Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pilietybės suteikimo procedūra užtruko ir tik 2006-05-03 pareiškėjai buvo suteikta Prancūzijos pilietybė, išduota Prancūzijos pilietės asmens tapatybės kortelė.

Kadangi gimė Lietuvoje, jaučiasi esanti lietuvė, su Lietuva ryšių neprarado, gimtajame mieste Trakuose iki šiol tebegyvena pareiškėjos mama A. L., tėvas M. L., brolis A. L., kiti tolimesni giminaičiai ir pareiškėja bent kartą per metus apsilanko Lietuvoje.

Paskutinį kartą Lietuvoje, Trakų mieste, lankėsi 2023 m. rugpjūčio mėnesį ir, kadangi buvo pasibaigęs Lietuvos Respublikos piliečio paso galiojimas, kreipėsi į Trakų migracijos tarnybą dėl naujo Lietuvos Respublikos paso gavimo.

Trakų Migracijos tarnybai, prašydama išduoti naujus Lietuvos Respublikos piliečio dokumentus, pateikė galiojantį Prancūzijos piliečio dokumentą, nurodė, kad yra susituokusi su Prancūzijos piliečiu ir turi dvi pilietybes, nurodė savo gyvenamąją vietą ir kitus duomenis (elektroninį paštą, telefoną). Pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti tai įrodančius dokumentus, bet kadangi, išvykdama iš Prancūzijos į Lietuvą nebuvo pasiėmusi nei santuokos liudijimo, nei Prancūzijos pilietybę liudijančio sertifikato ir jau buvo laikas išvykti iš Lietuvos, todėl tų dokumentų pateikti migracijos tarnybai galimybių neturėjo. Migracijos tarnyboje pareiškėjai nepaaiškino, kad nepateikus minėtų dokumentų ji neteks Lietuvos pilietybės.

Grįžusi į Prancūziją 2023-08-30 pareiškėja gavo Migracijos departamento pranešimą elektroniniu paštu, tačiau jo negalėjo “atidaryti” ir perskaityti jo turinio, nes nėra įgudusi informacinių technologijų srityse. Todėl jai siųsto Migracijos departamento pranešimo nepavyko iššifruoti ir suprasti jo turinio bei pasekmių. Pareiškėja manė, kad tai tik pranešimas apie jos dvigubą pilietybę, o pačiame laiške nebuvo jokių paaiškinimų apie visą galimą procedūrą. Jeigu jai būtų žinomas pranešimo turinys ir pasekmės, ji būtų veikusi aktyviai ir pateikusi reikiamus dokumentus.

Pareiškėja laiko save Lietuvos Respublikos piliete, šios valstybės pilietybės išsaugojimas yra labai svarbus, nes ji gimusi ir augusi Lietuvoje, čia gyvena artimi ir tolimesni giminės, pareiškėjos seneliai ir proseneliai buvo Lietuvos piliečiai, todėl, mano, kad turi teisę į dvigubą pilietybę.

Šiuo metu galiojančio LR Pilietybės įstatymo 7 str. numato atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis. Šio straipsnio 5 punkte numatyta, kad LR pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis, kai sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu, savaime įgyja tos valstybės pilietybę. Pareiškėja mano, kad jos atžvilgiu taikytina ši teisinė norma.

Pagal Prancūzijos pilietybės suteikimo pareiškėjai metu galiojančias teisės normas, taip pat buvo numatytos išimtys, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. 2002-09-17 Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 18 str. 1 d. numatyti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atvejai. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kuriais atvejais šio straipsnio 1 d. netaikoma, t. y. dviem atvejais: asmenims, iki 1940-06-15 turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai nerepatrijavo) ir lietuvių kilmės asmenims, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.

Be to, pareiškėja yra lietuvių kilmės asmuo, gimusi Lietuvoje, Trakų mieste, jos tėvai ir seneliai iš motinos pusės buvo lietuviai ir ji save pripažįsta lietuve.

Pareiškėja nežinojo, kad įgijusi kitos valstybės pilietybę, apie tai privalėjo pranešti Lietuvos Respublikos Migracijos departamentui. Tokia prievolė 2002-09-17 LR Pilietybės įstatyme nenumatyta.

Migracijos departamentas, gavęs duomenų apie pareiškėjos turimą Prancūzijos pilietybę, 2024-01-19 surašė teikimą Nr. 24TR16 “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę” kuriame, be kitų asmenų, siūloma panaikinti ir pareiškėjos V. R. turimą Lietuvos Respublikos pilietybę.

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 str. 2 p., 26 str. 1 d. ir 32 str. 3 p., bei atsižvelgdama į minėtą Migracijos departamento teikimą, 2024-03-28 pasirašė įsakymą Nr. IV-225, kuriuo nusprendė, kad 11 asmenų, kurių tarpe yra ir pareiškėja V. R., neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-03 nutarimu Nr. 280 “ Dėl Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo įgyvendinimo” (2023-02-03 aktuali redakcija), Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pranešimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Pilietybės įstatymo 24 str. 2, 4, ir 9 punktus, 28 str. 2 ir 4 dalis ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka vidaus reikalų ministro sprendimui priimti, ne vėliau kaip per du mėnesius dienos teikia teikimą vidaus reikalų ministrui.

Atitinkamai buvo priimtas skundžiamas vidaus reikalų ministro 2024-03-28 įsakymas Nr. 1V-225 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau – Įsakymas), kurio pagrindu jame įvardyti asmenys (be kita ko, ir pareiškėja V. R.) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktą, 26 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 3 punktą, taip pat atsižvelgiant į Teikime nurodytas aplinkybes.

Tarp administracinės bylos šalių ginčo nėra, jog pareiškėja, būdama Lietuvos Respublikos piliete, įgijo kitos valstybės – Prancūzijos – pilietybę. Šį faktą neginčijamai patvirtina pareiškėjai 2022-12-13 išduota Prancūzijos Respublikos tapatybės kortelė Nr. FTNTZVJ19, pateikta Migracijos departamento teritoriniame skyriuje (įvardijama Teikime; pateikta kartu su skundu), taip pat šį faktą skunde pripažįsta ir pati pareiškėja. Tačiau vienos esminių aplinkybių, kuriomis skunde grindžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo fakto ir, atitinkamai, Įsakymo neteisėtumas bei nepagrįstumas, yra tos, kad, anot pareiškėjos, ji atitinka daugybinės pilietybės sąlygas: šiuo metu galiojančio Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punktą ir 2002 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 18 straipsnio 2 dalį; taip pat akcentuojamas faktas, neva pareiškėja nebuvo informuota apie pareigą / ar jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (toliau – pranešimas) ir dokumentus, patvirtinančius jos teisę į daugybinę pilietybę.

Nurodytos aplinkybės paneigia skundo motyvą, neva Migracijos departamentas, žinodamas pareiškėjos kontaktinius duomenis, neinformavo jos apie pareigą/nesudarė galimybių pateikti dokumentus, įrodančius teisę į dvigubą pilietybę, ar tokių dokumentų nepateikimo teisines pasekmes (informavimo faktas neginčijamai ir patikimai nustatytas aukščiau minėtais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais; dėl teisinių pasekmių paminėtina ir tai, jog pagal bendrąjį teisės principą, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės).

Kita vertus, šiais aspektais pati pareiškėja iš dalies sau prieštaraudama, skunde pripažįsta, jog visgi buvo informuota apie tai, kad turi pateikti dokumentus dėl Prancūzijos pilietybės įgijimo („<...> buvo pasiūlyta pateikti tai įrodančius dokumentus <...>“), bet jų nepateikė, nes „nebuvo pasiėmusi“ (taip skunde). Tačiau net ir hipotetiškai egzistuojant tokioms aplinkybėms, šis motyvas negali pateisinti ir nepagrindžia vėlesnio sąmoningo pareiškėjos neveikimo, t. y. būdama informuota apie pareigą pateikti dokumentus dėl Prancūzijos pilietybės įgijimo, pareiškėja jų nepateikė ir vėliau, išvykusi iš Lietuvos ir grįžusi į Prancūziją, nors, kaip pati teigia, jai buvo pasiūlyta tai padaryti.

Atsakovė pabrėžia, jog faktas, kad pareiškėja turi kitos valstybės pilietybę, tapo žinomas tik 2023 m. rugpjūčio mėn. Tuo metu galiojančio Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-03 nutarimu Nr. 280 (toliau – Aprašas), 18 punkte buvo reglamentuota, kad jeigu Migracijos departamentas, vykdydamas savo funkcijas, gauna informacijos, kad Lietuvos Respublikos pilietis turi kitos valstybės pilietybę, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas pradeda patikrinimą, ar šis asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pagal Aprašo 23 punktą, jeigu Migracijos departamentas neturi pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Migracijos departamentas asmens dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę nagrinėjimą sustabdo ir išsiunčia asmeniui per MIGRIS pranešimą, kad jis ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateiktų dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktuose nurodytas aplinkybes. Jeigu asmuo per nurodytą terminą nepateikia prašomų dokumentų, patvirtinančių, kad pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Migracijos departamentas atlieka Aprašo 27 punkto antrojoje pastraipoje nurodytus veiksmus, t. y. išnagrinėjęs pranešimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktą ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti arba kad asmuo pagal Aprašo 23 punktą nepateikė prašomų dokumentų, patvirtinančių, kad pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, pateikia vidaus reikalų ministrui teikimą, o vidaus reikalų ministras priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

Nurodyta faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad Migracijos departamentas ir Ministerija įsakmiai laikėsi pirmiau nurodytų Aprašo reikalavimų – Migracijos departamentas, funkcijų vykdymo metu gavęs informacijos apie pareiškėjos Prancūzijos pilietybės įgijimą, ne tik, kad prašymų pateikimo ir vykdymo metu informavo pareiškėją apie pareigą pranešti apie įgytą antrą Prancūzijos pilietybę, bet pradėjo patikrinimą, ir, neturėdamas pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja gali turėti dvigubą pilietybę, išsiuntė pareiškėjai per MIGRIS Raštą, kad ji ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Rašto išsiuntimo dienos pateiktų pranešimą ir kitus Rašte nurodytus dokumentus, tuo metu pareiškėjos dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę nagrinėjimą sustabdė iki Rašte nurodyto 3 mėnesių termino prašomiems dokumentams pateikti pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nei pranešimo, nei jokių dokumentų dėl Prancūzijos pilietybės įgijimo Migracijos departamentui nepateikė, jos atžvilgiu priimtas skundžiamas Įsakymas pagal Teikimą, t. y. aptarti veiksmai atlikti taip, kaip tai numatyta Apraše.

Tokiu būdu taip pat buvo įgyvendintos Pilietybės įstatymo nuostatos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę (be kita ko, nurodytos preambulėje).

Taigi, skundžiamas Įsakymas priimtas pagal tuo metu Migracijos departamento ir Ministerijos disponuojamų faktų (duomenų, dokumentų) apie pareiškėjos Prancūzijos pilietybės įgijimą, sudėtį. Dokumentų apie pareiškėjos Prancūzijos pilietybės įgijimą nagrinėjimo metu pareiškėja sąmoningai pasirinko pasyvaus elgesio modelį, nepateikdama pranešimo ir kitų dokumentų dėl Prancūzijos pilietybės įgijimo. Atitinkamai, pareiškėjos kitos valstybės – Prancūzijos – pilietybės įgijimo (turėjimo) faktas buvo neginčijamai nustatytas, Apraše nustatytos procedūros atliktos jame nustatyta tvarka, o pareiškėjos net hipotetinė (galima) teisė į daugybinę pilietybę nebuvo pagrįsta jokiais duomenimis ir dokumentais. Tuo remiantis, Įsakymas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Šiuo metu, vertinant skunde nurodytas aplinkybes ir jo motyvus, pareiškėja siekia Įsakymą pripažinti neteisėtu pagal kitą, iki skundo pateikimo pirmosios instancijos teismui nežinomą faktų sudėtį (neva atitinka šiuo metu galiojančio Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punktą ir 2002 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 18 straipsnio 2 dalį, kartu teikdama naujus dokumentus), lygiagrečiai nepateikdama jokių objektyvių ir patikimų įrodymų.

Tačiau jeigu teismas, visgi, laikytųsi priešingos, nei išdėstyta, pozicijos, atsakovė pateikia savo vertinimą dėl pareiškėjos skundo motyvų, neva pagrindžiančių jos teisę į dvigubą pilietybę.

Visų pirma, nepagrįstas skundo teiginys, jog pareiškėja atitinka galiojančio Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto reikalavimą, t. y. sudarydama santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę, kadangi kartu su skundu pateikta 2006-05-03 deklaracija dėl Prancūzijos pilietybės patvirtina Prancūzijos pilietybės įgijimą ne ipso facto vien dėl santuokos sudarymo fakto (kaip tokio), o asmens laisvu apsisprendimu pagal jo pareiškimą, vertinant ir kitus, įskaitant gyvenimo Prancūzijoje laikotarpį, veiksnius (pareiškėjai Prancūzijos pilietybė suteikta 2006-05-03, taikant Prancūzijos Civilinio kodekso 21-2 straipsnį, kurio 1 dalis skelbia, jog užsienietis arba asmuo be pilietybės, susituokęs su Prancūzijos pilietybę turinčiu sutuoktiniu, praėjus dvejiems metams nuo santuokos sudarymo dienos gali pareiškimu įgyti Prancūzijos pilietybę, jeigu tokio pareiškimo dieną emocinis ir materialinis bendras sutuoktinių gyvenimas nenutrūko ir jeigu Prancūzijos sutuoktinis išlaikė savo pilietybę; sutuoktinis užsienietis taip pat turi įrodyti, kad pakankamai moka prancūzų kalbą ; ir t.t.). Dar daugiau, pagal Prancūzijos Civilinio kodekso 21-1 straipsnį, santuoka savaime neturi įtakos pilietybei. Šis pilietybės įgijimo būdas (teisinis pagrindas) savo esme atitinka Pilietybės įstatymo 19 straipsnyje reglamentuotą Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais, t. y. tai nėra savaiminis pilietybės įgijimas dėl santuokos sudarymo fakto.

Antra, nepagrįstas skundo motyvas dėl pareiškėjos lietuvių kilmės („esu lietuvių kilmės asmuo, gimusi Lietuvoje, Trakų mieste, mano tėvai ir seneliai iš motinos pusės buvo lietuviai ir aš pripažįstu save lietuve“), nes kartu su skundu pateikti įrodymai nepatvirtinta fakto, jog pareiškėja yra pripažinta / laikoma lietuvių kilmės asmeniu (toks faktas nenustatytas), ir atvirkščiai, iš kartu su skundu pateikto pareiškėjos gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjos tėvo tautybė – . (duomenys neskelbtini), motinos – . (duomenys neskelbtini); dokumentų, kad pareiškėja yra lietuvė, byloje nepateikta.

Trečia, nėra pagrindo pritarti ir skundo motyvui, jog pareiškėja yra asmens, iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė, kurį pareiškėja grindžia išsaugotu proprosenelės E. B. Lietuvos pasu, kadangi peržengiama trijų kartų riba pagal šiuo metu galiojančio Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir 2002 m. rugsėjo 17 d. Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą; be to, giminystės ryšys tarp pareiškėjos ir jos deklaruojamos proprosenelės patikimai nenustatytas; duomenų apie kitų pareiškėjos protėvių iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę nėra. Taip pat, labai svarbu pabrėžti, kad pareiškėjos pateikta teismui nauja medžiaga, kuri nebuvo pateikta Migracijos departamentui ir Ministerijai, nevertintina iš esmės, nes ji neįvertinta viešajame administravime (teismas neturėtų vykdyti viešąjį administravimą iš principo ir dar anksčiau už viešojo administravimo subjektus – dėl pareiškėjos teisės į daugybinę pilietybę spręsti pagal naujus, viešojo administravimo subjektų nenagrinėtus faktus, kuriuos, beje, viešojo administravimo subjektai neįvertino tik dėl pačios pareiškėjos neveikimo). Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, nutarties Nr. eA-1835-502/2022, be kita ko, 58–62 punktai).

Ministerija teigia, kad priimtas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra. Sprendžiant pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimą, teisinės procedūros atliktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

2023-08-30 Migracijos departamentas raštu Nr. 23SD19985, elektroniniu paštu: mvycor45@yahoo.fr informavo pareiškėją, kad ji turi per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) užpildyti ir pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, pateikus prašymą per 4 mėnesius nuo šio pranešimo užpildymo per MIGRIS dienos asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjote, pildydama pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas. Taip pat rašte pareiškėja buvo informuota, kad turi nurodyti ar ji atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 7 str. sąlygas. Rašte pareiškėja taip pat buvo informuota, kad nepateikus pranešimo ir trūkstamų dokumentų per 3 mėnesius nuo šio rašto išsiuntimo dienos Migracijos departamentui, jai bus taikoma Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūra.

Pareiškėja pranešimo ir dokumentų Migracijos departamentui nepateikė. Savo rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja patvirtino, kad gavo minėtą pranešimą, todėl atmestini pareiškėjos teiginiai, kad Migracijos departamentas nepateikė informacijos apie visą galimą procedūrą ar veiksmus, kuriuos ji turėtų atlikti siekiant išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Visa informacija apie Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo procedūrą buvo pateikta minėtame rašte, o pareiškėjos paaiškinimai, kad ji negalėjo atidaryti rašto, vertintini kaip jos gynybinė pozicija, tačiau nepaneigia to fakto, kad Migracijos departamentas ją informavo apie veiksmus, kuriuos ji turi atlikti siekdama išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, o pareiškėja šią informaciją gavo.

Pilietybės įstatymo 24 str. 2 p. numato, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Atvejai, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, numatyti Pilietybės įstatymo 7 str.

Pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.

Atsižvelgdamas į turimus duomenis (aplinkybę, kad pareiškėja turi Prancūzijos pilietybę), Pilietybės įstatymo 24 str. 2 p., Migracijos departamentas parengė 2024-01-29 teikimą Nr. 24TR16 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“.

2024-03-28 Vidaus reikalų ministras priėmė į teisėtą ir pagrįstą sakymą Nr. IV-225 dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę. Teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024-03-28 įsakymo Nr. IV-225 “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę” dalies, kuria nuspręsta, kad V. R., gim. (duomenys neskelbtini) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės (toliau – ir Įsakymas).

Proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta:

Pareiškėja gimė . (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, jos gimimo liudijime nurodyta, kad pareiškėjos tėvo tautybė – . (duomenys neskelbtini), motinos tautybė – . (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai 2006-07-04 buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. . (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2016-07-04, o 2023-08-08 buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. . (duomenys neskelbtini).

Santuokos liudijimas AA Nr. . (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad pareiškėja . (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką su Prancūzijos piliečiu M. J. R..

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja turi Prancūzijos Respublikos pilietybę, jai yra išduota 2022-12-13 Prancūzijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. . (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos pateikta 2006-05-03 deklaracija dėl Prancūzijos pilietybės patvirtina, kad Prancūzijos pilietybę pareiškėja įgijo 2006-05-03 pagal jos prašymą, remiantis Prancūzijos Civilinio kodekso 21-2 straipsniu.

Pareiškėja 2023-08-07 pateikė Migracijos departamentui prašymus išduoti (pakeisti) Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir Lietuvos Respublikos pasą (toliau kartu – Prašymai), kurių skiltyje „Pastabos“ yra žyma: „Pilietė informuota, kad praneštų apie turimą antrą Prancūzijos pilietybę“.

Migracijos departamentas, gavęs informacijos, kad pareiškėja įgijo Prancūzijos Respublikos pilietybę, 2023-08-30 išsiuntė pareiškėjai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)2023-08-30 raštą Nr. 23SD19985, kuriuo informavo pareiškėją, kad ji turi per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS užpildyti ir pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, pateikus prašymą per 4 mėnesius nuo šio pranešimo užpildymo per MIGRIS dienos asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridės, pildydama pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas. Taip pat informavo, kad pareiškėja turi nurodyti, ar ji atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5, 7, 9 ar 11 punktų reikalavimus (vieną iš reikalavimų), kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Rašte pareiškėja buvo informuota, kad nepateikus pranešimo ir trūkstamų dokumentų per 3 mėnesius nuo šio rašto išsiuntimo dienos Migracijos departamentui, jai bus taikoma Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūra (toliau – ir 2023-08-30 Raštas).

Byloje nėra ginčo (pareiškėja pripažįsta), kad pareiškėja gavo 2023-08-30 jai išsiųstą jos elektroniniu paštu . (duomenys neskelbtini) 2023-08-30 raštą Nr. 23SD19985 ir jokių duomenų Migracijos departamentui per šiame rašte nurodytus terminus nepateikė.

Migracijos departamentas parengė 2024-01-29 teikimą Nr. 24TR16 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, kuriame nurodė, kad pareiškėja įgijo Prancūzijos pilietybę, o į 2023-08-30 prašymą pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę ir patikslinti dėl atitikimo pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5, 7, 9 ar 11 punktų reikalavimams neatsiliepė (toliau – ir Teikimas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo numatytais atvejais ir tokie įstatymo numatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), išimtiniai, o ne paplitę. Nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau tai darydamas, jis negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, įstatymų leidėjas turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais.

Pilietybės įstatymo 24 straipsnio, reglamentuojančio Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą, 2 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

Pagal to paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas; 2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.; 3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis; 5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę; 6) yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį; 7) yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę; 8) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis; 9) yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei; 10) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje; 11) yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Šie įstatymo leidėjo įtvirtinti dvigubos pilietybės atvejai suponuoja išvadą, kad dviguba pilietybė yra siejama ne su bet kokiomis, bet išskirtinėmis aplinkybėmis – tremtimi, persekiojimu ar kitomis išimtinėmis, paprastai nuo asmens valios nepriklausančiomis, aplinkybėmis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-13 nutarimu Nr. 280 patvirtinto Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2023-08-26) 18 punkte reglamentuota, kad jeigu Migracijos departamentas, vykdydamas savo funkcijas, gauna informacijos, kad Lietuvos Respublikos pilietis turi kitos valstybės pilietybę, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas pradeda patikrinimą, ar šis asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Pagal Aprašo 23 punktą, jeigu Migracijos departamentas neturi pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Migracijos departamentas asmens dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę nagrinėjimą sustabdo ir išsiunčia asmeniui per MIGRIS pranešimą, kad jis ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateiktų dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktuose nurodytas aplinkybes. Jeigu asmuo per nurodytą terminą nepateikia prašomų dokumentų, patvirtinančių, kad pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Migracijos departamentas atlieka Aprašo 27 punkto antrojoje pastraipoje nurodytus veiksmus.

Aprašo 27 punkto antrojoje pastraipoje numatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pranešimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2, 4 ir 9 punktus, 28 straipsnio 2 ir 4 dalis ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti arba kad asmuo pagal Aprašo 23 punktą nepateikė prašomų dokumentų, patvirtinančių, kad pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių prašymų, pranešimų ar dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo konsulinėje įstaigoje ar Migracijos departamente dienos pateikia vidaus reikalų ministrui teikimą, o vidaus reikalų ministras ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Migracijos departamento teikimo gavimo Vidaus reikalų ministerijoje dienos priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 3 punktas numato, kad Vidaus reikalų ministras priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę.

Kaip nustatyta, pareiškėja turėjo Lietuvos pilietybę, tačiau vėliau įgijo Prancūzijos pilietybę, todėl Įsakymu ir buvo pripažinta, kad ji neteko Lietuvos pilietybės, kaip tą numato Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktas.

Nors pareiškėja teigia, kad Migracijos departamentas turėjo tinkamai ją informuoti apie būtinumą pateikti dokumentus, įrodančius jos teisę į dvigubą pilietybę, o formalus konstatavimas fakto apie turimą kitos valstybės pilietybę nesuderinamas su gero viešojo administravimo principu, nes atsakovė ir Migracijos departamentas nesurinko pakankamai dokumentų ir nepagrįstai nusprendė dėl pareiškėjos Lietuvos pilietybės netekimo, tačiau teismas konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo priimant Įsakymą pažeidė kokias nors Pilietybės įstatymo ar Aprašo normas ir paneigiančių atsakovės padarytą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktuose nurodytų reikalavimų.

Pareiškėja skunde remiasi procedūriniu Migracijos departamento pažeidimu, neva netinkamai informavus apie pilietybės netekimo procedūrą ir nesuteikus jai galimybės pateikti papildomų dokumentų, įrodančių jos teisę turėti dvigubą pilietybę, dėl ko Įsakymas, pareiškėjos nuomone, priimtas neteistai. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja jau 2023-08-07 pateikiant Migracijos departamentui prašymus išduoti (pakeisti) Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir Lietuvos Respublikos pasą buvo informuota pranešti apie turimą antrą pilietybę (Prašymų skiltyje „Pastabos“ yra žyma: „Pilietė informuota, kad praneštų apie turimą antrą Prancūzijos pilietybę“; šie Prašymai pasirašyti pareiškėjos asmeniškai), o skunde teismui ir pati nurodo, kad Trakų migracijos tarnybai nurodžius apie turimą Prancūzijos pilietybę jai „buvo pasiūlyta pateikti tai įrodančius dokumentus“. Be to, pareiškėja pripažįsta (tai patvirtina ir jos pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu su advokate), kad Migracijos departamento siųstą 2023-08-30 Raštą ji gavo.