- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- II-83-288/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00492-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Pažeidėjas
- T. Ž.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam T. Ž., jo atstovei advokato padėjėjai V. S.-G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Ž. atstovės advokato padėjėjos V. S.-G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017-01-16 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017-01-16 nutarimu T. Ž. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 85 Eur bauda, už tai, kad jis 2017-01-03 18.59 val., viešoje vietoje, t. y. degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „kekšė, snarglė, išsidažiusi beždžionė“, išplūdo V. K. ir įžūliai kibo prie V. J., tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. Ž. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017-01-16 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašė panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad Institucija netyrė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formos, žodžių vartojimo cenzūros atžvilgiu. 2017-01-03 tariamo pažeidimo momentu dėvėjo karišką uniformą, automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo žmona ir du jų mažamečiai vaikai. Važiuodami nuo prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ važiavo užsipilti degalų į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), o V. J. vairuojamas automobilis, taip pat nuvažiavo į minėtą degalinę. Nuvykus į degalinę pasinaudojo proga ir vykdydamas pilietinę pareigą, pasiūlė atidžiau važiuoti ir pasitikrinti regą, nes netinkamu vairavimu sukėlė avarinę situaciją, kurioje galėjo nukentėti žmonės. Mano, kad V. J. savaip suprato jo klausimą „Gal tau reikia pas akių gydytoją?“ ir pastabą „žiūrėk kur tu važiuoji“, tačiau jokio konflikto su V. J. nebuvo, šis asmuo jam nepasakė nei žodžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2017-01-03 tariamo pažeidimo momentu buvo apsivilkęs kario uniformą, todėl apranga jį įpareigojo elgtis konservatyviai ir susilaikyti nuo papildomų nemalonumų, o taip pat jo elgesį atidžiai stebėjo mažamečiai vaikai bei žmona, todėl įžūlaus kibinto prie V. J. tikrai nebuvo, tai patvirtina byloje esanti vaizdinė medžiaga. Vaizdinėje medžiagoje matyti susiklosčiusi situacija, kuri truko keturias minutes su kuro užsipylimu ir apmokėjimu už jį, todėl per tokį trumpą laiką tikrai negalėjo atlikti tiek veiksmų, kiek nurodyta nutarime. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvių kalbos terminų žodyne žodžio „kibti“ reikšmė apibūdinama, kaip – „priekabių ieškoti, įkyriai lįsti, kabinėtis“. Mano, kad pasiūlymas atidžiau važiuoti ir pasitikrinti regą negali būti vertinami, kaip įžūlus kibimas, kadangi šiam asmeniui daugiau nieko nesakė, juos skyrė daugiau, kaip du metrai, o laiko tarpas nuo atvykimo iki išvykimo truko keturias minutes, t. y. itin trumpai. Be to, su nutarime nurodytų necenzūrinių žodžių vartojimu negali sutikti, nes žodžio „kekšė“ tarp jo vartojamų žodžių nėra, o tuo labiau juo negalėjo pavadinti V. K.. Sutinka su nutarime nurodyta aplinkybe, jog V. K. pavadino „snarglė“, tačiau šis žodis yra plačiai vartojamas viešumoje ir lietuvių kalboje reiškia - jauno amžiaus ir/arba nesubrendusį žmogų. Taip pat pripažįsta, jog V. K. pavadino „beždžione“, tačiau šio žodžio naudojimas bendrinėje kalboje nėra laikytinas necenzūriniu žodžiu. „Beždžionė“ reikšmė nurodoma, kaip - „zool. primatų būrio atogrąžų žinduolis arba kas pamėgdžioja, maivosi“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog žodis „snarglė“ ir „beždžionė“ nėra necenzūriniai žodžiai, todėl, dėl šių žodžių vartojimo administracinė atsakomybė negali kilti. Pažymėjo ir tai, jog liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės darbuotojas negalėjo įvardyti kokiais necenzūriniais žodžiais išvadino V. K., nors tai yra svarbu nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, jog V. K., jam nuėjus susimokėti už degalus, bičiuliaujasi su degalinės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju ir atpasakoja tai, ko šis negirdėjęs, todėl galimai teikdamas paaiškinimus policijos pareigūnams nurodė informaciją, kurią sužinojo būdamas ne tiesioginiu įvykio liudytoju, o per V. K. išdėstytą savą įvykio versiją. Jo sutuoktinė R. Ž., kuri girdėjo, kaip V. K. jį pavadino „asilu“, tokiu būdu jį įžeisdama, kas ir iššaukė jo minėtų „snarglė ir išsidažiusi beždžionė“ žodžių išsakymą. Atkreipė dėmesį, jog jo balso tonas kalbant su V. K. nebuvo pakeltas, todėl viešoji rimtis negalėjo būti sutrikdyta. 2017-01-03 tariamo pažeidimo momentu V. K. iš tikrųjų trikdė viešąją rimtį ir garsiai šaukė, gestikuliavo, įžeidžiamai kalbėjo, elgėsi neadekvačiai susiklosčiusiai situacijai, provokavo bei grasino išvežti jį į skyrių, taip leisdama suprasti, kad yra policijos pareigūnė. Mano, kad jo išsakyti žodžiai buvo dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė V. K. ir V. J. veiksmai.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus atsiliepime į skundą nurodo, kad su T. Ž. skundo argumentais nesutinka. Administracinio teisė nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas šioje byloje surinktus įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir nuobaudą jam paskyrė pagrįstai, griežtai laikydamasis ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų ir vadovaujamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Skiriant nuobaudą taip pat buvo atsižvelgta į ANK 22 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių konkrečių aplinkybių patvirtinančių jo nekaltumą, skunde nurodomos jo paties spėlionės ir šio įvykio interpretacijos. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad tarnauja Lietuvos kariuomenėje, t. y. statutinėje įstaigoje, kurios tarnautojams yra keliami pakankamai aukšti tiek fizinio, tiek psichologinio pasirengimo reikalavimai, todėl toks asmuo turėtų ir konfliktinėje situacijoje reaguoti ir elgtis atitinkamai, juolab įvykio metu vilkint Lietuvos Respublikos Kariuomenės kario uniformą, todėl pareiškėjas privalėjo pamatęs kelyje kito vairuotojo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą apie tai turėjo pranešti policijai, o ne pats aiškintis konfliktinę situaciją su galimai pažeidimą padariusio automobilio vairuotoju ir jo keleiviais, neturėdamas tam įgaliojimų ir tik po to, kai buvo iškviestas į policiją dėl jo paties padaryto pažeidimo, nurodyti paaiškinime aplinkybes apie galimai BMW automobilio vairuotojo padarytą KET pažeidimą, todėl tokie pareiškėjo teiginiai vertintini tik kaip jo gynybinė versija. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas skunde prieštarauja pats sau prašydamas teismo nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną ir panaikinti nutarimą skirti jam nuobaudą kaip nepagrįstus, nors skunde taip pat teigia, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas nagrinėdamas jo administracinę bylą nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y., kad asmuo padaręs pažeidimą jį padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių plačiau šių pareiškėjo prašymų nekomentuoja. Todėl, vadovaujantis išdėstytais faktais, teismo prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o T. Ž. skundo netenkinti.
T. Ž. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti. Neigė grasinęs V. J.. Papildomai nurodė, jog važiuojant kelyje rikiavosi į pirmą juostą, V. J. vairuojamas automobilis BMW didino greitį, jo nepraleido. Degalinėje susitiko. Priėjęs, V. J. pasakė, kad gal jam akinių reikia. Tuo metu iššokusi iš automobilio mergina išvadino jį „asilu“, o jis ją „snargle bei beždžione“. Jis buvo su kariškio uniforma, kuri jį įpareigoja ir V. J. negrasino.
T. Ž. atstovė advokato padėjėja V. S.-G. prašė panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Papildomai nurodė, kad įžeidimas nėra administracinio nusižengimo objektas. Protokolas neatitinka ANK 608 straipsnyje protokolo surašymo keliamų reikalavimų. V. K. pareiškimo dėl jos įžeidimo nebuvo. Iš vaizdo įrašo, liudytojų parodymų matyti, kad pažeidimo nebuvo V. J. atžvilgiu.
L. R. J. parodė, jog jis priėmė nutarimą pagal tyrėjo surašytą protokolą. Asmeniškai surašydamas nutarimą nebendravo nei su vienu liudytoju. Bendravo tik su pareiškėju T. Ž., kuris nepripažino savo kaltės. Peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, nors ir nesigirdi garso įrašo, padarė savo išvadą, kad T. Ž. padarė nusižengimą. Tokią išvadą padarė iš vaizdo medžiagos bei surašytų liudytojų parodymų. Pokalbį inicijuoja T. Ž., koks pokalbis tarp jų vyksta nesigirdi. Pokalbio metu mergina išlipa iš automobilio ginti V. J., o ne pulti T. Ž..
L. V. J. parodė, kad važiuodamas kelyje matė norintį rikiuotis automobilį, bet jo įleisti negalėjo, nes pats būtų pažeidęs kelių eismo taisykles. Sustojo degalinėje kuro įsipilti. Ir T. Ž. privažiavęs, per savo automobilio langą, jam davė pastabą dėl ženklų. Jis atsakė, kad pats nežino taisyklių. Tuomet pareiškėjas pasakė, kad „džiaukis kad su uniforma, o tai sulaužytų“. Tuomet išlipo iš automobilio jo mergina, norėdama sudrausminti pareiškėją. Jis puolė jo merginą, išvadindamas necenzūriniais žodžiais „bliamba, pienburne tu, atrodai kaip beždžionė“. Konflikto viduryje prie jų priėjo degalinės darbuotojas. Keiksmažodžių dabar neatsimena, bet kiek pamena buvo tokie žodžiai „malalietka, beždžione, pažiūrėk kaip atrodai, nach....i“. Policijos į įvykio vietą nekvietė, nors ir buvo galimybė. Į konflikto pabaigą, prie jų buvo priėjęs dirbantis degalinės darbuotojas. Draugė išlipusi iš mašinos, priartėjo prie T. Ž., įsiterpė į konfliktą, bet ką ji pasakė T. Ž. atžvilgiu negirdėjo. Buvo susikoncentravęs teis savimi. Draugė dirba „Slaugoje“, bet ji negrasino T. Ž. „gal dar susitiksim“, tik minėjo, kad „Slaugoje“ dirba. Rašydamas pareiškimą, būdamas stresinėje situacijoje, pirmiausia rašė apie tai, kas jį išgąsdino ir norėdamas užtikrinti savo saugumą. Pareiškime apie draugę nieko nerašė. Pasitaręs su draugės sese, nutarė rašyti pareiškimą, todėl pareiškimą parašė vėliau.
L. V. K. parodė, kad T. Ž. kelyje važiuodamas nepamatė ištisinės linijos, rikiavosi, o jie nepraleido. D. V. J. pylėsi kurą ir privažiavęs T. Ž. pasakė „kaip elgiesi kelyje“. Ji išlipusi iš automobilio, T. Ž. atžvilgiu pasakė, kad nereikia kelti emocijų, nieko neatsitiko, jis pats neteisus, jis turėtų pasižiūrėti į kelio ženklus. Tuomet T. Ž. ją išvadino „beždžione, snargle“. Pareiškėjas neapsiramino, prieidamas bei nueidamas per du metrus, pasakė, kad jeigu nebūtų su uniforma, tai sulaužytų. Jie įsipylė kuro ir išvažiavo. Tik dėl savo saugumo nutarė rašyti pareiškimą, nes buvo atviras grasinimas. Pati ji nieko nerašė, ją įrašė kaip liudytoją. Nors jos atžvilgiu T. Ž. pasakė, kad ji pasitrauktų, ją išvadindamas „išsidažiusi snarglė, tu čia visai ne prie ko“, bet pareiškimą rašė tik dėl grasinimo. Mano, kad T. Ž. ją taip vadindamas įžeidė. Ji T. Ž. niekaip nepavadino, asilu neišvadino. Apžiūrinėjo jo mašiną, norėdama įsiminti numerius. Nematė, kad kas jo mašinoje sėdėtų, stiklai tamsinti. Negrasino į Slaugos skyrių paguldyti, tik minėjo, kad dar gali susitikti.
L. V. Š. parodė, kad dirba degalinėje, priėjo prie konfliktuojančių konflikto pabaigoje. Suprato, kad ginčijasi, nelabai girdėjo apie ką. Matė išlipusią merginą. Patvirtino, kad viešosios tvarkos pažeidimo nebuvo.
L. R. Ž. parodė, kad degalinėje girdėjo merginos rėkimą, kad jos vyrą išvadino „asilu“. Vyras jai pasakė „ar matei save veidrodyje“? Mašinoje dar buvo jų nepilnamečiai vaikai. Prieš tai konfliktas įvyko kelyje. Vyras buvo besirikiuojantis į pirmą eilę, bet jo nepraleido dideliu greičiu važiuojantis BMW. Degalinėje iš automobilio išlipusi mergina neatrodė išsigandusi, ji buvo pikta. Vyras pylėsi kurą iš vienos pusės, o V. J. iš kitos pusės, tarp jų buvo apie 2 metrų atstumas. Vyras stovėjo ramus, nebuvo įžūlus, o mergina vis vaikščiojo aplink mašiną, blaškėsi, buvo nerami, susinervinusi. Vyras tiesiog pasakė savo nuomonę.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina.
Administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta gavus V. J. 2017-01-03 pareiškimą dėl konflikto. Pareiškime nurodė, kad degalinėje įvyko konfliktas su uniformuotu kariškiu, kuris jį užsipuolė dėl neva pažeistų kelių eismo taisyklų, važiuojant iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ties nusileidimu į autostradą. Sustojus degalinėje įsipilkti kuro ir išlipus iš automobilio, minėtas vyriškis priėjo grasindamas jį sumušti, aiškino, kad jam reikia džiaugtis, kad jis su uniforma, nes kitu atveju jį būtų sulaužęs, vartojo necenzūrinius žodžius bei grasino ne tik jam, bet ir jo merginai, kuri buvo kartu (medžiagos l. 4). Tiek iš administracinio nusižengimo byloje esančio V. K. paaiškinimo, tiek jos parodymų, duotų teismo posėdžio metu, kad tarp V. J. ir T. Ž. įvyko konfliktas dėl vairavimo atidumo, kurio metu V. K. atžvilgiu išsakė ją įžeidžiančius žodžius. T. V. K. dėl jai išsakytų įžeidžiančių žodžių policijoje pareiškimo nerašė, o parodymus davė kaip liudytoja dėl V. J. parašyto pareiškimo.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia administracinę atsakomybę. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Taigi ši sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo veikos motyvų. Šiuo konkrečiu atveju reikėtų atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, jų skaičių, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt.
Iš rašytų paaiškinimų tyrimo metu, matyti, kad pagrindinis dėmesys akcentuojamas į liudytojo vairuotojo V. J. saugumą, o ne V. K. įžeidimą.
Peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą matyti, kad degalinėje ginčo šalys pilasi degalus į savo automobilį. Jokio konflikto nėra. Stovi degalinės darbuotojas. Mergina kalba nesustodama, mosikuodama rankomis, matosi, kad pikta, nebijanti, vis kažką aiškina pareiškėjui. Vaizdas be garso įrašo, apie ką vyksta kalba nesigirdi. Konfliktinės situacijos tarp T. Ž. bei V. J. nėra. T. Ž. stovi ramus, negestikuliuodamas. Laiko tarpas nuo automobilių atvykimo į degalinę ir išvykimo truko itin trumpai. Iš degalinės pirmas išvažiavo T. Ž..
Iš bylos duomenų matyti, jog V. J. pareiškimą ir V. K. paaiškinimą policijai parašė praėjus beveik valandai laiko nuo įvykio (policijos pareigūno tarnybinis pranešimas), kaip patys tvirtina pasitarus su artimaisiais. Policijos pareigūnų į įvykio vietą nekvietė, nors galimybę turėjo. Darytina išvada, jog situacija buvo kontroliuojama, viešoji tvarka nebuvo pažeista. L. V. J. rašydamas savo ranka pareiškimą apie V. K. įžeidimus visiškai nemini, kaip pats nurodė, buvo susikoncentravęs tik į tarp jo ir pažeidėjo įvykusį žodinį konfliktą bei grasinimus jo atžvilgiu. L. V. K. nurodė, jog paaiškinimas buvo rašytas ne jos ranka, tik iš jos žodžių ir tik dėl saugumo, pasitarus su artimaisiais, nutarė su V. J. keiptis į policiją. Asmeniškai ją T. Ž. įžeidė sakydamas, kad ji pasitrauktų, kad „ji čia visai ne prie ko“, išvadindamas ją „išsidažiusia beždžione, snargle“, bet pareiškimo nerašė. Daroma išvada, jog tiek V. J., tiek V. K. siekdami pateisinti savo netinkamą elgesį, pareiškėjo veiksmus įvardija sau palankiai, tačiau jie nėra patvirtinami kitais įrodymais. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad T. Ž. elgėsi itin ramiai, priėjęs prie V. J. automobilio, V. J. kažką pasakė dėl galimai atsiradusios avarinės situacijos kelyje ir nuėjo prie savo automobilio pilti degalų. O tuo metu išlipusi iš automobilio V. K. elgėsi neadekvačiai, gestikuliavo, piktai kalbėjo, vis blaškėsi aplink automobilius, vis beperstojo piktai kažką kalbėdama. Tarp jų visada buvo degalinės darbuotojas. T. Ž. neneigia, kad jai jį pavadinus „asilu“, jis ją pavadino „išsidažiusia beždžione, snargle“. Tačiau pabrėžtina, kad tokiais veiksmais nebuvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį, nes konfliktas galimai kilo dėl abiejų šalių kaltės, iš esmės dėl galimai netinkamo V. J. elgesio kelyje ir degalinėje neadekvačiai sureagavusios į susiklosčiusią situaciją V. K. veiksmų. L. R. Ž. parodė, kad degalinėje girdėjo merginos rėkimą, kad jos vyrą išvadino „asilu“. Liudytojas, degalinės darbuotojas, V. Š. tiesiogiai matęs įvykį negalėjo įvardinti kokiais žodžiais buvo pavadinta V. K. bei patvirtino, kad viešosios tvarkos pažeidimo nebuvo. T. V. J., tiek T. Ž. liudytojai yra suinteresuoti asmenys, o vaizdo medžiaga be garso įrašo, apie ką vyksta kalba nesigirdi, todėl buvusios situacijos patikrinti nėra galimybės. Kitų byloje įrodymų nėra.
Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.
T. Ž. neigiant savo kaltę ir nesat kitų byloje patikimų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjui inkriminuojamą nusižengimą, laikytina, jog nėra įrodyta T. Ž. kaltė, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o teisena nutraukiama, padarytoje veikoje nenustačius visų būtinų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo T. Ž. atstovės advokato padėjėjos V. S.-G. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017-01-16 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną T. Ž. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo (išdavimo) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.