einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios tą pačią dieną kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) (248 priedas), kurį pasirašė kasininkė O. S., S. V. ir pinigų gavėjas –D. C. 44 720Lt išimta grynaisiais pinigais. Kita dalis paskolos 280Lt sumokėti mokesčiai už banko paslaugas, iš jų 1,12 Lt sumokėtos palūkanos už paskolą. Pagal D. C. vardu atidarytų sąskaitų išrašus ir pirminius banko dokumentus (248 priedas) laikotarpiu nuo 2007-12-05 iki 2008-12-31, bankas užskaitė D. C. paskolos grąžinimą 6 022,47 Lt, 2 968,41 Lt palūkanų ir 59,71 Lt delspinigių sumokėjimą (t. 2, b. l. 192-193);

- kredito byloje pateikta 2007-11-26 K. M. pasirašyta kredito paraiška (250 priedas), kurioje prašoma suteikti 45000Lt vartojimo kreditą. Paraiškoje K. M. darbovietė nurodyta – dirba pagal verslo liudijimą ir pateikta verslo liudijimo kopija (250 priedas). Verslo liudijime nurodyta veikla – kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla. Verslo liudijimas išduotas 2008-11-22. Kreditų vadybininkas T. D. kliento mokumo įvertinimo skaičiuoklėje pastovias kliento mėnesio pajamas nurodė 1 338 Lt. Pajamas pagrindžiantis dokumentas 2007-11-22 kredito byloje nepateiktas. Ataskaitą sprendimui priimti (251 priedas), kurioje kredito darbuotojas T. D. siūlė suteikti K. M. 8 000 Lt vartojimą kreditą. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R. minėtoje ataskaitoje įrašė: „Suteikti 45 000 Lt vartojimą kreditą 60 mėnesių, mokant 10 procentų metines palūkanas.“ 2007-11-26 AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir K. M. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (252 priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti 45000Lt ilgalaikį vartojimo kreditą. Kredito paskirtis- vartojimo prekių ir paslaugų įsigijimui. Minėta sutartimi K. M. įsipareigojo pagal sudarytą grafiką iki 2012-11-23 grąžinti bankui kreditą ir už panaudotas kredito lėšas mokėti 10? metines palūkanas. 2007-11-26 iš K. M. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 45000Lt į einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios tą pačią dieną kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį pasirašė K. M., S. V., kasininkas – neišskaitomas 44 720 Lt išimta grynaisiais pinigais. Kita dalis paskolos 280 Lt sumokėti mokesčiai už banko paslaugas, iš jų 1,12 Lt sumokėtos palūkanos už paskolą (t.1, b. l.193-194).

- 2007-11-14 L. N., a/k (duomenys neskelbtini) pateikė bankui paraišką (305 priedas), suteikti jam 100 000 Lt kreditą namo su žemės sklypu pirkimui. Paraiškoje L. N. darbovietės ir gaunamų pajamų bei išlaidų nenurodė. Kredito byloje pateikta 2007-11-13 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažyma, kurioje parašyta, kad nuo 2007-08-01 L. N. dirba bendrovėje vadybininko pareigose, tačiau gaunamas atlyginimas nenurodytas. Ataskaitoje sprendimui priimti (306 priedas) kreditų vadybininkas T. D. siūlė nesuteikti L. N. būsto kredito, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R. minėtoje ataskaitoje priėmė sprendimą suteikti 100 000 Lt būsto kreditą. Priimdamas sprendimą suteikti L. N. 100 000 Lt būsto kreditą, nesant duomenų apie gaunamas pastovias pajamas, V. R. nesivadovavo AB (duomenys neskelbtini) banko valdybos 2007-08-07 posėdyje protokolu Nr. 25 patvirtintos Būsto kreditų suteikimo ir grąžinimo tvarkos 28 punktu, kuriame nurodyta: „ Būsto kredito dydis negali būti didesnis už paskaičiuotą Maksimalų kredito dydį, o mėnesio įmoka –už Maksimalią mėnesio įmoką pagal Būsto kredito Kliento (šeimos)mokumo vertinimą. Kliento (šeimos) Vidutinės mėnesio pajamos turi būti tokios, kad sumokėjus Maksimalią mėnesio įmoką ir kitus turimus finansinius įsipareigojimus, Klientui (šeimai) liktų pakankamai Minimalių mėnesio pajamų“. 2007-11-27 AB (duomenys neskelbtini) ,atstovaujamas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir L. N. pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (307 priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti L. N. 100 000 Lt kreditą buto arba gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, arba namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui. L. N. minėta kredito sutartimi įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2032-11-26 pagal sudarytą kredito grąžinimo grafiką , už naudojimąsi kredito lėšomis mokėti bankui kintamą 6 mėn. trukmės VILIBOR + 1,6 ? banko maržos metinių palūkanų sumą. Prievolių pagal kreditavimo sutartį užtikrinimui L. N. 2007-12-04 Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė bankui gyvenamą namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) . Įkeičiamo turto vertė Hipotekos lakšte įrašyta 150 000 Lt .Įkeičiamo turto įvertinimą atliko (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R. (2007-11-27 turto vertinimo pažyma ). Kredito byloje pateikta 2007-11-20 pirkimo pardavimo sutartis, kurioje parašyta, kad Ž. K. už 100000 Lt parduoda L. N. 0,1770 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais ir kiemo statiniais, (duomenys neskelbtini) . Pirkimo –paradavimo sutartį patvirtino (duomenys neskelbtini) miesto notarė V. J. . 2007-12-05 iš L. N. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paskolos lėšos 100 000 Lt pervesta į einamąją sąskaitą, iš kurios tą pačią dieną mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (308 priedas), kurį pasirašė L. N. ir banko darbuotoja V. K., 100 000 Lt pervesta į Ž. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke (t. 2, b. l. 21-22);

- kredito byloje pateikta R. M. pasirašyta 2007-12-20 vartojimo kredito paraiška (255 priedas). Paraiškoje R. M. prašė suteikti jai 23 000 Lt vartojamąjį kreditą prekių ir paslaugų įsigijimui. Paraiškoje nurodyta, kad R. M. dirba AB K. F. Lietuva gamybos darbuotoja. Kliento šeimos mokumo įvertinimo lentelėje nurodyta, kad pagal R. M. gaunamas pastovias mėnesio pajamas, galima suteikti 23 458 Lt kreditą. Mokumo įvertinimą pasirašė kreditų vadybininkas T. D.. Sprendimą suteikti R. M. 23 000Lt vartojimo kreditą, pasirašė (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R. (256 priedas). 2007-12-20 AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir R. M. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (257 priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti 23 000 Lt ilgalaikį vartojimo kreditą .Kredito paskirtis- vartojimo prekių ir paslaugų įsigijimui. Minėta sutartimi R. M. įsipareigojo pagal sudarytą grafiką iki 2010-12-17 grąžinti bankui kreditą ir už panaudotas kredito lėšas mokėti 11 procentų metines palūkanas. 2007-12-20 iš R. M. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta į einamąją sąskaitą, iš kurios tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (258 priedas), kurį pasirašė R. M. (parašas vizualiai nepanašus parašą asmens tapatybės kortelėje), išmokėta grynaisiais pinigais 22 800 Lt, kita dalis paskolos - 200 Lt panaudoti mokesčiams už bankines paslaugas sumokėti (t. 2, b. l. 195-196);

- kredito byloje pateikta 2008-01-15 V. K. kredito paraiška (260 priedas), kurioje prašoma banko suteikti jai 10 000Lt vartojamąjį kreditą prekių ir paslaugų įsigijimui . Paraiškoje nurodyta, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ‚ darbininke. Prie paraiškos pateikta UAB „(duomenys neskelbtini) 2008-01-14 pažyma apie V. K. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2007 metais. Taip pat pateikta VSDFV Kėdainių skyriaus pažyma apie V. K. 2007-2008 metais gautas išmokas (pensiją). 2008-01-17 (duomenys neskelbtini) filialo kreditų vadybininkas T. D. atliko V. K. mokumo įvertinimą, pagal kurio išvadas leistina maksimali paskola – 10 898 Lt . 2008-01-17 AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir V. K. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (261 priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti 10 000 Lt ilgalaikį vartojimo kreditą. Kredito paskirtis- vartojimo prekių ir paslaugų įsigijimui. Minėta sutartimi V. K. įsipareigojo pagal sudarytą grafiką iki 2011-01-14 grąžinti bankui kreditą ir už panaudotas kredito lėšas mokėti 11 procentų metines palūkanas. 2008-01-17 iš V. K. paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 10 000 Lt į einamąją sąskaitą iš kurios tą pačią dieną pagal grynųjų pinigų išėmimo orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (263 priedas), kurį pasirašė S. V., kasininkės neišskaitomas parašas ir pinigų gavėjas –V. K., išimta grynaisiais pinigais 9 860 Lt, kita dalis paskolos- 140 Lt panaudota banko mokesčiams sumokėti (t. 2, b. l. 196-197);

- 2008-01-18 T. F. pateikė AB (duomenys neskelbtini) bankui paraišką (310 priedas )suteikti 95 000 Lt būsto kreditą buto pirkimui. Paraiškoje nurodyta, kad T. F. dirba J. P. individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikta 2007 m. pažyma apie gautą darbo užmokestį, kurioje įrašyta, kad per 2007 m. T. F. išmokėta 8 071,44 Lt. (duomenys neskelbtini) filialo kreditų vadybininkas T. D. pasirašė ataskaitą sprendimui priimti (311 priedas), kurioje siūloma suteikti T. F. 45 000 Lt būsto kreditą, tuo tarpu filialo direktorius V. R. pasirašė sprendimą suteikti 95 000 Lt būsto kreditą. 2008-01-23 AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir T. F. pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (312 priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti T. F. 95 000 Lt kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimui. T. F. minėta kredito sutartimi įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2026-01-22 pagal sudarytą kredito grąžinimo grafiką , už naudojimąsi kredito lėšomis mokėti bankui kintamą 3 mėn. trukmės VILIBOR + 1,5 procento banko maržos metinių palūkanų sumą. Kredito grąžinimas pradedamas nuo 2009-01-05. Kreditavimo sutarties 2.2. punkte įrašyta, kad prievolių pagal sutartį įvykdymą užtikrinti sekančiomis priemonėmis: -nekilnojamu turto įkeitimu (Hipoteka) įkeičiant už kredito lėšas įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Minėtas butas įkeistas bankui 2008-01-24 hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) .Įkeičiamo turto rinkos vertė Hipotekos lakšte įrašyta 140 000 Lt. Turto vertę įvertino (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R.. 2009-02-23 pažymoje AB (duomenys neskelbtini) banko kredito rizikos departamento turto vertintojas E. T. įkeisto buto rinkos vertę nurodė 100 000 Lt. Kredito byloje pateikta 2008-01-18 buto prikimo –pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad T. F. perka už 95 000Lt butą, esantį (duomenys neskelbtini) iš D. A. K.. Sutartį patvirtino Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P.. 2008-01-24, kaip buvo nurodyta buto pirkimo – pardavimo sutartyje, mokėjimo nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (313 priedas), kuriuos pasirašė T. F. 63 000 Lt pervesta į V. O. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke ir 32 000 Lt pervesta į G. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke (t. 3, b. l. 22-24);

- kredito byloje pateikta K. N. 2008-02-20 pasirašyta paraiška (priedas) AB (duomenys neskelbtini) bankui, kurioje prašoma suteikti jai 95 000 Lt būsto kreditą. Paraiškoje nurodyta, kad K. N. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ salės darbuotoja ir nurodyta, kad mėnesio pajamos yra 1 500 Lt. VSDFV kompiuterinės bazės duomenys apie darbovietę ir gaunamas pajamas pateikti 2008-02-26. (duomenys neskelbtini) filialo kreditų vadybininkas T. D. pasirašė ataskaitą sprendimui priimti (316 priedas), kurioje siūloma suteikti K. N. 95 000 Lt būsto kreditą. Sprendimą (316 priedas) suteikti 95 000Lt būsto kreditą pasirašė (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R.. 2008-02-25 AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus V. R. ir K. N. pasirašė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas), kuria bankas įsipareigojo suteikti K. N. 95 000 Lt kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui. K. N. minėta kredito sutartimi įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2033-02-24 pagal sudarytą kredito grąžinimo grafiką , už naudojimąsi kredito lėšomis mokėti bankui kintamą 6 mėn. trukmės VILIBOR + 1,5 procento banko maržos metinių palūkanų sumą. Kredito grąžinimas pradedamas nuo 2009-02-05. Kreditavimo sutarties 2.2. punkte įrašyta, kad prievolių pagal sutartį įvykdymą užtikrinti sekančiomis priemonėmis :-nekilnojamu turto įkeitimu (Hipoteka) įkeičiant už kredito lėšas įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Minėtas butas įkeistas bankui 2008-02-26 hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) . Įkeičiamo turto rinkos vertė Hipotekos lakšte įrašyta 136 000 Lt. Turto vertę įvertino (duomenys neskelbtini) filialo direktorius V. R.. 2009-02-26 pažymoje AB (duomenys neskelbtini) banko kredito rizikos departamento turto vertintojas E. T. įkeisto buto rinkos vertę nurodė taip pat 136 000 Lt. Kredito byloje pateikta 2008-01-15 buto pirkimo –pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad K. N. perka už 95 000 Lt butą, esantį (duomenys neskelbtini) iš M. M.. Sutartį patvirtino Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarė O. O.. 2008-02-26 iš K. N. kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 95 000 Lt pervesta į einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios tą pačią dieną mokėjimo nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (318 priedas), kuriuos pasirašė K. N., 56 000 Lt pervesta į M. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,, (duomenys neskelbtini) “ ir 39 000 Lt pervesta į S. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,, (duomenys neskelbtini) “ (t. 3, b. l. 24-25).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamoji Ž. B. padarė jai inkriminuotus nusikaltimus.

Teismų praktikoje turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis, ar disponuoti. Turto pasisavinimas padaromas tiesiogine tyčia, nes kaltininkas suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia savininko interesus bei daro jam materialinę žalą.

Kaip matyti iš kaltinamosios Ž. B. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu ir jos parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ji kaltę dėl pinigų pasisavinimo iš (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) skyriaus pripažino. Ji neneigė, kad su V. R. buvo pažįstami nuo 2006 m., šis dažnai pas ją lankydavosi, nes ji kaip čigonė yra būrėja, žinojo jo užimamas pareigas. Iš esmės tokias pat aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir V. R.. Teimas neabejoja, kad šios pažinties išdavoje V. R. ir pasiūlė Ž. B. surasti asmenis iš jai artimo žmonių rato ar pažįstamus žmones, kurie už atlygį galėtų paimti paskolas butams įsigyti ar kitiems poreikiams. Toks planas ir buvo pradėtas realizuoti. Kaltinamosios Ž. B. prašymu ir patikinimu, jog dėl kredito jokių problemų nekils, V. K. sutiko savo vardu pirkti butą Klaipėdoje ir tam tikslui iš (duomenys neskelbtini) banko paimti 175 000 Lt kreditą. Teismo posėdyje apklaustas V. K. patvirtino šias aplinkybes nurodydamas ir tai, kad kaltinamoji taksi nuvežė jį į banką, o vėliau sudarius sutartį jam davė 200 Lt patikino, kad paskolos grąžinti nereiks. Aptartoje specialisto išvadoje konstatuota, kad V. K. paskola pagal būsto kreditavimo sutartį buvo išduota prieštaraujant banko atsakingam darbuotojui T. D. ir pažeidžiant banke nustatytą tvarką. V. R. kaip (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovui buvo patikėtas turtas ir jis galėjo disponuoti banko pinigais ir aptariamu atveju turėjo teisę jais disponuoti neteisėtai išduodant kreditą ir tokiu būdu pasisavinant banko turtą. Kaltinamosios Ž. B. aptarti aktyvūs veiksmai – V. K. įtikinimas įsigyti butą, iš banko paimti paskolą, patikinus, kad jos grąžinti nereiks, atlyginimas už paslaugą, buvo tie, kurie V. R. padėjo iš banko pasisavinti 172 341 Lt (49 913,40 Eur) ir juos panaudoti savo reikmėms. Taigi kaltinamoji Ž. B., būdama pakaltinama, suprasdama savo veiksmus ir to norėdama, aktyviai padėjo V. R. neteisėtai įgyti banko turtą, taigi ji veikė kaip vykdytoja bendrininkų grupėje. BK 190 straipsnyje numatyta, kad didelė žala yra tuomet, kai pagrobto (įgyto) turto vertė viršija 250 MGL (1 MGL 37.66 Eur) 9 415 Eur, todėl Ž. B. tyčinėje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtis - veiką kvalifikuojantis požymis (duomenys neskelbtini) bankui padaryta didelė žala.

Pažymėtina, kad 2013-12-09, (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nuosprendžiu V. R. dėl šio nusikaltimo pripažintas kaltu ir nuteistas, konstatuojant, kad aptartą nusikaltimą padarė veikdamas su Ž. B. bendrininkų grupėje.

Kaltinamoji Ž. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtindama savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad 2007-10-18 iki 2008-02-25 laikotarpiu, veikdama pagal išankstinį susitarimą su V. R., surado pažįstamus ir kitus asmenis, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu ir neprisiminė visų asmenų, tačiau nurodė, kad tokie asmenys galėjo būti, – J. J., K. S., J. J., D. J., T. K., D. D., K. M., L. N., R. M., V. K., T. F., K. N., L. M., T. M. ir už atlygį įkalbėjo dalį jų įgyti nekilnojamąjį turtą, patikindama, kad turtas bus įgyjamas laikinai ir po kelių savaičių bus perrašomas kitiems asmenims, gavo iš šių asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus, SODROS pažymėjimus, pažymas apie gaunamą darbo užmokestį, kitiems apklaustiems liudytojams buvo pažadėtas darbas T. M.). Minėti asmenys teismo posėdyje šias aplinkybes patvirtino, nurodydami ir tai, kad jiems už tai buvo pažadėtas atlygis ir daugelis iš S. J. ir Ž. B. jį gavo. Iš minėtų asmenų, kurie byloje buvo apklausti liudytojais, parodymų matyti, kad jie sutiko su kaltinamosios Ž. B. pasiūlymu įgyti aukščiau minėtą turtą savo vardu, tačiau pagal jų prašymus ir surinktus iš esmės fiktyvius dokumentus, kurių šie netgi neperskaitė, buvo sudarytos būsto kreditavimo ir vartojimo sutartys ir pagal šias sutartis iš banko kasos jiems buvo išmokėti pinigai, kuriuos iš karto perduodavo S. J., o ši atiduodavo Ž. B.. Dalis pinigų buvo pervesta į kitų asmenų sąskaitas. Kaltinamoji Ž. B. pripažino, kad pagal išankstinį susitarimą S. J. parengdavo dokumentus dėl paskolų gavimo, vežiodavo žmones į mokesčių inspekciją, notarines kontoras, į (duomenys neskelbtini) banką. Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad kaltinamosios parodymai teisme, galimai dėl jos tautybės, išsilavinimo, nebuvo nuoseklūs, vietomis prieštaringi jau nurodytoms (aiškintom) aplinkybėms. Teismas remiasi kaltinamosios parodymais tiek kiek jie neprieštarauja kitiems aptartiems įrodymams. Teismo posėdžio metu Ž. J. apklausta nebuvo, tačiau jos parodymai, kuriuos ji davė kaip kaltinamoji nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje ji buvo kaltinama ir nuteista už tapatų nusikaltimą, iš esmės patvirtino Ž. B. parodymus. Teismo posėdžio metu apklaustas V. R. taip pat nurodė, kad S. J. į banką atvesti žmonės buvo surasti Ž. B.. Liudytojų vardu, jiems nesuvokiant, kad jais yra pasinaudojama asmeniniais tikslais, buvo išduoti kreditai, kurių jie net tik kad neplanavo dengti, bet ir nesiruošė tai daryti, nes neturėjo jokių finansinių galimybių. V. R. aptariamu laikotarpiu vadovavo (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) skyriui ir pagal jam suteiktus įgaliojimus galėjo disponuoti banko pinigais, suteikiant kreditus, banke nustatytų limitų ribose. Iš aptartos specialisto išvados matyti, kad kreditai minėtiems asmenims buvo išduoti pažeidžiant banke nustatytus reikalavimus taip pat neatsižvelgiant ir netgi ignoruojant banko vadybininko T. D. rekomendacijas. Taigi kaltinamosios aktyvūs tęstiniai, kryptingi, siekiant vieno tikslo veiksmai - asmenų suradimas, jų įkalbinėjimas ir įtikinimas bei patikinimas, kad paskolų nereiks grąžinti, veikiant su aktyvia vykdytoja S. J., padėjo kaltinamajam V. R., kaip banko skyriaus vadovui pasisavinti iš banko 1 031 491, 21 Lt (298 740,50 Eur) jam svetimą turtą. Esant tokioms aplinkybėms neabejotinai konstatuotina, kad kaltinamoji Ž. B. veikė bendrininkų grupėje. Todėl atsižvelgiant į įgyto turto vertę (minėta aukščiau BK 190 str. nuostatos) kaltinamosios Ž. B. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, nes veiką kvalifikuojantis požymis – didelės, daugiau nei 250 MGL, turto pasisavinimas.

Pažymėtina, kad 2013-12-09 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nuosprendžiu V. R. ir S. J. pripažinti kaltais padarius nusikalstama veikas įvykdytas kartu su kaltinamąja Ž. B. ir nuteisti paskiriant bausmes, nuosprendis įsiteisėjęs.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš byloje aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamoji veikė bendrininkų grupėje ir tai būtų pagrindas šią aplinkybę pripažinti atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė, kaip sunkinanti kaltinamosios padėtį nėra nurodyta kaltinamajame akte, todėl teismas negali sunkinti kaltinamosios atsakomybės.

Skiriant bausmę kaltinamajai Ž. B. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė du nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie sunkių (BK 11str. 5 d.). Kaltinamoji nusikaltimų padarymo metu nebuvo teista, administracine tvarka nebausta, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, į priklausomybės ligų skyriaus įskaitą netraukta. Vertinant kaltinamosios, kaip bendrininkės, vaidmenį nusikaltimų padaryme, teismas mano, kad jos vaidmuo visgi nebuvo pagrindinis, ji savo veiksmais tik padėjo V. R. realizuoti savo sumanymą pasisavinant banko pinigus. Atsižvelgiant į aptartas bei faktines bylos aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajai turi būti paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, bausmė dydį nustatant žemiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Kaltinamoji yra sulaukusi 60 m. amžiaus, todėl vėlgi atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teismas mano, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kaltinamosios atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

Paskirtinos bausmės už padarytus nusikaltimus subendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyje nurodytais pagrindais. Iš byloje esančio 2016-08-08 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad kaltinamoji yra pripažinta kalta ir jai paskirta bausmė, todėl ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė tais pačiais pagrindais subendrintina ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai buvo paskirta kardomoji priemonė, suėmimas, todėl į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas (BK 66 str.). Iki įsiteisės nuosprendis kaltinamajai skirtina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos (701,52 Eur) susijusios su tarnybos paskirtu gynėju iš kaltinamosios nepriteitinos, nes kaltinamajai gynėjas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (V. K. atžvilgiu) - terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (J. J., L. M. ir kt. atžvilgiu) – terminuotą laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu bausmes paskirtas šiuo nuosprendžiu ir bausmę paskirtą 2016 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinti - prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą dvejiems metams septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant Ž. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d.

Kardomąją priemonę, suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis pakeisti į švelnesnę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nepriteisti iš Ž. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.