Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-03-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-812-486/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-03-18
Bylos Nr.
A5.-812-486/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00452-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
Pažeidėjas
G. B.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
NuorašasByla Nr. A5.-812-486/2021
Proceso Nr. 4-68-3-00452-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui (toliau – Institucijos atstovas) J. V., viešame teismo posėdyje nuotolinio telekonferencijos būdu per ZOOM platformą, išnagrinėjo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2020-11-03 iki 2020 m. gruodžio mėnesio pabaigos leido dirbti darbuotojui A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., bendrovei atliekant gipsokartono montavimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudaręs rašytinę darbo sutartį bet neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateikti pranešimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie dirbti priimto darbuotojo įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį bei 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Šiais savo veiksmais G. B. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinio kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad byloje pagrįstai įrodyta, kad tarp A. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini_ buvo susiklostę darbo santykiai, tačiau darbuotojas nebuvo tinkamai įformintas. G. B. surašant protokolą prisipažino, gailėjosi. Esant šioms aplinkybėms Institucijos atstovas prašo skirti minimalią nuobaudą.

G. B. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, o taip pat išsiųsti ZOOM prisijungimo duomenys. Duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis negauta, jokių prašymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, byla nagrinėtina iš esmės G. B. nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Iš G. B. paaiškinimo administracinio nusižengimo protokole matyti, kad dėl įvykdyto nusižengimo jis kaltu prisipažįsta ir dėl to gailisi. Be G. B. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo administracinio nusižengimo protokolas, kuriame išdėstytos visos faktinės bylos aplinkybės (b. l. 2), su A. Č. pasirašyta darbo sutartis (b. l. 10-12), VSDFV duomenys (b. l. 14), A. Č. rašytinis paaiškinimas (b. l. 17-18), G. B. paaiškinimas (b. l. 28), kita bylos rašytinė medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegaliu darbu pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018 ir kt.).

Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad G. B. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2020-11-03 iki 2020 m. gruodžio mėnesio pabaigos leido dirbti darbuotojui A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., bendrovei atliekant gipsokartono montavimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudaręs rašytinę darbo sutartį bet neužtikrino, kad nustatyta tvarka būtų pateikti pranešimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie dirbti priimto darbuotojo įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 bei 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Nusižengimas, numatytas LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje (tai atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį), gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl nuobaudos.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti į materialinę žalą, jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

Šioje administracinio nusižengimo byloje matyti, jog nelegalus darbas truko pakankamai neilgą laiko tarpą, pažeidimas pašalintas, mokesčiai, kurių išvengta mokėti į biudžetą, taip pat nebuvo dideli. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Teismas vertina, kad šiuo atveju net minimalios ANK 95 straipsnyje numatytos baudos taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais bei aiškiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, ji švelninama paskiriant G. B. 500 eurų dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

G. B., (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 21128780679.Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR ANK 675 str. 3 d.).

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski