Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DnB bankas ieškinį atsakovams K. P. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl paskolos už vartojimo kreditą, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. P ir jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu ieškovo patikslintą ieškinį pripažino iš dalies, t.y. sutiko su ieškovo reikalavimu dėl 23374,25 Lt negrąžinto kredito ir 2148,55 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovės, tačiau prašo mažinti ieškovės prašomus priteisti delspinigius iki 0,02 procentų dydžio, taip pat nurodė, kad 7100,00 Lt suma (paveldėto turto vertė) turėtų būti priteista vien tik iš atsakovės Lietuvos Respublikos. Tenkinus ieškinį iš dalies, priteistą iš atsakovės sumą prašo išdėstyti mokant kas mėnesį lygiomis dalimis per 5 metus, nurodė, kad jos turtinė padėtis sunki, t.y. viena pati išlaiko du nepilnamečius vaikus, gaunamas darbo užmokestis minimalus.

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-05-16 tarp ieškovo ir A. R. bei atsakovės K. P. (dabartinė pavardė – P) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 1800-2007-17233, pagal kurią ieškovas suteikė kredito gavėjams 40000,00 Lt vartojimo kreditą iki 2012-04-30, o kredito gavėjai įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka mokėti nustatyto dydžio kredito įmokas ir palūkanas (b.l. 7-8, 9-13). Sutinkamai su sutarties specialiosios dalies 4 p., įmokos už suteiktą kreditą turi būti mokamos įmokų mokėjimo grafiku nustatyta mokėjimų tvarka kas mėnesį (b.l. 14-15). Sutinkamai sutarties 5, 6 p., kredito gavėjai įsipareigojo sumokėti ieškovui 75,00 Lt sutarties sudarymo mokestį, 7 procentų dydžio palūkanų normą, o pagal sutarties bendrosios dalies 27 p. kredito gavėjai, praleidę terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos įsipareigojo ieškovui mokėti 0,08 procento dydžio delspinigius. Ieškovas nurodė, kad Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakingi asmenys nesilaikė ir nuo 2008-09-30 vartojimo kredito ieškovui nemoka, todėl 2013-10-29 pradelsta negrąžinta vartojimo kredito dalis sudarė 30474,25 Lt, taip pat nuo 2008-10-30 nevykdo pareigos mokėti palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, todėl 2013-10-29 nesumokėtų palūkanų suma sudarė 2148,55 Lt. Tauragės apskrities VMI pagal 2009-06-09 K. P. pranešimą (b.l. 33) pradėjo A. R. po mirties likusio turto paveldėjimo valstybės vardu procedūrą. 2010-04-13 Šilalės rajono notarų biuro notarė V. S. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. , į A. R., mirusio 2008-, turtą (b.l. 34-35). Vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybes paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (Žin., 2004, Nr. 86-3119, toliau - Taisyklės) nuostatomis ir remiantis išduotu paveldėjimo liudijimu Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010-05-07 Turto apskaitos ir perdavimo aktu Nr. 7-22-54 apskaitė ir perėmė A. R. nuosavybės teise registruotas transporto priemones: krovininį sunkvežimį „M. B. 210“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autovežę priekabą „Tauras “, valst. Nr., lengvąjį automobilį „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 37-38). Minėto turto vertės nustatytos remiantis K. J. turto vertinimo IĮ vertintojo atliktu turto vertinimu ir pateikta 2010-05-04 Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 000164/964 (b.l. 36). Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, į valstybės pajamas apskaitytas valstybės paveldėtas turtas – transporto priemonės – 2010-05-07 perduotos realizuoti UAB „G“. 2010-05-28 transporto priemonė autovežė priekaba „Tauras 2501-02“, valst. Nr. BL , vertė – 4200,00 Lt, buvo parduota ir UAB „G“ už realizuotą turtą gautas piniginės lėšas 2010-06-02 pavedimu pervedė į VMI prie FM biudžeto surenkamąją sąskaitą (b.l. 39, 42). 2010-06-23 transporto priemonė „M. B. 210“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 2000,00 Lt, buvo parduota ir UAB „G“ už realizuotą turtą gautas piniginės lėšas 2010-06-23 pavedimu pervedė į VMI prie FM biudžeto surenkamąją sąskaitą (b.l. 40, 43). 2010-07-28 lengvasis automobilis „SAAB 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 900,00 Lt buvo parduotas ir UAB „G“ už realizuotą turtą gautas piniginės lėšas 2010-08-02 pavedimu pervedė į VMI prie FM biudžeto surenkamąją sąskaitą (b.l. 41, 44). Pagal Šilalės rajono notaro biuro 2010-04-13 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. I-1132 valstybės vardu paveldėta transporto priemonė – priekaba „ZSZK8101“, valst. Nr. , ši transporto priemonė nerasta, jos buvimo vieta nenustatyta, taip pat nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai, t.y. kad minėta priekaba būtų pavogta (b.l. 45), todėl Tauragės apskrities VMI 2010-09-23 raštu Nr. (13.4-7)-R-4433 kreipėsi dėl jos išregistravimo iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių registro. VĮ „Regitra“ Tauragės filialas 2010-10-20 pateikė pažymą Nr. IP-6917208 apie šios transporto priemonės išregistravimą (b.l. 46). Pagal AB DnB bankas, AB Snoras ir AB Swedbank pateiktus duomenis apie A. R. sąskaitas ir jų likučius nustatyta, kad paveldėtinų piniginių lėšų nėra (b.l. 47-56).

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t.y. Lietuvos Respublikos CPK 185 str. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Dėl reikalavimo priteisti 7100,00 Lt skolą.

Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 178 str. suformuluota bendra įrodinėjimo taisykle, ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsakovai – atsiliepimų į ieškinį faktinį pagrindą. Ieškovas savo ieškinį grindžia 2007-05-16 Kreditavimo sutartimi Nr. 1800-2007-17233, kurioje užfiksuota, kad A. R. ir atsakovė K. P. pasiskolino iš ieškovo 40000,00 Lt iki 2012-04-30 ir kredito gavėjai įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka mokėti nustatyto dydžio kredito įmokas ir palūkanas. Šiuo atveju atsakovė K. P. Kreditavimo sutarties sudarymo faktą su ieškovu pripažįsta ir jo neginčija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011 nurodė, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d.). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t.y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba paveldėtu turtu (Lietuvos Respublikos CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.62 str. 3 d.). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.). Tai patvirtina Lietuvos Respublikos CK 4.47 str., kuriame be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 2 p.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visos apimties ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Lietuvos Respublikos CK 2.36 str. 1 d. numato, kad valstybė yra civilinių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, o šio straipsnio 2 d. nurodo, kad valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas. Paveldėjimo teisiniuose santykiuose valstybės, kaip įpėdinio, subjektiškumas yra specialus, kadangi sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos CK5.11 str. 1 ir 2 d., 5.50 str. 4 d., 5.62 str. 1 d. nuostatas darytina išvada, jog palikimas valstybei įstatymo pagrindu nepriklausomai nuo valios išraiškos pereina praėjus 18 mėnesių po palikėjo mirties, jeigu palikėjas neturi įpėdinių arba nei vienas įpėdinis nepriima palikimo, t.y. valstybė neturi teisės vertinti palikimo priėmimo tikslingumo ir atsisakyti jį priimti, be to, skirtingai nei kiti įpėdiniai, valstybė negali inicijuoti palikimo perėmimo nepraėjus įstatyme nustatytam terminui. Todėl valstybė, paveldėjusi A. R. turtą, įgijo įpėdinio teises ir pareigas, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. 3 dalyje numatytą atsakomybę - atsakyti už palikėjo skolas, neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Ieškovo reikalauja priteisti 7100,00 Lt dydžio skolą solidariai iš valstybės ir atsakovės K. P., nors tam nėra teisinio pagrindo. Atsakovo VMI atsiliepime nurodoma, kad pagal 2007-05-16 Kreditavimo sutartį Nr. 1800-2007-17233 turi atsakyti tik atsakovė K. P. kaip solidarioji skolininkė, kad valstybė nebuvo išreiškusi valios dėl paskolos suteikimo, nėra minėtos Kreditavimo sutarties šalis bei nesusijusi su ginčo dalyku. Valstybės pareiga atsakyti už A. R. įsipareigojimus kyla iš paveldėjimo santykių, todėl jos valia dėl aptariamos paskolos suteikimo ne tik neturi reikšmės atsakomybei už palikėjo skolą, bet ir tokio sandorio metu negalėjo turėti jokios įtakos paskolinių santykių tarp ieškovo ir A. R. bei K. P. atsiradimui. Paskola ieškovui buvo negrąžinta ne todėl, kad A. R. neturėjo tokios galimybės, o dėl to, kad jis mirė (dar iki paskolos grąžinimo termino pabaigos), todėl įrodinėjama skolininkų solidarioji atsakomybė taip pat neturi jokios reikšmės aptariamai valstybės pareigai. Tuo labiau, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. 3 d. numato, kad „Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės". Atsižvelgiant į tai, kad valstybė šiuo atveju perėmė mirusiajam A. R. priklausiusį turtą, ji taip pat turi atsakyti ir už mirusiojo skolas kreditoriui AB DnB bankas. Nors Lietuvos Respublikos CK 5.63 str. 1 d. numato trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, kreditoriui pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tai nereiškia, kad kreditorius AB DnB bankas jau nebeturi teisės reikalauti iš Valstybės įvykdyti A. R. prievolę pagal kreditavimo sutartį. Tai yra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo Lietuvos Respublikos CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Šiuo atveju kreditorius AB DnB bankas 2009-04-24 po skolininko A. R. mirties (2008-07-30) kreipėsi į Šilutės rajono 1-ąjį notaro biurą, informuodamas apie A. R. skolinę pareigą bankui bei prašydamas suteikti informaciją apie tai, ar paveldėtojai kreipėsi dėl A. R. turto paveldėjimo. 2009-05-08 AB DnB bankas buvo informuotas, kad dėl A. R. palikimo priėmimo niekas nesikreipė. 2010 m. sausio mėn. kreditoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi į Centrinę hipotekos įstaigą, prašydamas suteikti duomenis apie Testamentų registre įregistruotus palikėjo A. R. įregistruotus testamentus ar palikimo priėmimo faktus, tačiau taip pat gavo neigiamą atsakymą. Taigi galima pripažinti, jog kreditorius ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti, kas paveldėjo skolininko turtą, ir informuoti įpėdinius apie A. R. prievolę pagal Kreditavimo sutartį Nr. 1800-2007-17233. Pažymėtina, jog Šilutės rajono notarų biuro notarė V. S. paveldėjimo teisės liudijimą valstybei išdavė tik 2010-04-13, jau po to, kai AB DnB bankas informavo notarę apie mirusiojo A. R. esamą prievolę kreditoriui, todėl atitinkamai galima daryti pagrįstą išvadą, kad valstybė, perimdama mirusiojo turtą žinojo arba privalėjo žinoti apie AB DnB banko kreditorinius reikalavimus A. R. bei, realizavusi perimtą turtą, privalėjo juos tenkinti, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas dėl 7100,00 Lt skolos priteisimo tenkintinas iš dalies, minėtą sumą priteisiant iš Lietuvos Respublikos valstybės.

Nors VMI atsiliepime nurodė, kad vykdant A. R. paveldėjimo procedūrą buvo patirtos išlaidos, tačiau jas patvirtinančių duomenų teismui nepateikė ir nedetalizavo.

Dėl reikalavimo priteisti 23374,25 Lt negrąžinto kredito, 2148,55 Lt palūkanų.

A. K. P nurodo, kad visos kredito gavėjams suteiktos piniginės lėšos buvo išmokėtos ir panaudotos vien A. R. asmeninių poreikių tenkinimui - transporto priemonių įsigijimui, kurias paveldėjo Valstybė. Tuo tarpu K. P. joks kreditas ar jo dalis nebuvo išmokėta, t.y. ji iš ieškovo pinigų sumos negavo, jokių prekių ir paslaugų neįsigijo bei nepanaudojo AB DnB banko suteikto kredito. Tai yra kreditas buvo suteiktas ir pervestas A. R., o ne jai ir ne į jos banko sąskaitą. Iki mirties prievolę kreditoriui vykdė pats A. R., o atsakovė, nenumanydama apie būsimą kredito gavėjo likimą, nesitikėjo ir nesuprato, kad prievolę už A. R. kada nors teks vykdyti jai. Po A. R. mirties atsakovė nemanė, kad jai reikės vykdyti kredito gavėjo prievolių, bei neturėjo finansinių galimybių mokėti kredito įmokų bankui.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad tarp ieškovo ir A. R. bei K. P. sudarytos Kreditavimo sutarties pagrindu, sutarties šalims atsirado prievolės, tai yra ieškovas įgijo pareigą suteikti A. R. ir K. P. kreditą, o kredito gavėjai įsipareigojo grąžinti ieškovui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas (Lietuvos Respublikos CK 6.886 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl solidarioji skolininkė - atsakovė K. P., laikoma pažeidusia prievolę (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str.). A. K. P savo sutartinių įsipareigojimų tarp šalių sudarytoje sutartyje numatytais terminais nevykdė, taip pažeidė prievolės, atsiradusios jai tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, įvykdymo terminą, tokiais veiksmais pažeisdama sutartimi prisiimtą prievolę, todėl pripažįstama, kad yra pagrindas atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, tai yra ji turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovui atsiradusius nuostolius, sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos CK 6.6 str., 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.245 str. 1, 3 d., 6.886 str.).

Reikšminga šioje byloje ir tai, kad atsakovė K. P. ir jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu ieškovo patikslintą ieškinį pripažino iš dalies, t.y. sutiko su ieškovo reikalavimu dėl 23374,25 Lt negrąžinto kredito ir 2148,55 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovės, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas.

Dėl reikalavimo priteisti 4802,08 Lt delspinigių.

Ieškovas AB DNB bankas ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos vartojimo kredito sumos ir 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos palūkanų sumos. A. K. P atsiliepime nurodė, kad nors delspinigiai yra įtvirtinti tarp šalių sudarytoje kreditavimo sutartyje Nr. 1800-2007-17233, tačiau jų dydis yra nepagrįstai didelis, prieštaraujantis teisingumo ir sąžiningumo principams, ir pažeidžia atsakovės K. P. teisėtus interesus, todėl turėtų būti sumažintas iki protingo dydžio, kuris, atsakovės manymu, turėtų sudaryti 0,02 procentus už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Pažymėtina, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, tačiau šiuo atveju ieškovo paskaičiuotas bendras delspinigių dydis - 4802,08 Lt suteikia pagrindą AB DnB bankui neteisėtai pasipelnyti iš atsakovės, o netesybos atsirado dėl to, kad A. R. mirė bei sprendėsi palikimo priėmimo klausimas, paveldėjimas, bei dėl paties ieškovo neveikimo, t.y. nereiškiant reikalavimo įpėdiniams ar reikalavimo dėl turto sudarančio palikimą.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kredito gavėjai, praleidę mokėjimo terminus, privalo mokėti 0,08 procento dydžio delspinigius už kiekvieną dieną nuo sumos, kurią sumokėti terminas praleistas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str. 1 d.). Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Lietuvos Respublikos CK 6.71-6.75 str., reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Nagrinėjamu ginčo atveju, pagal 2007-05-16 Kreditavimo sutartį Nr. 1800-2007-17233 pagrindinė skolos suma 30474,25 Lt (iš atsakovės K. P. priteistina 23374,25 Lt negrąžinto kredito), nesumokėtos palūkanos 2148,55 Lt, sutartyje nustatyti 0,08 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis Lietuvos Respublikos CK 6.73 ir 6.258 str. prasme, todėl yra mažintinos iki 0,02 proc., laikant, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiai šaliai dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog delspinigiai paskaičiuoti už 184 dienas. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kokių priemonių ėmėsi nuo 2011-11-21 (kai sužinojo apie tai, kad buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, b.l. 17) iki 203-10-29 (kai kreipėsi į teismą su ieškiniu), kad skola iš atsakovės būtų išieškota anksčiau, ir kodėl tiek laiko buvo delsta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Teismas tokį kreditorių, kaip verslininkų, elgesį vertina kaip nesąžiningą vartotojo atžvilgiu, nes dėl jų delsimo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės buvo nepagrįstai didinamas delspinigių dydis ir tai negalima vertinti kaip sąžiningą nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimą. Nors byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai neįvykdė Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tačiau ši aplinkybė, įvertinus teismo aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nėra vertintina kaip objektyviai svarbi ir suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių, todėl 2007-05-16 Kreditavimo sutarties Nr. 1800-2007-17233 bendrosios dalies 27 p. numatyti delspinigiai mažintini iki 0,02 procentų dydžio ir sudaro: 939,24 Lt už 184 dienas, už 23374,25 Lt negrąžinto kredito ir nesumokėtas palūkanas 2148,55 Lt (Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

Dėl sutartinių palūkanų priteisimo.

Vadovaujantis 2007-05-16 Kreditavimo sutarties Nr. 1800-2007-17233 specialiosios dalies 5 p., kredito gavėjai įsipareigojo mokėti 7 procentų dydžio metines mokėjimo palūkanas, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės K. P. 7 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo pradelsto grąžinti vartojimo kredito sumos (nuo 30474,25 Lt), skaičiuojant nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu iš atsakovės K. P. priteistina 23374,25 Lt negrąžinto kredito, todėl ieškovo reikalavimas dėl sutartinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės K. P. 7 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo pradelsto grąžinti vartojimo kredito sumos (nuo 23374,25 Lt), skaičiuojant nuo ieškinio parengimo dienos – 2013-10-29 iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Minėta, kad palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Lietuvos Respublikos CPK 6.37 str. 2 d. suteikia kreditoriui teisę reikalauti palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), todėl iš atsakovės K. P. yra pagrindas priteisti ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas advokatas prašė priteistą iš atsakovės sumą išdėstyti, t.y. mokant kas mėnesį lygiomis dalimis per 5 metus, nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis sunki, t.y. viena pati išlaiko du nepilnamečius vaikus, gaunamas darbo užmokestis minimalus, kitų pajamų negauna.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė K. P. augina du nepilnamečius vaikus: Ž. P., gim. 2002, ir R. P., gim. 2011. Teismo turimais duomenimis iš Sodros duomenų bazės nustatyta, kad atsakovė K. P. nuo 2013 m. pabaigos dirba UAB „A“ ir UAB „N“, per mėnesį jos gaunamas pajamas vidutiniškai sudaro 1350,00 Lt. Teismo turimais duomenimis iš VĮ „Regitra“ nustatyta, kad atsakovės K. P. vardu registruota transporto priemonė „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės ir jos atstovo advokato paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad priteistos sumos iš atsakovės išieškojimo išdėstymas jai yra labai reikšmingas. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 4 d.). Šių principų turinys nagrinėjamų santykių kontekste atskleistas Lietuvos Respublikos CPK 284 str. 1 d., kur nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek ir kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 284 str. 1 d., taip pat atsižvelgdamas į kitas civilinio proceso normas, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Respublikos CPK 17 str.), teismo sprendimo privalomumo (Lietuvos Respublikos CPK 18 str.), teismo pareigos atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 279 str.), reikalavimo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 5 d.), sprendžia, kad tenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra nebus pažeista. Teismas pažymi, kad skolos išdėstymas ieškovui nesukels neigiamų pasekmių, nes AB DnB bankas skolą atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį ir, nors ne taip intensyviai, tačiau šioje byloje atsižvelgta ir į skolininkės finansinius sunkumus ir neatidėliotinus tokio skolos mokėjimo išdėstymo poreikius. Šiuo atveju atsakovės įsipareigojimų vykdymas, išdėstant priteistas sumas pagal teismo nustatytą tvarką, reiškia, kad jų tarpusavio teisės ir pareigos nei vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingos ir bus atsižvelgta į lygiateisiškumo principą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal į civilinę bylą pateiktus mokėjimo kvitus nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, sumokėjo 842,00 Lt žyminio mokesčio, taip pat ieškovas už advokato pagalbą sumokėjo 1694,00 Lt ir prašo šias sumas priteisti iš atsakovės K. P..

A. K. P turėjo 3000,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir prašo jas priteisti iš ieškovo.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1, 2 d. įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismui ieškovo patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies (71 procentus) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, laiko, kad yra pagrindas advokato pagalbai apmokėti priteisti ieškovui iš atsakovės K. P. 1203,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir atsakovei K. P. iš ieškovo priteisti 870,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų, taip pat ieškovui iš atsakovės K. P. priteistina 598,00 Lt žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 98 str. 2 d.). Atlikus šalims viena kitai mokėtinų sumų įskaitymus, viso ieškovui iš atsakovės K. P. priteistina 931,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, 7100,00 Lt (septynis tūkstančius vieną šimtą litų) skolos, ieškovo AB DnB bankas, į.k. 112029270, naudai.

Priteisti iš atsakovės K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 23374,25 Lt negrąžinto kredito, 2148,55 Lt palūkanų, 939,24 Lt delspinigių, t.y. viso 26462,04 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt du litus ir 4 ct) įsiskolinimo, 7 procentų dydžio mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas nuo 23374,25 Lt sumos, nuo ieškinio parengimo dienos – 2013-10-29 iki visiško vartojimo kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 931,00 Lt (devynis šimtus trisdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo AB DnB bankas, į.k. 112029270, naudai.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą 26462,04 Lt įsiskolinimą įpareigoti sumokėti per 3 (tris) metus, t.y. per 36 (trisdešimt šešis) kartus, įmokas įnešant į ieškovo sąskaitą lygiomis dalimis po 735,06 Lt (septynis šimtus trisdešimt penkis litus ir 6 ct) iki pilnos sumos išmokėjimo, priteistas bylinėjimosi išlaidas (931,00 Lt) sumokant kartu su pirma įmoka, kurios pradedamos mokėti po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš atsakovės K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų 7 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo 23374,25 Lt sumos, nuo ieškinio parengimo dienos – 2013-10-29 iki visiško vartojimo kredito grąžinimo, ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, mokėjimą atidėti, įpareigojant visą sumą sumokėti kartu su paskutine įmoka.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.