- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- A-756-213-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Artūras Drigotas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant I. G. , dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau –ir Inspekcija) nagrinėti jo prašymo dalį, kurią Inspekcija 2007 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 2R-2967 (2.13) atsisakė nagrinėti kaip išeinančią už jos kompetencijos ribų, t.y. įpareigoti Inspekciją nagrinėti, ar antstolio I. G. vykdomojoje byloje iki raginimo išsiuntimo skolininkui atlikti veiksmai tvarkant K. M. asmens duomenis atitinka Civilinio proceso kodekso ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo normų reikalavimus, priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu įvertinti antstolio I. G. veiksmus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, tačiau dalį prašymo reikalavimų buvo atsisakyta nagrinėti. Pareiškėjo nuomone, ginčuose dėl žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisių pažeidimų ryšium su asmens duomenų tvarkymu Inspekcija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 29 str. 1 d., 31 str. 2 p., 3 p.). Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas taikomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, tvarkantiems fizinių asmenų asmens duomenis, taip pat ir antstoliams, todėl Inspekcija yra kompetentinga nagrinėti asmenų skundus dėl antstolių veiksmų ar neveikimo tvarkant asmenų duomenis. Siekiant patikrinti, ar antstolis pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas ir duomenų subjekto teises, turėtų būti vertinami antstolio atlikti veiksmai, susiję su asmens duomenų tvarkymu, ne tik Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, bet ir kitų teisės aktų, taip pat Civilinio proceso kodekso, Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, atžvilgiu, kadangi pastaruosiuose teisės aktuose yra įtvirtinta daug teisės normų, užtikrinančių vykdymo proceso dalyvių asmens duomenų teisinę apsaugą. 2007 m. lapkričio 23 d. prašyme Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1, 2 dalių, 655 straipsnio 1 dalies, 656 straipsnio 4, 5 punktų, 658 straipsnio 1, 2 dalių, 624 ir 654 straipsnių nuostatomis pareiškėjas grindė aplinkybę, kad antstolis I. G. galimai nebuvo įgijęs teisės atlikti veiksmų, susijusių su priverstinio vykdymo priemonių taikymu, todėl galimai neturėjo teisės rinkti duomenis apie jo asmenį, o šiuos veiksmus atlikęs antstolis pažeidė ne tik Civilinio proceso kodekso, bet ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo teisės normas. Vykdomojoje byloje iki išsiunčiant pareiškėjui 2007 m. spalio 10 d. raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje antstolis neturėjo teisinio pagrindo rinkti su pareiškėju susijusių duomenų, o, atlikęs šiuos veiksmus, pažeidė Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalies, 658 straipsnio, Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nustatytus reikalavimus, t. y. vykdymo proceso metu antstoliui renkant asmens duomenis ir galimai nesilaikant Civilinio proceso kodekso normų buvo pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai. Antstolis rinko duomenis apie pareiškėją neatsižvelgdamas į išieškojimo iš pajamų ar turto eiliškumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Inspekcija 2007 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 2R-2967(2.13) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ neatsisakė nagrinėti K. M. 2007 m. lapkričio 23 d. prašymo „Dėl antstolio I. G. veiksmų teisėtumo įvertinimo“, o nurodė, kad 2007 m. lapkričio 23 d. prašymą nagrinės pagal savo kompetenciją, t. y. ar antstolis I. G. nepažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156, 1 punkte nustatyta, kad Inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, vykdanti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, jai pavestas duomenų apsaugos priežiūros funkcijas. Pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnį antstolio procesiniai veiksmai gali būti skundžiami tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. Inspekcija, atsisakydama nagrinėti K. M. 2007 m. lapkričio 23 d. prašymo dalį, vadovavosi tuo, kad teisės aktai jai nesuteikia teisės nagrinėti asmenų skundų dėl Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo pažeidimų ir priimti dėl jų administracinės procedūros sprendimą. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas taikomas antstoliams, jeigu jie tvarko asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas. Nagrinėdama K. M. skundą Inspekcija sprendimą pagal savo kompetenciją priėmė tik dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų, kaip tai numatyta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio 2 punkte ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatuose.
Tretysis suinteresuotas asmuo antstolis I. G. prašė skundą atmesti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2007 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu įvertinti, ar antstolis I. G. iki išsiųsdamas jam raginimą teisėtai rinko ir vykdomojoje byloje saugojo jo asmens duomenis, o nustačius, kad antstolio veiksmai buvo neteisėti, imtis priemonių užtikrinančių jo teisių apsaugą (b. l. 6-8). Inspekcija 2007 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 2R-2967(2.13) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad 2007 m. lapkričio 23 d. prašymą nagrinės pagal savo kompetenciją, t. y., ar antstolis I. G. nepažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (b. l. 9). Pareiškėjas 2007 m. lapkričio 23 d. prašyme Inspekcijai nurodė, kad antstolis pažeidė Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalies, 658 straipsnio, Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, kad antstolis atliko procesinius veiksmus, nesilaikydamas Civilinio proceso kodekso 586 straipsnyje, 624 straipsnyje, 645 straipsnyje, 654 straipsnyje, 655 straipsnio 1 dalyje, 656 straipsnio 4 ir 5 punktuose ir 658 straipsnyje, 662 straipsnio 4 dalyje, 664 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Vertindamas tokį prašymą teisės normų, reglamentuojančių antstolių veiksmus, taikymo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nuoroda į antstolio veiksmų nepagrįstumą (neteisėtumą) reiškia jo nesutikimą su antstolio vykdomais procesiniais veiksmais. Pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnį, 594 straipsnio 1 dalį, Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalį tai yra apylinkės teismo kompetencijos klausimas. Teisės aktai Inspekcijai nesuteikia teisės nagrinėti skundų dėl Civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo pažeidimų. Taigi Inspekcija pagrįstai 2007 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 2R-2967(2.13) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad ji nėra įgaliota nagrinėti tos jo prašymo dalies, kurioje jis skundžia antstolį I. G. dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio, 624 straipsnio, 645 straipsnio, 654 straipsnio, 655 straipsnio 1 dalies, 656 straipsnio 4 ir 5 punktų ir 658 straipsnio, 662 straipsnio 4 dalies, 664 straipsnio bei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Inspekcija išnagrinėjo K. M. 2007 m. lapkričio 23 d. prašymą ir priėmė 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą pagal savo kompetenciją tik dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų, kaip tai numatyta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio 2 punkte ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatuose (b. l. 58-60).
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują, kuriuo įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją nagrinėti jo prašymo dalį, kurią Inspekcija 2007 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 2R-2967 (2.13) atsisakė nagrinėti kaip išeinančią už jos kompetencijos ribų. Apeliaciniame skunde be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, dėstomi šie nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai:
1. Sistemiškai vertinant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 29, 31 ir 32 straipsnių nuostatas, manytina, kad Inspekcijai nėra nustatyta jokių apribojimų tikrinant antstolių veiklos atitikimą šio įstatymo reikalavimams. Civilinio proceso kodekse bei Antstolių įstatyme taip pat nėra draudimų Inspekcijai vykdant funkcijas taikyti šių teisės aktų normas.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad Inspekcija, nenurodydama jokių teisinių argumentų, vienas to paties teisės akto normas vertino, o kitų nepriskyrė savo kompetencijai.
3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, jog ginčuose dėl žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisių pažeidimų ryšium su asmens duomenų tvarkymu Inspekcija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas su antstoliu kilęs ne iš civilinių, o iš administracinių teisinių santykių, apeliantui laiku nesumokėjus įmokų SODRAI. Pripažinus, kad dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimų Inspekcija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, būtų patvirtintas ir teismo sprendimo motyvo, kad pagal minėtą įstatymą Inspekcijai tiriant skundus teisės aktai jai nesuteikia teisės nagrinėti Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo pažeidimų, neteisėtumas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst at uoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (galiojusio ginčui aktualiu laikotarpiu), 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo, išskyrus 8 straipsnį (pagal kurį asmens duomenų tvarkymą visuomenės informavimo priemonėse žurnalistikos, meninės ir literatūrinės raiškos bei kitais tikslais prižiūri žurnalistų etikos inspektorius), vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Pagal Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį svarbiausi Valstybinės duomenų inspekcijos veiklos tikslai yra prižiūrėti duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą. Įstatymo 31 straipsnyje yra įtvirtintos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijos, tarp jų ir funkcija nagrinėti asmens prašymus ir skundus šio Įstatymo nustatytais atvejais Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (2 p.), tikrinti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priimti sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų (3 p.). Analogiškos atsakovo funkcijos yra nurodytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintuose Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatuose.
Pareiškėjas ginčija tą atsakovo 2007 m. lapkričio 30 d. rašto dalį, kuria Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsisakė nagrinėti K. M. prašymą dėl antstolio I. G. veiksmuose galimai padarytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 586 straipsnio, 645 straipsnio, 655 straipsnio 1 dalies, 656 straipsnio 4 ir 5 punktų, 658 straipsnio, 624 straipsnio, 654 straipsnio, 662 straipsnio 4 dalies, 664 straipsnio ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Nurodytų CPK straipsnių nuostatos reglamentuoja vykdomųjų dokumentų vykdymo proceso klausimus. Šio kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus (tarp jų ir kitų institucijų bei pareigūnų sprendimus, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai) vykdo antstolis (CPK 634 str. 1 d.). Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį antstolių procesiniai veiksmai, t.y. veiksmai, susiję su vykdymo procesu pagal pateiktus vykdymo dokumentus, gali būti skundžiami teismui. Skundai dėl tokių veiksmų nagrinėjami Civilinio proceso kodekso ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.).
Antstolių įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti antstolių veiklos principai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Akivaizdu, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, nagrinėdama asmens skundą ir spręsdama ar buvo padarytas pažeidimas tvarkant asmens duomenis vykdymo procese, gali ir turi vadovautis ne tik Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, kas yra nurodyta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatuose (Nuostatų 2 p.), tačiau tik asmens duomenų teisėto tvarkymo aspektu, t.y. savo kompetencijos ribose. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nėra ir negali būti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija antstolių atliekamų procesinių veiksmų klausimais. Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad antstolių procesiniai veiksmai, t.y. veiksmai, susiję su vykdymo procesu, gali būti skundžiami tik bendrosios kompetencijos teismui, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo veiksmai atsirado civilinių teisinių, ar administracinių teisinių santykių pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pareiškėjo prašymą dėl jo asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo galimai antstoliui I. G. pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus, išnagrinėjo ir jam atsakė 2007 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 2R-3281 (b. l. 58), tačiau šio rašto (administracinio akto) teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tad teisėjų kolegija jo vertinti neturi pagrindo.
Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atsisakymas nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį, kuria skundžiamasi, kad antstolis I. G. vykdymo procese pažeidė CPK 586 straipsnio, 645 straipsnio, 655 straipsnio 1 dalies, 656 straipsnio 4 ir 5 punktų, 658 straipsnio, 624 straipsnio, 654 straipsnio, 662 straipsnio 4 dalies, 664 straipsnio ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, išdėstytas skundžiamame Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2007 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 2R-2967 yra teisėtas ir pagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tad naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutar i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.